- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- I-5358-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04922-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- UAB „LL tara“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
- Kategorijos
- 9.3.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjos UAB „LL tara“ atstovams A. M., advokatei Aušrai Bračiulienei, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei N. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „LL tara“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „LL tara“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 49–66) prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014-10-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, MD) 2014-08-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kauno TM) 2014-06-20 patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiami sprendimai), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad ji nesutinka su jai papildomai priskaičiuotu mokėtino importo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM), delspinigiais ir bauda. Nurodė, kad tai buvo jau pakartotinis jos patikrinimas, todėl jis buvo galimas tik dėl tos dalies, kurioje buvo ginčas, o muitinė visą patikrinimą atliko iš naujo ir po pakartotinio patikrinimo priėmė griežtesnį sprendimą. Nesant jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių muitinė savo iniciatyva rinko papildomus įrodymus. Be to, Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija taip pat jau yra atlikusi PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Pažymėjo, kad ginčas yra kilęs dėl jos iš Rusijos Federacijos importuotų į Lietuvos Respubliką prekių (rafinuoto vario strypų) apmokestinimo importo PVM. Ginčijamas importo PVM buvo apskaičiuotas muitinei konstatavus, kad ji, importuodama ginčo prekes, neįvykdė visų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 35 str. nustatytų sąlygų, kurioms esant, importuojamos ir į kitą valstybę narę tiekiamos prekės neapmokestinamos importo PVM – muitinė nustatė, kad prekės iš Lietuvos Respublikos nebuvo išgabentos, su kuo ji nesutinka. Paaiškino, kad ji 2013-02-15 pasirašė kontraktą Nr. (duomenys neskelbtini) su Lenkijos Respublikos įmone „Dower“ sp.z.o.o., kuriuo įsipareigojo parduoti importuotas prekes (19,767 t.), o minėta Lenkijos įmonė įsipareigojo minėtas prekes pasiimti savo transportu, kartu pateikė duomenis, kad jie yra registruoti PVM mokėtojai savo šalyje, per banką sumokėjo visą sumą už prekes, 2013-03-04 atvyko jų siųstas transportas, į kurį buvo pakrautos bei išgabentos prekės, surašant CMR važtaraštį. 2013-03-12 buvo pasirašytas kitas kontraktas su minėta Lenkijos įmone dėl 100 t per mėnesį rafinuoto vario strypų pardavimo, už prekes buvo atsiskaityta per banką, 2013-03-25 atvyko jų siųstas transportas, į kurį buvo pakrautos bei išgabentos prekės, surašant CMR važtaraštį. Prekių pakrovimai ir perdavimai vyko muitinės sandėlyje. Abiem atvejais buvo sumokėti muito mokesčiai ir tik po to iš muitinės sandėlio buvo išleistos transporto priemonės su kroviniais, prekių išvykimą į kitą valstybę narę ir jų gavimą patvirtina prekių gavėjo spaudai bei parašai CMR važtaraščiuose ir kituose dokumentuose. Mano, kad yra pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, kad ginčo prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. PVM sąskaitose faktūrose nėra privaloma nurodyti prekių pristatymo vietą, nepagrįstas muitinės argumentas, kad CMR važtaraščiuose nurodytas prekių pristatymo adresas neatitinka tuose pačiuose važtaraščiuose nurodytos faktiškai krovinio gavimo vietos, nes tai nėra pažeidimas. Tai, kad dalį sumos už prekes pervedė kitas asmuo, faktinės situacijos nepakeitė, nes mokėti už kitą subjektą gali bet kuri trečioji šalis turinti žodinį ar rašytinį susitarimą su pirkėju, kas niekaip neįtakoja pirkėjo ir pardavėjo santykių. Tai, kad nurodyta, jog įmonė „Info 2012“ sp.z.o.o. yra nepatikima, negali paneigti fakto, kad prekės per nustatytą terminą buvo išgabentos į kitą valstybę narę. Tiek P. T. P. (P. T. P.), tiek P. T. S. (P. T. S.) turi teisę atstovauti „Dower“ sp.z.o.o. Tai, kad nenurodyta krovinio gavimo data negali nulemti fakto, kad importo prekės nebuvo išgabentos į kitą valstybę narę. Būtų nelogiška, jei pirkėjas, sumokėjęs per banką pakankamai didelę sumą, nepasiimtų ir neišsigabentų prekių už kurias yra sumokėta. Lenkijoje buvo pasirašyti prekių priėmimo–perdavimo aktai. Akivaizdu, kad nuo procedūros įforminimo bei krovinio pakrovimo į transporto priemonę iki jos išgabenimo į Lenkijos Respubliką, negalėjo praeiti ilgesnis nei 1 mėnesio laikotarpis. Aplinkybę, kad krovinys nuvyko į paskirties vietą (Lenkijos Respubliką), patvirtina CMR važtaraščiai su žymomis apie krovinio gavimą Lenkijos Respublikoje bei krovinio perdavimo aktai. Nors „Dower“ sp.z.o.o Lenkijos Respublikoje nedeklaravo prekių įsigijimo, tačiau mano, kad ji neturi užtikrinti, kad pirkėjas prekes deklaruotų savo šalyje, ji negali būti atsakinga už kitų subjektų galimai nusikalstamus veiksmus. Pareiškėjos teigimu, formalūs trūkumai negali paneigti teisės į 0 procentų PVM tarifo taikymą, mokesčių administratorius netinkamai vertino faktines aplinkybes bei jos pateiktus įrodymus. Pridūrė, kad deklaracijas pildė muitinės tarpininkas UAB „Marijampolės muitinės terminalas“, kuris parinko procedūrą 4200, nors nuo 2013-03-01 galėjo parinkti procedūrą Nr. 4000, pagal kurią jai nebūtų buvę pareigos įrodinėti tų aplinkybių, dėl kurių kyla ginčas. Pabrėžė, kad iš jos pusės buvo padaryta viskas, ko reikalauja įstatymas.
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 104–111).
MD nurodė, kad jo 2014-01-30 sprendimas dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo buvo privalomas ginčo šalims, kurį įgyvendindama Kauno TM atliko pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, įvertino turimus dokumentus bei naują informaciją (Lenkijos mokesčių administratoriaus raštus). Kauno TM veiksmai atliekant patikrinimą buvo teisėti. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo žinoti savo teisinę padėtį, išsiaiškinti jam pagal įstatymus tenkančias pareigas bei jas tinkamai vykdyti. Pati pareiškėja turėjo pareigą teisingai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, užpildyti ginčo importo deklaracijas, kartu pateikdama deklaracijose nurodytus duomenis pagrindžiančius dokumentus. Už prievolių tinkamą įvykdymą atsakomybė teisės aktais numatyta asmeniui, kurio vardu deklaruojamos prekės, tai yra pareiškėjai. Pareiškėjos pateikti dokumentai nelaikomi dokumentais, tiesiogiai patvirtinančiais prekių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitą valstybę ir tiekimą deklaruotam gavėjui. Pareiškėja nebuvo pakankamai atidi sudarydama verslo sandorius, neįsitikino Lenkijos įmonių legitimumu, neįsitikino, kad sandorius patvirtinę fiziniai asmenys turėjo teisę atstovauti įmonei, CMR važtaraščiuose nėra duomenų apie krovinio pristatymo (gavimo) datą, prekių pakavimo lapai patvirtina tik prekių perleidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje kitiems asmenims (vežėjams) faktą, tačiau negali būti laikomi įrodymais, kad prekės buvo išgabentos per vieno mėnesio terminą. Mano, kad pareiškėja nesiėmė priemonių išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su prekių realiu išgabenimu iš Lietuvos Respublikos per 1 mėnesio terminą nuo atsiradusio apmokestinimo momento bei jų pristatymu konkrečioms Lenkijos įmonėms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 112–114).
Kauno TM nurodė, kad iškilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos pateikto 2013-03-12 kontrakto Nr. 13/03-12 autentiškumo, nes pareiškėja juos teikė du kartus ir skiriasi teiktų kopijų turinys bei pasirašę asmenys, be to, nėra pasirašiusių asmenų įgaliojimų. Kontraktai patvirtina tik pareiškėjos importuotų prekių pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą ir jie nelaikomi tiesioginiu įrodymu dėl prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitą valstybę narę. Be to, PVM sąskaitose faktūrose pasirašiusių asmenų parašai yra neįskaitomi, CMR važtaraščiuose nenurodyta krovinio gavimo data, sąskaitos banke išrašai patvirtina tik pardavimo faktą, tačiau neįrodo, kad prekės buvo išgabentos. Pareiškėja nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su realiu prekių pristatymu, nereikalavo nei iš vežėjų, nei ir pirkėjų jokių įrodymų, susijusių su prekių pristatymu konkrečiam gavėjui, nepasirūpino, kad atitinkami CMR važtaraščių egzemplioriai su žymomis apie prekių gavimą būtų grąžinti. PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta prekių pristatymo vieta, o CMR važtaraščiuose nurodytas prekių pristatymo adresas neatitinka tuose pačiuose važtaraščiuose nurodytos faktiškos krovinio gavimo vietos. Pareiškėja nepateikė dokumentų aiškiai ir vienareikšmiškai įrodančių, kad importuotos prekės, neapmokestintos PVM, parduotos Lenkijos Respublikos įmonėms „Dower“ sp.z.o.o, „Info 2012“ sp.z.o.o. išgabentos į valstybę narę per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo prievolės apskaičiuoti importo PVM atsiradimo momento.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai apskaičiuoto importo PVM ir su juo susijusių sumų, nustačius, jog pareiškėja importuotų prekių PVMĮ 35 str., Taisyklių 4 p. nustatytomis sąlygomis neišgabeno į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno TM, pakartotinai atlikusi pareiškėjos ūkinės komercinės veiklos nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31 patikrinimą, 2014-06-20 patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo pareiškėjai 1 749 598 Lt importo PVM, 192 453 Lt PVM delspinigių ir 174 963 Lt baudos mokestinę prievolę (MGK byla t. I, b. l. 90–107). Pareiškėja su skundu kreipėsi į MD (MGK byla t. I, b. l. 83–90), kuris 2014-08-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Kauno TM 2014-06-20 patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla t. I, b. l. 78–81). Pareiškėja su skundu kreipėsi į MGK (MGK byla t. I, b. l. 5–6), kuri 2014-10-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino MD 2014-08-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla t. II, b. l. 210–221).
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 35 str. 1 d. nustatyta, kad importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu importo metu žinoma, kad tos pačios prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę, o importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir ilgesnis išgabenimo terminas.
PVMĮ 49 str. 1 d. nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).
PVMĮ 56 str. 1 d. nustatyta, kad <...> PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas <...>.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-04-29 įsakymu Nr. 1B-439/VA-71 patvirtintų Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo PVM taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p. nustatyta, kad į šalies teritoriją importuotos prekės neapmokestinamos PVM, jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:
4.1. importo metu žinoma, kad prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę;
4.2. prekių importuotojas importo muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui metu yra registruotas šalies teritorijoje PVM mokėtoju;
4.3. importuotų prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę pagal PVM įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą;
4.4. importuotojas kitos valstybės narės PVM mokėtojui tiekia tas pačias prekes, kurias importavo į Lietuvos teritoriją, įskaitant tas, kurios į kitą valstybę narę išgabenamos po jų tvarkymo ir / ar perdirbimo (redakcija galiojusi iki 2011-01-01) / importuotojas kitos valstybės narės PVM mokėtojui tiekia tas pačias nepakeisto pavidalo prekes, kurias importavo į šalies teritoriją (redakcija galiojanti nuo 2011-01-01);
4.5. prekės į kitą valstybę narę išgabenamos per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento, nurodyto PVM įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos arba per taisyklių 5 punkte nurodyta tvarka nustatytą ilgesnį prekių išgabenimo į kitą valstybę narę laiką.
Taisyklių 6 p. nustatyta, kad į šalies teritoriją importuotos prekės apmokestinamos PVM, jeigu nustatoma, kad neįvykdyta bent viena taisyklių 4 punkte nurodyta sąlyga.
Pagal aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad į šalies teritoriją importuotos prekės neapmokestinamos PVM, jeigu įvykdytos visos sąlygos nurodytos PVMĮ 35 str., Taisyklių 4 p.
Teismas akcentuoja, kad pagrindinis ir esminis prekių išgabenimo į kitą valstybę dokumentas (įrodymas) yra CMR važtaraštis. Tik tvarkingai ir teisingai užpildytas, pasirašytas CMR važtaraštis gali patvirtinti aplinkybes apie prekių išvežimą ir tik toks CMR važtaraštis laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu tinkamą prekių išgabenimą į kitą valstybę narę.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31 iš Rusijos Federacijos įmonių importavo prekes (rafinuoto vario strypus), kurias deklaravo elektroninėse importo deklaracijose, taikydama muitinės procedūrą „4200“ ir neapmokestino jų importo PVM, nurodydama, kad galutiniai prekių gavėjai yra Lenkijos įmonės: „Dower“ sp.z.o.o., „Info 2012“ sp.z.o.o.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, siekiant 0 procentų PVM tarifo taikymo pagrįstai tenka PVM mokėtojui, pritaikiusiam 0 procentų PVM tarifą (administracinės bylos Nr. A556-250/2010, Nr. A556-1054/2010).
Prekių išgabenimą pareiškėjos nurodomai Lenkijos įmonei „Dower“ sp.z.o.o. pareiškėja grindė pasirašytais kontraktais, PVM sąskaitomis faktūromis, CMR važtaraščiais, sąskaitos banke išrašais. Įvertinus aukščiau nurodytus pareiškėjos pateiktus įrodymus matyti, kad 2013-02-21 ir 2013-03-13 PVM sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla t. I, b. l. 12, 14) ir CMR važtaraščiuose Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla t. I, b. l. 13, 15) nenurodytas pasirašiusio asmens vardas, pavardė, abejotinas parašo autentiškumas dėl jo neįskaitymo, nenurodyta krovinio gavimo data, pagal kurią būtų galima skaičiuoti įstatymo įtvirtintą privalomą 1 mėnesio prekių išgabenimo terminą. Teismas laiko, kad 2013-02-15 kontraktu Nr. (duomenys neskelbtini) negalima vadovautis kaip tinkamu įrodymu, kadangi jo pradžioje nurodyta, kad pirkėją „Dower“ sp.z.o.o. atstovauja P. T. S. (P. T. S.), tačiau jį pasirašė P. T. P. (P. T. P.) (MGK byla t. I, b. l. 58–63), įgaliojimo kontraktą pasirašyti kitam asmeniui pateikta nėra. Be to, 2013-03-12 kontraktas Nr. 13/03-12 pareiškėjos teiktas dviem skirtingais turiniais (MGK byla t. II, b. l. 45–56).
Prekių išgabenimą pareiškėjos nurodomai Lenkijos įmonei „Info 2012“ sp.z.o.o. pareiškėja grindė pasirašytais kontraktais, PVM sąskaitomis faktūromis, CMR važtaraščiais, sąskaitos banke išrašais. Nustatyta, kad CMR važtaraščiai yra be numerių (MGK byla t. I, b. l. 17, 19, 21, 23, 25, 27, 29, 31, 33, 35, 37, 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53, 55, 57), dokumentuose nenurodytas juos pasirašiusio asmens vardas, pavardė, abejotinas parašo autentiškumas dėl jo neįskaitymo (MGK byla t. I, b. l. 17, 19, 21, 23, 25, 27, 29, 31, 33, 35, 37, 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53), CMR važtaraščiuose nurodyta prekių pristatymo vieta (Chemiczna 6 arba Blonie 6) nesutampa su nurodyta vieta, kur prekės neva buvo pristatytos ((duomenys neskelbtini)) (MGK byla t. I, b. l. 17, 19, 23, 25, 27, 29, 31, 33, 35, 37, 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53, 55, 57), nenurodyta krovinio gavimo data, pagal kurią būtų galima skaičiuoti įstatymo įtvirtintą privalomą 1 mėnesio prekių išgabenimo terminą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad už prekes mokėjo ne tik „Info 2012“ sp.z.o.o., bet ir P. S. L. (P. S. L.), tačiau nepateikti jokie šio asmens įgaliojimai atstovauti „Info 2012“ sp.z.o.o.
Pareiškėjos pateiktas „M. T.“ sp.z.o.o. raštas nepatvirtina prekių pristatymo „Dower“ sp.z.o.o., kadangi jame nenurodytas tikslus prekių pakrovimo ir iškrovimo adresas (MGK byla t. I, b. l. 7–8), o „P&W Transped“ sp.z.o.o. raštas nepatvirtina prekių pristatymo „Info 2012“ sp.z.o.o., kadangi jame nenurodytas tikslus prekių pakrovimo adresas, o iškrovimo adresas skiriasi nuo CMR važtaraščiuose uždėto antspaudo – neva gavimo vietos adreso (MGK byla t. I, b. l. 9–11), be to, minėti raštai yra be jų surašymo datos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lenkijos mokesčių administratorius nurodė, kad „Dower“ sp.z.o.o. nepateikė prekių įsigijimo iš ES deklaracijos, sandorių su ES nedeklaravo, patalpų, esačių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nutraukta 2013-05-31, nebuvo nustatyta, kad įmonė turi žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros, būtinų tokiai ekonominei veiklai vykdyti; „Info 2012“ sp.z.o.o. patalpų nuomos sutartis, adresu (duomenys neskelbtini), nutraukta 2013-05-04, jų nuomone įmonė yra nepatikima (MGK byla t. I, b. l. 133–137).
Apibendrinus nustatytas aplinkybes matyti, kad pareiškėjos teikti dokumentai, kuriuos ji teikė kaip įrodymus, pagrindžiančius prekių išgabenimą, vertinami kritiškai, todėl atmetami. Būtent iš pateiktų dokumentų visumos, pasikartojančių netikslumų, teiktų skirtingų to paties dokumentų variantų, negalima laikyti, kada tai tik formalūs trūkumai, kadangi iš jų visumos negalima tiksliai nustatyti prekes pirkusius asmenis ir laikyti, kad realiai prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitą valstybę narę per 1 mėnesį nuo prievolės apskaičiuoti importo PVM atsiradimo momento nėra pagrindo. Pareiškėja, būdama juridinis asmuo, privalo būti itin atidi, dėmesinga sudarydama sandorius, atidžiai ir tiksliai pildyti reikiamus dokumentus, tikrinti pasirašančių asmenų tapatybę, teisę pasirašyti dokumentus, kadangi ji žino galimas kilti pasekmes. Tokį jos aplaidų ir sąmoningą elgesį, pačios didelį nerūpestingumą, neatsakingumą pildant esminius dokumentus, teismas vertina kaip siekį išvengti mokesčių mokėjimo.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nepateikė tinkamų įrodymų apie prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos faktą, muitinei taip pat nepavyko gauti jokių papildomų duomenų, kurie šį faktą patvirtintų, teismas, įvertinęs abu MGK bylos tomus, sąlygų 0 procentų PVM tarifo taikymui taip pat nenustatė.
Pabrėžtina tai, kad teismas sutinka su MGK pozicija, kad pareiškėjai ginčo deklaracijose importuotas prekes deklaravus 4200 muitinės procedūrai, atsakomybė už šios procedūros reikalavimų įvykdymą, tai yra importuotų prekių išgabenimą į kitą valstybę narę per vieno mėnesio laikotarpį teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, teko būtent pareiškėjai.
Dėl pareiškėjos teiginio, jog pakartotinis patikrinimas buvo galimas tik dėl tos dalies, kurioje buvo ginčas, negalėjo būti priimtas jai griežtesnis sprendimas, pažymėtina, kad Kauno TM 2014-01-13 patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo MD panaikinta, Kauno TM nustatė naujas aplinkybes patikrinimo metu (Lenkijos mokesčių administratoriaus paaiškinimus), kurios pagrįstai buvo vertinamos. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija taip pat jau yra atlikusi PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti muitinio patikrinimo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjos UAB „LL tara“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.