- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-497-508-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- M. Š.
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-508/2012
2012 m. birželio 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, nuteistajam M. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl 2008-07-09 smūgių D. Š. sudavimo) ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. Š. laisvės apribojimo metu nuo 23 val. iki 05 val. būti namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2008-07-09 apie 15.30 val. važiuodamas keliu Marijampolė – Šunskai – Tursučiai, automobilyje „Mercedes Benz ML“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė D. Š. vieną smūgį galva į kaktą, pastūmė D. Š. galvą, dėl ko ji atsitrenkė į automobilio statramstį, sugriebęs už kojos, ją užsuko per čiurną, tuo padarydamas D. Š. galvos minkštųjų audinių paburkimą viršugalvio kairėje pusėje, nosies sumušimą su minkštųjų audinių paburkimu, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kairės vidinės kulkšnies projekcijoje, tokiu būdu padarė D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jį kaltinančius įrodymus bei nuosprendyje padarytas išvadas grindė abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais ar padarė išvis jokiais įrodymais neparemtas išvadas. Teismas pažeidė LR BPK 20 str. reikalavimus dėl įrodymų vertinimo. Nuosprendyje taikyti dvigubi standartai tiek dėl jo, tiek dėl nukentėjusiosios parodymų - jie įvertinti kaip nuoseklūs ir tuo pačiu metu - kaip nepatikimi, nepateikiant tokio vertinimo argumentacijos, pagrįstos konkrečiais bylos duomenimis. Nuosprendyje besąlygiškai pasiremta liudytojų K. N., N. V. ir V. J., kurios yra nukentėjusiosios draugės ar giminės, parodymais. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino galimo jo apkalbėjimo motyvų egzistavimo bei nevertino akivaizdaus paminėtų liudytojų suinteresuotumo padėti D. Š.. Nuosprendyje nepasisakyta dėl prieštaravimų, esančių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymuose. D. Š. ikiteisminio tyrimo metu (2009-03-06 apklausos protokolas, b. 1. 6) ir teisme nurodė, jog ištrūkusi iš automobilio ir 3 valandas pragulėjusi pievoje sulaukė atvykusios ją parvežti draugės Vilijos, pas kurią nakvojo. Tam prieštarauja liudytojos N. V. teisme duoti parodymai, iš kurių seka, kad jo žmona nakvojo pas ją, o ne pas V. J., kaip nurodo ir pastaroji. Labai svarbus yra paminėtos apklausos metu pačios D. Š. pateiktas konfliktinės situacijos apibūdinimas: "Tarp mūsų prasidėjo grumtynės, gal šių grumtynių metu besigrumdama aš taip pat sudaviau smūgį ranka M. Š.". Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jo kaltę dėl smūgių sudavimo, visiškai nevertino aptarto grumtynių faktoriaus įtakos pasekmių atsiradimui. Nuosprendyje remiamasi 2008-07-11 specialisto išvada Nr. G 1337/08(03), tačiau nedetalizuojama, kokias konkrečiai įrodytomis pripažintas aplinkybes, ji patvirtina. D. Š. pas teismo medicinos ekspertą kreipėsi praėjus dviem dienom po įvykio. Tyrimo metu bei teisme D. Š. parodė, kad konflikto automobilyje metu jis sugriebė ir užsuko koją, dėl ko ištino jos čiurna. Tam prieštarauja liudytojos K. N. teisme duoti parodymai apie tai, kad nukentėjusioji jai pasakojo, jog jis neva savo kojomis trenkė per D. Š. kojas. Liudytoja V. J. parodė, kad sulaukusi jo žmonos skambučio dėl pagalbos (nors pastaroji apklausos metu kažkodėl teigė, neskambinusi, o parašiusi SMS žinutę), atvažiavo ir pamatė, jog D. Š. šlubuoja, koja ties čiurna sutinusi. 2008-07-11 specialisto išvadoje Nr. G1337/08(03) nėra nustatyta tokio pobūdžio sužalojimų ar sumušimų ant nukentėjusiosios kojų. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų dalis prieštarauja tarpusavyje, o specialisto išvada nepatvirtina kojos sužalojimo mechanizmo bei kraujosruvų ant peties, kurias nurodė liudytoja N. V..
Policijos pareigūnai - J. V., V. M. ir R. K. patvirtino, kad dažnai vyko pagal gausius nukentėjusiosios iškvietimus, tačiau nei karto nematė, kad D. Š. būtų sužalota ar kitaip nukentėjusi. Nuteistasis teigia, kad tai netiesiogiai patvirtina jo parodymus, jog nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nėra vartojęs, o ji pastaraisiais metais sistemingai rašo skundus dėl neva patiriamos fizinės ir psichinės prievartos, turėdama tikslą bet kokia kaina surinkti įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl santuokos nutraukimo, ir taip siekia sau palankiu būdu pasidalinti bendrą turtą civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui esmines aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo išvadas ir pagrįstai pripažino M. Š. kaltu, padarius LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Nors nuteistasis neigia 2008-07-09 nežymiai sutrikdęs nukentėjusiosios D. Š. sveikatą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiosios D. Š., liudytojų V. J., N. V. teisme duoti parodymai, specialisto išvada, įrodo, jog jis 2008-07-09 smurtavo savo žmonos atžvilgiu, kad nežymiai sutrikdė jos sveikatą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Nukentėjusios parodymai, susiję su nežymiu jos sveikatos sutrikdymu, padarytu 2008-07-09, esminėse detalėse buvo nuoseklūs. Ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad ją 2008-07-09 automobilyje sumušė sutuoktinis M. Š.. Nežymūs parodymų nesutapimai negali būti vertinami kaip parodymų prieštaravimas, kadangi nei vienos apklausos metu nebuvo paneigtos esminės faktinės aplinkybės, t.y. 2008-07-09 automobilyje sutuoktinis sužalojo nukentėjusiajai galvą, koją. Vien dėl to, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl M. Š. atsakomybės pagal LR BK 145 str. 2 d., nesirėmė visais nukentėjusiosios parodymais, nereiškia, kad nukentėjusiosios parodymais dalyje dėl 2008-07-09 padaryto sužalojimo taip pat neturėjo remtis. Be to, kad nukentėjusiajai 2008-07-09 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2008-07-11 specialisto išvada Nr. G 1337/08(03). Joje konstatuota, kad apžiūrint D. Š. nustatyta galvos minkštųjų audinių paburkimas viršugalvio kairėje, nosies sumušimas su minkštųjų audinių paburkimu, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairės vidinės kulkšnies projekcijoje įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus tas vietas kietais bukais daiktais maždaug prieš 2 paras laiko iki apžiūros, galimai 2008-07-09 (t. 1, b.l. 16). Kad nukentėjusioji 2008-07-09 buvo sumušta sutuoktinio patvirtino ir teisme apklausta liudytoja V. J.. Liudytojos V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs. Ji patvirtino, kad 2008 m. vasarą jai paskambino D. Š., pasakė, kad sumušė vyras ir paprašė parsivežti. Privažiavus prie nurodytos vietos, ant kelio pasirodė D. Š., ji šlubavo, ant galvos matėsi gumbas, koja ties čiurna buvo sutinusi. Liudytoja V. J. iš esmės patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Liudytoja N. V. taip pat patvirtino, kad D. Š. buvo sumušta vyro. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja K. N.. Teisme ši liudytoja nebuvo apklausta, tačiau objektyviai įvertinti faktines aplinkybes duomenų pakanka.
Apelianto teiginiai, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai nepatikimi, prieštaringi, nes liudytojos yra D. Š. draugės ar giminės, todėl yra suinteresuotos padėti D. Š., nepagrįsti. Nuteistasis, teigdamas, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi nurodo, kad V. J. paaiškino, kad D. Š. nakvojo pas ją, o N. V., kad pas ją. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, pastebi, kad nukentėjusioji yra patvirtinusi, jog po sumušimo pirmąją naktį nakvojo pas V. J., kuri ją pasiėmė iš laukų, o sekančią naktį pas tetą. Po to ji išvažiavo į Klaipėdą. Liudytoja V. J. patvirtino, kad kai parsivežė D. Š., ši nakvojo pas ją, o paskui išvažiavo. Liudytoja N. V. tiksliai, kurią dieną pas ją nakvojo D. Š., nenurodė. Vertinant įvykių eigą, tai, kad nukentėjusioji Klaipėdoje į specialistą kreipėsi tik 2008-07-11, daroma išvada, kad sekančią dieną po sumušimo ji nakvojo pas N. V.. Tad apelianto teiginiai dėl liudytojų parodymų prieštaringumo šioje dalyje nepagrįsti. Liudytoja K. N. teisme nebuvo apklausta, todėl jos parodymai apie D. Š. sužalojimo mechanizmą lemiamos įrodomosios reikšmės neturi. Remiantis šios liudytojos parodymais tik buvo patikrintas kitų įrodymų teisingumas apie paties sužalojimo fakto egzistavimą.
Apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai – Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus raštas, policijos pareigūnų parodymai nepaneigia M. Š. kaltės 2008-07-09 nežymiai sutrikdžius D. Š. sveikatą. Šie apelianto paminėti įrodymai buvo svarbūs sprendžiant D. Š. kaltės klausimą dėl žmonos terorizavimo. Apylinkės teismas, remdamasis šiais bei kitais byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad neįrodyta, jog M. Š. sistemingai baugino žmoną.
Kolegija daro išvadą, jog byloje pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. Š. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundo argumentus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes apylinkės teisme ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai visiškai patvirtina M. Š. kaltę bei LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Dėl šios priežasties nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.