Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje:

E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "S." (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-04-15 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 4 d., bauda 3 MGL (sumokėta); 2) 2013-06-25 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., bauda 6 MGL (sumokėta); 3) 2014-07-04 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimas 2 metams, taikytas BK 64(1) str., bausmę sumažinus 1/3 skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2016-01-30 apie 00.30 val. bendrininkaudamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) sudavė nukentėjusiajam J. Š. ne mažiau kaip 6 smūgius kumščiu į galvą, veidą, krūtinę nugarą, taip padarydamas kraujosruvas J. Š. galvoje, veide, krūtinėje, nugaroje, nubrozdinimą kairiojo klubo sąnario srityje, uodegikaulio lūžį, tokiu būdu bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. Š. sveikatą, nes dėl uodegikaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

E. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2016-01-30 apie 00.30 val. išėjo pasivaikščioti. Jo namas yra (duomenys neskelbtini), už kelių minučių kelio iki nukentėjusiojo J. Š. buto. Jis norėjo J. Š. sumušti, nes buvo piktas dėl to, kad pastarasis grasino jo motinai ir buvo jį sumušęs. A. B. yra jo kaimynas. Jis jam paskambino ir susitikęs pasakė, kad eina mušti J. Š.. Kiti du asmenys atėjo su A. B.. Jis jų nepažįsta. Vieno iš jų vardas lyg V. Jis jiems nesakė, kad eina mušti J. Š.. Ėjo keturiese pas J. Š.. Trise užėjo pas V. S., kuris yra J. Š. kaimynas, į butą, A. B. pasibeldė į J. Š. buto duris. J. Š. atidarė duris, o A. B. į jį metė nuorūką. Jis (kaltinamasis) jam sudavė tris kartus kumščiu į veidą. Po to tempė J. Š. koridoriumi ir jie dviese nusirideno laiptais žemyn, tada jis dar vieną kartą spyrė gulinčiam J. Š. į pilvą. Kiti asmenys tuo metu stovėjo už jų. Jie irgi spyrė J. Š.. A. B. ir kiti du asmenys prieš J. Š. smurtą naudojo tuo metu, kai jis jau gulėjo lauke. Anksčiau J. Š. buvo jį sumušęs, todėl ir nusprendė jį sumušti. Nežino, kodėl kiti du asmenys prisijungė prie muštynių, gal jiems A. B. kažką pasakė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dabar normaliai bendrauja su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine G. P.. 2016 m. sausį, tarp 1-2 valandos nakties, su G. P. buvo namuose. Alkoholio nevartojo, žiūrėjo televizorių. Kažkas pabeldė į duris. Jas atidarė G. P.. Tai buvo jų kaimynas, gyvenantis už kelių namų, A. B. (iš nukentėjusiojo žodžių), kuris paprašė G. P. pakviesti pasikalbėti J. Š.. Kai jis priėjo prie durų, A. tuo metu rūkė, po to numetė nuorūką judviem po kojomis. J. Š. pasakė A. pakelti (nuorūką), bet šis nereagavo. Po 2 -3 minučių iš gretimo buto išbėgo trys vyriškiai, iš kurių pažįsta tik vieną- E. R.. Visi asmenys buvo neblaivūs, matėsi iš jų veidų. Kai trys vyriškiai išbėgo iš gretimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), J. Š. tuo metu stovėjo laiptinėje. Jie pradėjo J. Š. mušti, sudavė gal 5-6 smūgius. Vienas smūgis buvo į smakrą, jį sudavė E. R., o po to ir kiti vyrai smūgiavo į įvairias kūno vietas. Po to jie J. Š. ištempė į lauką, pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti. Smūgių skaičiaus jis neatsimena, bet galvoja, kad buvo suduota ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Jis prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo netrukus atvyko policija ir medicinos pagalba. Jis atsisakė vykti į ligoninę, bet po trijų dienų jam pasidarė blogiau ir vėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, medikai jį išvežė į ligoninę, RVUL. Galvoja, kad jį sumušė dėl to, jog anksčiau, prieš Naujuosius metus, tarp J. Š. ir R. buvo konfliktas dėl G. (P.), nes R. negražiai apie ją kalbėjo ir buvo net jai sudavęs smūgius. Tie du nepažįstami vyrai buvo apie 25-30 metų amžiaus, vienas vyras (X) buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 180 ūgio, šviesių plaukų, o kitas vyras (Y) buvo apie 170 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Vyrų aprangos neįsidėmėjo (b. 1. 6).

2016-04-11 akistatos protokole užfiksuota, kad suvedus nukentėjusįjį J. Š. ir įtariamąjį E. R. į akistatą, nukentėjusysis pakartojo savo parodymus, kad 2016-01-30 naktį J. Š., asmuo vardu A. ir dar du nepažįstami asmenys jį sumušė, o įtariamasis tai paneigė, teigdamas, kad tą naktį jis J. Š. nemušė, pastarojo įvykio dieną nematė, tą naktį su A. B. nebuvo susitikęs (b. l. 47).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. parodė, kad 2016-01-30 apie 00.15 val. ji su J. Š. ir D. K. buvo (duomenys neskelbtini). Koridoriuje girdėjo einant daug žmonių, girdėjo atsidarant gretimo buto Nr. 4 duris. Atsargumo dėlei ji užrakino savojo buto duris. Po kelių minučių kas tai pastukseno į buto duris. Atidariusi pamatė A. B., kuris prašė pakviesti J. Š.. Ji atsisakė kviesto. Tada A. į jos buto virtuvę įmetė cigaretės nuorūką. Ji A. padarė pastabą. Tuo metu iš kambario į virtuvę atėjo J. Š.. Tuo pačiu metu iš buto Nr. 4 į jos butą įbėgo E. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir kitas mažas nepažįstamas jaunuolis, šviesiais trumpai kirptais plaukais. Pastarasis jaunuolis kaire ranka trenkė J. Š. į veidą. Tas šviesiaplaukis jaunuolis ir E.R. stvėrė J. Š. už peties ir ištempė į koridorių, o kadangi ji pati buvo tarp jų, tai ir ji tempiant atsidūrė koridoriuje. Bendro naudojimo koridoriuje E. ėmė kumščiuoti abejomis rankomis J. Š., sudavė apie 3-4 smūgius šiam į veidą. Ji bandė išskirti juos. Tuo metu A. ir šviesiaplaukis jaunuolis suėmę J. Š. už drabužių, kojų ir rankų ėmė jį traukti per laiptus iš antro aukšto į kiemą. Ji taip pat buvo užkabinta, todėl nukrito ant laiptų ant anksčiau sulūžusios rankos. Kai ji atsikėlė, minėti trys asmenys jau buvo J. Š. ištraukę į kiemą. Tuo metu iš buto Nr. 4 į kiemą išbėgo jaunuolis vardu R., kuris prisijungė prie kitų trijų jaunuolių, kurie rankomis ir kojomis mušė gulintį J. Š.. Kiek kuris jaunuolių sudavė smūgių ranka ar koja liudytoja nurodyti negali. Tuo metu ji nubėgo į antrą aukštą ir ėmė skambinti pagalbos telefonu 112. Jaunuoliai, spardę J. Š., išgirdo, kad ji kalba su dispečere, jie išbėgo į (duomenys neskelbtini), stovėjo prie vartų, o J. Š. gulėjo kieme. Ji su D. K. pagalba nuvedė J. Š. į liudytojos butą. Kai antrą kartą ėjo į kiemą paimti J. Š. šlepečių, visi keturi jaunuoliai, tuo metu stovėję prie vartų, šaukė jai, kad jie papjaus J. ir jai šiuo adresu gyvenimo nebus. J. Š. labai blogai jautėsi. Jis atsisakė policijos ir medikų pagalbos. 2016-02-03 ji iškvietė medikus, kadangi J. Š. pasijuto labai blogai. RVUL jis buvo apžiūrėtas, jam diagnozuota daugybiniai dešinės pusės šonkaulių lūžiai, uodegikaulio lūžis, kraujosruvos veide, daugybinės hematomos(34-35).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad konfliktai tarp E. R. ir G. P. bei J. (Š.) vyksta jau nebe pirmą kartą. Jie prasidėjo nuo gruodžio, kai J. (Š.) su savo kompanija primušė E. R. (b. l. 38).

2016-04-26 akistatos protokole užfiksuota, kad suvedus liudytoją G. P. ir įtariamąjį E. R. į akistatą, liudytoja parodė, kad jos akivaizdoje E. R. griebė J. Š. už rankos ir pradėjo tempti į koridorių, o paskui visi nuriedėjo laiptais į apačią. Iki pusės laiptų pririedėjusi spėjo išsisukti ir nubėgti iki namų iškviesti policiją, o A. B., E. R., R. ir šviesiaplaukis vaikinas ištempė J. Š. iš laiptinės į kiemą ir ten daužė. Ji stovėjo viršuje laiptinėje ir matė, kaip J. Š. daužė. Įtariamasis tai paneigė, teigdamas, kad įvykio dieną nematė G. P., kad jis J. Š. nemušė (b. l. 51-52).

Specialisto V. K. išvadoje Nr. G 444/2016(01) konstatuota, jog remiantis J. Š. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, J. Š. padaryta kraujosruvos galvoje, veide, krūtinėje, nugaroje, uodegikaulio lūžis, nubrozdinimas kairio klubo sąnario srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-30), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl uodegikaulio lūžio, kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai neatspindi žalojusių daiktų individualių savybių (b. l. 22-23).

Registruojamų įvykių registre 2016-01-30 00:42 fiksuotas pranešimas ROIK 0116000050283 (BPCID=1067721926), kad pranešėjos sugyventinį muša nepažįstami asmenys, kurie įsiveržė į namus pro atviras duris. Dėl GMP neaišku. Vietos adresas: (duomenys neskelbtini). (b. l. 5).

Registruojamų įvykių registre 2016-01-30 01:59 fiksuotas pranešimas ROIK 0116000050283 (BPCID=1067726110), kad nurodytu adresu bute randasi keturi vyrai, kurie šiandien sumušė pranešėjos sugyventinį (b. l. 6).

J. Š. 2016-02-05 raštu paprašė policiją imtis priemonių dėl to, kad 2016-01-30 naktį jį sumušė E. R., A. B. ir dar du nepažįstami jų draugai (duomenys neskelbtini) kieme(b. l. 4).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2015-12-20 11:55 į policiją pristatytas J. Š., dėl to, kad 2015-12-19 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), J. Š. ir V. B. panaudodami plaktuką sumušė E. R. ir A. B.. A. B. dėl sumušimų išvežtas į ligoninę, o E. R. pablogėjus savijautai savarankiškai kreipėsi į ligoninę dėl smarkiai sumuštos galvos (b. l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad E. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis teismo posėdyje pripažino, kad kartu su kitais asmenimis atvyko pas nukentėjusįjį J. Š. ir naudojo prieš jį smurtą. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo J. Š., liudytojos G. P. parodymai, specialisto išvadoje Nr. G 444/2016(01) nustatyti J. Š. sužalojimai, akistatų protokolų duomenys bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Šiais teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. R., bendrininkaudamas su kitais asmenimis, 2016-01-30 apie 00.30 val. sudavė tris smūgius nukentėjusiajam J. Š. į veidą bei spyrė į pilvą, tuo bendrais veiksmais padarydamas J. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. E. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

E. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad atlygino civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.)

Kaltinamasis E. R. ir jo gynėjas teismo prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismui pateiktame susitaikymo protokole patvirtinta, kad E. R. ir J. Š. susitaikė, o nukentėjusysis pareiškia, kad kaltinamasis jam atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, jis pastarajam jokių pretenzijų neturi.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors kaltinamasis E. R. teisme susitaikė su nukentėjusiuoju J. Š., atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai jo gydymo išlaidas ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, visgi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė. Be to, E. R. praeityje teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus – bylos duomenimis, administracine tvarka baustas 27 kartus. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad šiuo atveju nenustatyta viena iš būtinų BK 38 str. taikymo sąlygų – nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis E. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 38 str. numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam negali būti taikomas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas, į E. R. asmenybę – praeityje teistas tris kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, susitaikė su nukentėjusiuoju, savo noru atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. R. skirtina BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir E. R. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. R. atitinka BK 75 str. nustatytas formalias sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam skirtina mažesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas įvertina padaryto nusikaltimo pobūdį – nors E. R. padarė smurtinį nusikaltimą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir nukentėjusysis J. Š. yra smurtavęs prieš kaltinamąjį, kas iš dalies ir paskatino tolimesnį jų konfliktą bei šio nusikaltimo padarymą, nors tai ir nepateisina kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis iki teismo posėdžio atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas, susitaikė su J. Š., jo atsiprašė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. R. įsidarbino UAB „S.“ (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu, realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas didintų kaltinamojo E. R. atskirtį nuo visuomenės, ribotų savarankiško ir nenusikalstamo gyvenimo galimybes, tokias kaip dirbti ir teisėtais būdais įgyti pajamų. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ribotų kaltinamojo polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų jų nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų ir taip skatintų teigiamus jų gyvenimo pokyčius. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta taikant E. R. BK 75 str. numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kartu nustatant pareigas, kurių turinys padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareikšto civilinio ieškinio teismo posėdyje atsisakė, kadangi kaltinamasis E. R. atlygino nusikalstama veika padarytą žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,-

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.