Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-08 · Civilinė byla Nr. 2-1845/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
2-1845/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurifeka“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Plovex“
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1845/2011Procesinio sprendimo kategorija: 36.1.; 45.; 126.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurifeka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurifeka“ kreditorinis reikalavimas atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Plovex“ civilinėje byloje Nr. 2-194-619/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurifeka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plovex“ dėl delspinigių, palūkanų ir procesinių palūkanų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl delspinigių, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas kreditorinis reikalavimas, teisėtumas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Eurifeka“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui UAB „Plovex“, prašydamas priteisti iš atsakovo 76 109,10 Lt delspinigių, 1678,57 Lt palūkanų už nesumokėtus delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2008-08-22 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui prekių už 177 827,38 Lt sumą, taip pat atlikti prekių montavimo darbus sutartyje nustatytais terminais. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punkte nustatyta, jog laiku nepristačius prekių atsakovas moka ieškovui 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo uždelstos pristatyti prekių kainos. Atsakovas uždelsė pristatyti ir tuo pačiu sumontuoti prekes, todėl ieškovas, remdamasis pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktu, įgijo teisę iš atsakovo už laikotarpį nuo 2008-11-27 iki 2009-06-29 reikalauti sumokėti jam 76 109,10 Lt delspinigių. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas, pasisakydamas, jog šalių sutartas delspinigių dydis turi būti mažinamas, tokiu būdu pripažįsta savo prievolę mokėti delspinigius ieškovui pagal sutartį.

Atsakovas BUAB „Plovex“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalys vykdė prekių pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nėra abiejų šalių sudarytos ir pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje šalys būtų susitarę dėl delspinigių. Tai patvirtina ir šalių į bylą pateikti skirtingi sutarties egzemplioriai. Nė vienos šalies pateikti sutarties egzemplioriai nėra pasirašyti kitos šalies, o šalių pateiktose sutartyse, pasirašytose vienasmeniškai, skiriasi sutarčių nuostatos ir šriftai. Be to, atsakovas 2008 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku ieškovui nurodė, kad reikalinga pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl ieškovui neįrodžius tokio abiejų šalių patvirtinto susitarimo buvimo jis neteisėtai ir be pagrindo reikalauja 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėjo, jog atsakovas nėra atsakingas už termino pristatyti ir sumontuoti prekes praleidimą, nes negalėjo įvykdyti įsipareigojimo perduoti prekes ir jas sumontuoti ieškovo patalpose dėl paties ieškovo kaltės, kadangi iki 2009 m. gegužės mėn. pabaigos ieškovas nesudarė atsakovui reikalingų darbo sąlygų patalpose, nepateikęs tinkamos kokybės patalpų, kuriose būtų galima saugiai laikyti ir tinkamai sumontuoti prekes.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „Plovex“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Tigesta“. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui buvo sustabdyta ir perduota Vilniaus apygardos teismui pridėjimui prie bankroto bylos. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi byla pridėta prie UAB „Plovex“ bankroto bylos Nr. B2-4714-619/2010.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovui atsisakė patvirtinti. Teismas pažymėjo, jog šalių sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems įstatymas ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Iš bylos duomenų nustatė, kad šalys ginčo prekių pirkimo – pardavimo sutarties rašytine forma nesudarė, nes tokių įrodymų į bylą teismui nebuvo pateikta. Pabrėžė, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, neatsižvelgiant į pagrindinės prievolės sudarymo formą, nes netesybos yra ir civilinė atsakomybė (CK 6.71 str., CK 6.72 str.). Ieškovas teismui nurodė, kad šalys rašytine forma nesusitarė dėl netesybų. Atsakovas nepripažino fakto, kad šalys sudarė ir pasirašė sutartį, kurioje būtų susitarę dėl delspinigių už nesavalaikį prekių pristatymą. Teismas pažymėjo, jog ieškovui nepateikus rašytinio susitarimo dėl netesybų ir neįrodžius, jog šalys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių už nesavalaikį prekių pristatymą, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 76 109,10 Lt delspinigių atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą (CK 6.72 str., CPK 12, 178 str.). Nurodė, jog nenustačius pagrindo priteisti delspinigius, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamas palūkanas už nesumokėtus delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje dalyje reikalavimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Eurifeka“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, o ne statybos rangą reguliuojantys santykiai, netinkamai aiškino ir taikė teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, kadangi ieškovas nurodė ir kitų teisinių santykių egzistavimą, t.y. statybos rangos santykių buvimą.

2) Teismas vertindamas įrodymus nepagrįstai nesivadovavo CPK 185 str. Be to, pagal teismų praktiką, teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Plovex“ prašo ieškovo UAB „Eurifeka“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskiruoju skundu išeita už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo pagrindo aiškintis sutarties kvalifikavimo klausimų ir tokio ginčo dėl šalių santykių kvalifikavimo nebuvo. Apeliantas skunde nenurodė kokios ir kaip buvo pažeistos materialiosios ir proceso normos. Pabrėžė, jog šalys rašytinio pirkimo-pardavimo sutarties teksto nepasirašė. Be to, šalių susitarime dėl prekių pirkimo-pardavimo sutarties 100% kainos sudarė prekių kaina, o ne prekių montavimo, t.y. rangos darbų, kaina. Montavimo darbai tik užtikrino patiektos įrangos tinkamą veikimą, todėl tarp šalių susiklostė prekių pirkimo-pardavimo santykiai. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis negali būti kvalifikuota kaip statybos rangos sutartis, kadangi tokios sutarties požymių apeliantas neįrodė. Santykių kvalifikavimas vis tiek neturi įtakos ieškinio atmetimui, kadangi CK 6.72 straipsnis aiškiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

Ar šalys sudarė sutartį, jei taip, kokios rūšies, ar sutarties visos sąlygos saisto šalis nustatoma aiškinant šalių pasiektą susitarimą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jos aiškinamos teismų praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Įstatymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys vartotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sąlygas, tačiau tada, kai iš sutartinių teisinių santykių kyla ginčas, tampa aktualus teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas. Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui, visų pirma, būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Tokiam ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Tik išaiškinus sutartį, galima ją tinkamai kvalifikuoti, o kvalifikavus šalių sutartinius santykius, gali būti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl netesybų, kilęs iš pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB „Eurifeka“ ir atsakovo UAB „Plovex“. Prašomi priteisti delspinigiai kildinami iš tarp šalių susiklosčiusių pirkimo-pardavimo teisinių santykių, kuriuose apeliantas veikė kaip pirkėjas, o atsakovas – pardavėjas. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo pirkėjo (ieškovo) nuosavybėn perduoti prekes ir atlikti prekių montavimo darbus, o pirkėjas (ieškovas) įsipareigojo priimti šias prekes ir sumokėti už jas bei montavimo darbus (sutarties 1.1 p.). Iš pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų matyti, jog šalys nesitarė dėl montavimo darbų apmokėjimo, ir visą sumą, nuo kurios apeliantas skaičiuoja netesybas, sudarė prekių kaina (b.l. 12,14). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip pirkimo-pardavimo sutartį ir, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai (CK 6.305 str.). Netgi kvalifikavus, kaip ieškovas nepagrįstai nurodo, šalių sutartinius santykius statybos rangos santykiais, toks kvalifikavimas ieškinio pagrįstumui įtakos neturėtų, kadangi CK 6.72 straipsnis aiškiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti netesybas.

Šie apelianto argumentai nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo tenkinto jo atskirąjį skundą.

Netesybos (delspinigiai) yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (LR CK 6.70 str.). Pagal LR CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). LR CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus. Kaip ir minėjo pirmosios instancijos teismas, įstatymas reikalauja, kad dėl netesybų turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.), todėl sutartinės netesybos negali būti skaičiuojamos už prievolės, atsiradusios iš žodinio susitarimo, netinkamą vykdymą. Ieškovas, prašydamas priteisti netesybas, remiasi vienasmeniškai pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 7-10). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, pateikdamas pirkimo-pardavimo sutartį pasirašytą tik vienos šalies, o nepateikdamas įrodymų apie abiejų šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, nepagrįstai reikalauja netesybų priteisimo (CPK 178 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėArtūras DriukasVytas Milius