Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo G. G., institucija teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo G. G. pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant, nes jis yra išvykęs į komandiruotę užsienyje. Nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka ir patvirtina, kad jis yra ieškovės dukters G. R., gimusios 2019 m. rugsėjo 7 d., biologinis tėvas ir jos tėvystę pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinį tenkinti visiškai.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo įrašas (CK 3.138 straipsnis). Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Esminis ir svarbiausiais vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio ieškovės duotų paaiškinimų ir teismo turimų duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukta 2018 m. spalio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-12790-901/2018, prašymas dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo 25 d. Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 385, nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. ieškovei gimė dukra G. R., kurios tėvu yra įrašytas atsakovas R. R..

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės dukters gimimo įraše tėvu atsakovas įrašytas CK 3.140 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ieškovės dukra gimė nepraėjus 300 dienų nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo.

Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ji su atsakovu jokių artimų santykių nepalaikė nuo 2018 m. liepos mėnesio, nes gyveno atskirai. Atsakovas atsiliepime nurodė analogiškas aplinkybes bei nurodė, kad jis nėra G. R. biologinis tėvas, nes vaiko tėvas yra G. G.. Trečiasis asmuo pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant nurodė, kad jis yra G. R. biologinis tėvas. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes juos iš esmės patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės bei trečiojo asmens teismui pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės. Vaiko motina žino tikrąjį jo tėvą, trečiasis asmuo pripažįsta esantis biologinis G. R. tėvas, jie kartu gyvena kaip šeima, todėl atsakovo tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nepakenks jo teisėms ir interesams. Nuginčijus tėvystę, vaiko motinai išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo, jeigu tretysis asmuo to neatliks pas notarą.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaiko tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, šalys neprašo skirti DNR ekspertizės, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas nėra ieškovės dukters G. R., gimusios 2019 m. rugsėjo 7 d., biologinis tėvas, neskiriant DNR ekspertizės dėl tėvystės nuginčijimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį (CK 3.149-3.151 straipsnis). Nuginčijus tėvystę yra pagrindas panaikinti G. R. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vaiko gimimo akto įraše žinias apie vaiko tėvą R. R. (CK 3.286 straipsnis).

Iš pateiktų procesinių dokumentų ir ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad nėra ginčo ir dėl ieškovės dukters tėvystės, nes G. G. pripažįstą save kaip ieškovės dukters tėvą, nes jie gyvena faktinėje santuokoje ir ketina tėvystę pripažinti notariškai patvirtitu pareiškimu, kai bus nuginčyta tėvystė. Nuginčijus atsakovo tėvystę ieškovė ir trečiasis asmuo, dukters tėvystę gali įregistruoti Civilinės metrikacijos skyriuje notaro patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnis), todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atsisakymas dalies ieškinio reikalavimų nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl yra pagrindas priimti ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo pripažinti tėvystę ir toje dalyje bylą nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976 m. spalio 19 d., nėra nepilnamečio vaiko G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 2019 m. rugsėjo 7 d., tėvas ir nuginčyti jo tėvystę G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. 385, įrašas apie tėvą R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės.

Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.