- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-30
- Bylos Nr.
- 2K-531/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Rimantas Baumilas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- D. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Rimanto Baumilo, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.
Priteista iš D. G. J. P. 4000 Lt turtinei ir 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis, kuria nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: 2007 m. liepos 17 d., apie 21 val., apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė peiliu vieną smūgį J. T. į krūtinės sritį, taip padarydamas jai durtinę–pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės žaizdą su dešinės pusės VI šonkaulio nupjovimu ir dešinio plaučio, diafragmos bei kepenų sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į krūtinplėvės bei pilvaplėvės ertmes, dėl to nukentėjusioji 2007 m. liepos mėnesį, naktį iš 17 d. į 18 d. mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendį: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį ir skirti minimalią bausmę. Taip pat pagal BK 59 straipsnio 2 dalį pripažinti, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis negalėjo numatyti sužalojimo pasekmių, dorai dirbo, išlaikė nukentėjusiąją, stengėsi pasitaisyti po paskutinio bausmės atlikimo. Sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kasatoriaus nuomone, turėtų būti naikintina (BK 60 straipsnio 9 punktas). Nuteistasis mano, kad teismas neatsižvelgė į BPK 236 straipsnio 8 punktą, pažeidė BPK 333 straipsnio 1, 2 punktus. Kasatorius teigia, kad teismas neįvertino jo asmenybės ir nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo J. P. parodymais, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus dėl skambinimo pagalbos telefonu 112 stengiantis išvengti nusikaltimo padarinių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo D. G. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad kvalifikuoti D. G. veiksmų pagal BK 130 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes smurto pobūdis, sužalojimų padarymo lokalizacija, durtinis–pjautinis įrankis – yra pagrindas spręsti, kad nuteistasis veikė tyčia. Nuteistojo argumentai, kad jis bandė pasitaisyti, prokuroro nuomone, neturi pagrindo, nes jo elgesys – polinkis smurtauti – yra dėsningas ankstesniojo elgesio tęsinys. Prokuroro nuomone, kasatorius nebandė išvengti sunkesnių pasekmių skambindamas pagalbos telefonu 112, nes skambino po trijų valandų, kai J. T. jau buvo mirusi, be to, kasatorius dėl girtumo negalėjo susišnekėti telefonu. Dėl nukentėjusiojo J. P., tai, prokuroro teigimu, šis tik apibūdino kasatoriaus elgesį iki nusikaltimo padarymo ir teismas šiuos parodymus vertino tik kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Prokuroras teigia, kad kasatoriaus nurodytas teismo pažeistas BPK 236 straipsnio 8 punktas, bet iš tiesų tokio punkto nėra. Taip pat prokuroras teigia, kad nuteistasis nurodo, jog teismas pažeidė BPK 333 straipsnį, tačiau nenurodo, kaip šis straipsnis buvo pažeistas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 129 straipsnio 1 dalis)
Kasatorius teigia, kad nukentėjusiąją J. T. nužudė staiga labai susijaudinęs. Šiuo pagrindu jis ginčija baudžiamojo įstatymo taikymą kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nuteistasis laikėsi kitokios pozicijos ir aiškino, kad nukentėjusiajai atėmė gyvybę dėl neatsargumo. Šiuo klausimu nutartyje motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.
Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. T. mirė nuo ūmaus, vidinio nukraujavimo, kurį sukėlė dūris peiliu į krūtinės sritį sužalojant gyvybiškai svarbius organus. Pagal bylos faktinius duomenis mirtiną sužalojimą nukentėjusiajai padarė nuteistasis D. G. Nuteistojo kaltumas įrodytas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Byloje nėra duomenų, kad įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant procesinių taisyklių (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegija nepagrįstu laiko kasatoriaus argumentą, kad jis baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti patrauktas tik už nužudymą labai susijaudinus (BK 130 straipsnis). Pagal susiformavusią teismų praktiką nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 punktas). Fiziologinio afekto būsenos nuteistojo veikoje nekonstatuota. Byloje nustatyta, kad D. G. tarpusavio konflikto metu peiliu smogė nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą ir šie jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – J. T. mirtimi. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs kaltinamojo, nukentėjusiojo J. P., liudytojų J. B., M. A., V. P., V. R., A. A. T., D. K. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, kitus faktinius duomenis ir įvertinęs jų visumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kasatorius D. G. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme ginčijo esmines faktines bylos aplinkybes bei, norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį, keitė parodymus. Specialisto išvadomis paneigus kaltinamojo parodymus apie nukentėjusiosios susižalojimą peiliu, kasatorius siekė įtikinti teismą, kad nukentėjusiajai atėmė gyvybę dėl neatsargumo. Tačiau ir ši versija tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo motyvuotai paneigta. Nustatyta, kad nuteistojo D. G. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jis nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir į ją adekvačiai reaguoti. Todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti J. T., nesiekė jos mirties. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad D. G. suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajai į krūtinės sritį suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad gali atimti jai gyvybę ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikiant netiesiogine tyčia. Ši veika teismų teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. G., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, šį sprendimą tinkamai motyvavo. Taip pat teismas tinkamai įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą (BK 11 straipsnio 6 dalis), pasekmes, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę (turi teistumus už sunkius smurtinius nusikaltimus ir nustatytas polinkis smurtauti), atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus didesnę kaip BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.
Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad kasatorius dorai dirbo, po bausmės atlikimo stengėsi pasitaisyti charakterizuoja jo asmenybę, tačiau negali būti priskirtos prie atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnio 2 dalis), nes su nusikalstama veika nesusijusios. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis D. G. dėl girtumo nesugebėjo iškviesti nukentėjusiajai greitosios medicinos pagalbos, o vėliau palikęs nukentėjusiąją pratęsė girtavimą. Todėl kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad siekdamas išvengti sunkesnių padarinių skambinęs pagalbos telefonu, negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kasatorius tik formaliai nurodo, kad teismas pažeidė BPK 333 straipsnio nuostatas, bet nenurodo kuo konkrečiai pasireiškė šios procesinės normos pažeidimas, o nuoroda į BPK 236 straipsnio 8 punkto pažeidimą nekonkreti, nes tokio punkto BPK nėra. Todėl pastarieji kasacinio skundo argumentai paliktini nesvarstyti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. G. kasacinį skundą atmesti.