Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovams R. Krasauskaitei, I. Jasiulevič, R. Balkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) d., gyv. . (duomenys neskelbtini), Vilnius, skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos specialisto A. P. 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1449ANH-119818133-17 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT) Vilniaus rinktinės Kenos užkardos specialisto A. P. 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, V. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 536 straipsnio 1 dalį, jį įspėjant, dėl to, kad jis 2017-09-26 06.48 val. be VSAT pareigūnų leidimo įėjo ir buvo VSAT tarnybinėse patalpose, tuo pažeisdamas 2001-02-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintų ,,Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių“ (toliau- Taisyklių) 47.4 punkto reikalavimus.

V. Ž. nesutiko su minėtu nutarimu ir pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis grindžiamas tik prielaidomis, kurios aiškiai prieštarauja įstatymams bei tarptautinėms teisės normoms. E. P. it Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašytojams suteikiama galimybė savo pačių sąskaita tinkamai tartis su patarėju teisės klausimais arba kitu patarėju, kurie pagal nacionalinę teisę gali tą daryti ar kuriems tai yra leidžiama, dėl klausimų, susijusių su jų tarptautinės apsaugos prašymais, visais procedūros etapais, be kita ko, ir priėmus neigiamą sprendimą. Valstybės narės užtikrina, kad patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, padedantis arba atstovaujantis prašytojui, galėtų įeiti į uždaras zonas, kaip antai sulaikymo patalpas ir tranzito zonas, kad galėtų konsultuoti prašytoją (23 str. 2 d.). Pareiškėjas teigia, kad jis kaip prieglobsčio prašančio asmens atstovas turėjo teisę būti pasienio kontrolės posto patalpose kartu su savo kliente ir pagal teisinių paslaugų sutartį teikti jai pagalbą.

VSAT Vilniaus rinktinės atstovai teisme prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardos specialisto A. P. 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, palikti nepakeistą.

V. Ž. skundas tenkintinas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 536 straipsnio 1 dalyje, o būtent pažeidė Taisyklių 47.7 punkto reikalavimą, kuriame nustatytas draudimas įeiti į patikrinimą atliekančių valstybės institucijų tarnybines patalpas ir jose būti be šių institucijų pareigūnų leidimo.

Liudytojas D. D. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. apie 06.00 ryto buvo Kenos stotyje, laukė traukinio, kuriuo iš Baltarusijos Respublikos turėjo atvykti prieglobsčio prašytoja ir jo kolega advokatas V. Ž.. Praėjus apie 15 minučių, pastebėjo, kad iš traukinio išlipo pasienietis, advokatas V. Ž. ir R. F. pilietė A. P., t. y. prieglobsčio prašytoja. Jiems einat link Kenos pasienio punkto, jis prisijungė prie jų kaip prieglobsčio prašytojos atstovas. Įėjus į pastatą, pasienietis pasakė, kad atvyko asmuo ir kad yra jo advokatai, A. P. pateikė prieglobsčio prašytojos dokumentus ir paaiškino, kad tai yra prieglobsčio prašytoja. Jie aiškino A. P., kad jie yra prieglobsčio prašytojos atstovai ir turi teisę būti su ja. A. P. su jais nesutiko ir kartojo, kad jie neturi leidimo. Jam ir advokatui V. Ž. buvo surašyti nutarimai dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 536 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad pateko į VSAT tarnybines patalpas be leidimo. Prieglobsčio prašytoja išreiškė norą, kad jie būtų su ja, tačiau jai buvo aiškinama, kad jie nebus įleisti į tarnybines patalpas. Jie A. P. rodė A. P. pateikto prieglobsčio prašymo kopiją, paslaugų teikimo sutartį, įgaliojimą ir kitus dokumentus. Jie dalyvavo visuose procesiniuose veiksmuose su A. P., daugiau jiems nebuvo sudaryta kliūčių.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardoje. 2017 m. rugsėjo 26 d. atvykus traukiniui, buvo vykdoma patikra, apie 06.50 buvo pristatyta R. F. pilietė, kurią pareigūnas R. B. pristatė kaip asmenį, vykstantį be vizos. Su R. F. piliete į pasienio kontrolės punktą atėjo advokatas V. Ž. ir advokato padėjėjas D. D., kurie neturėjo leidimo būti pasienio kontrolės punkto teritorijoje ir tarnybinėse patalpose. Minėti asmenys žodžiu buvo įspėti dėl atsakomybės už buvimą pasienio kontrolės punkte be leidimo. Jie aiškino, kad R. F. pilietė turi pateikti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. R. B. jam perdavė tik R. F. pilietės pasą, prašymo nebuvo. Prašymą dėl prieglobsčio gavo tik po 10-15 minučių, baigus tikrinti traukinį. V. Ž. ir D. D. jam rodė atstovavimo sutartis, prašymą dėl prieglobsčio. Pagal teisės aktus asmuo pats asmeniškai privalo pateikti prašymą dėl prieglobsčio. R. F. pilietė buvo nuvesta į pasienio kontrolės posto tarnybines patalpas, nes jam reikėjo atlikti pirminę jos apklausą, išsiaiškinti atvykimo tikslus, ir pan. Asmens atstovas gali dalyvauti nuo to momento, kai asmuo pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Atsiradus teisiniam pagrindui asmens, prašančio prieglobsčio asmens atstovams buvo leista būti pasienio kontrolės poste. Nuo asmens parašymo pateikimo momento, atsirado teisinis pagrindas. A. P. su savimi turėjo prašymą dėl prieglobsčio. Buvo priimtas A. P. prašymas ir užtikrinta, kad ji gaus teisinę pagalbą. V. Ž. ir D. D. buvo surašyti nutarimai dėl administracinio nusižengimo, kai nesurašomas protokolas. Kadangi R. B. atvedus A. P., jis buvo vienas pasienio kontrolės punkte, todėl dėl saugumo negalėjo įleisti pašalinių asmenų. Vėliau A. P. įgaliotiems atstovas buvo leista jai atstovauti. Iš pradžių jam buvo teiktas tik A. P. pasas, vėliau, baigus traukinio tikrinimą, jam buvo pateikti kiti A. P. dokumentai.

Liudytoja A. P. paaiškino, kad yra politinio prieglobsčio prašytoja. 2017 m. rugsėjo 26 d. paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2017 m. rugsėjo 26 d. traukiniu, vykstančiu maršrutu Maskva- Kaliningradas, kartu su advokatu V. Ž. atvažiavo iki Kenos, kur ketino pateikti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėto advokato kontaktus rado internete, pakvietė jį susitikti Baltarusijoje. Su minėti advokatu pasirašė teisinių paslaugų sutartį, nes neišmanė Lietuvos Respublikos įstatymų. Anksti ryte traukiniui atvykus į Keną, laukė patikrinimo, buvo paruošusi pasą ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. V. Ž. turėjo minėto prašymo kopiją. Patikrinimo metu, pasieniečiui pasakė, kad prašo prieglobsčio, neturi vizos. Pasieniečiui davė savo pasą ir prašymą dėl prieglobsčio. Pareigūnui paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko prašyti politinio prieglobsčio ir kad kartu su ja vyksta jos advokatas. Pareigūnas pasakė, kad viskas aišku ir paėmė jos krepšius. Ji su advokatu V. Ž. išlipo iš traukinio. Užėjus į pasienio kontrolės postą, pareigūnas atidarė duris ir liepė jai užeiti, nenorėjo įleisti jos advokatų. Ji pasakė, kad be advokatų negali eiti. Po to ją paliko atskirame kambaryje uždarė duris, jie kažką kalbėjo lietuviškai tarpusavyje, pareigūnas ginčijosi su jos advokatais. Po to jie visi kartu priėjo prie jos, ji pasirašė kažkokius dokumentus. Matė, kai pirmas pareigūnas į tarnybines patalpas nešė jos pasą ir prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad Taisyklių 47.4 punkte nustatytas draudimas įeiti į patikrinimą atliekančių valstybės institucijų tarnybines patalpas ir jose būti be šių institucijų pareigūnų leidimo, tačiau, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, aptarus liudytojų parodymus, daro išvadą, kad VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardos specialisto A. P. 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, priimtas nepagrįstai.

Kaip matyti iš pareiškėjo V. Ž. bei liudytojų D. D. ir A. P. parodymų, V. Ž. pasienio kontrolės punkto teritorijoje ir patalpose buvo kaip A. P., prieglobsčio prašytojos, įgaliotas atstovas, teikiantis jai teisines paslaugas. Byloje nekilo teisinio ginčo dėl to, kad V. Ž., kaip prieglobsčio prašytojos atstovas, teikiantis jai teisines paslaugas, turėjo teisę su ja būti pasienio kontrolės punkto teritorijoje ir tarnybinėse patalpose. Pats skundžiamą nutarimą priėmęs asmuo teisme pripažino, kad V. Ž. turėjo teisę būti pasienio kontrolės punkto patalpose, tačiau tik nuo to momento, kai jo atstovaujamoji A. P. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Taigi, siekiant nustatyti, ar skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai, reikia nustatyti, kada A. P. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, t. y. tapo prieglobsčio prašytoja.

Įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nurodoma, kad prieglobsčio prašytojas – tai užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (2 str. 20 d.). Tiek A. P., tiek VSAT Vilniaus rinktinės atstovai teisme laikėsi pozicijos, kad V. Ž. skundas nepagrįstas, skundžiamą nutarimą pagrindžia R. B., A. P. ir E. G. tarnybiniai pranešimai. A. P. teisme parodė, kad R. B. atvedus A. P., pastarasis jam pateikė A. P. pasą ir pasakė, kad asmuo neturi vizos. Prašymas dėl prieglobsčio buvo pateiktas po 10-15 minučių, kai buvo baigtas traukinio tikrinimas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, A. P. parodymus ir tarnybinį pranešimą, bei R. B. ir E. G. tarnybinius pranešimus vertina kritiškai, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. A. P., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme parodė, kad traukiniui, vykusiam maršrutu Maskva- Kaliningradas, atvykus į Keną, patikrinimo metu pasakė pasieniečiui, kad neturi vizos, prašo politinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, padavė jam pasą ir rašytinį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Šiuos A. P. parodymus patvirtina ir pareiškėjo V. Ž. paaiškinimas, kad traukiniui atvykus į Keną, A. P. pasieniečiui, atliekančiam traukinio tikrinimą, pateikė pasą ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pastarasis liepė jiems išlipti iš traukinio. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P., traukiniui sustojus Kenoje, traukinio tikrinimo metu, VSAT pareigūnui pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo to momento tapo prieglobsčio prašytoja.

Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai numato, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę į teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Be to, teisme kaip liudytojas apklaustas skundžiamą nutarimą priėmęs VSAT specialistas A. P. pripažino, kad prieglobsčio prašytojui teisę į teisinę pagalbą atsiranda nuo prašymo padavimo momento. A. P. skundžiamą nutarimą grindė tuo, kad iš pradžių A. P. nebuvo pateikusi prašymo dėl prieglobsčio, dėl to jos įgalioti atstovai negalėjo būti pasienio kontrolės punkto patalpose, neturėdami tam leidimo, tokią teisę jie įgijo tik nuo prašymo pateikimo momento. Nors A. P. teigė, kad R. B. jam pateikė tik A. P. pasą ir pasakė, kad pastaroji neturi vizos, tačiau šią aplinkybę paneigia A. P. parodymai, kad ją lydėjęs pasienietis į pasienio kontrolės punkto tarnybines patalpas nunešė jos pasą ir prašymą dėl prieglobsčio. Vien ta aplinkybė, kad R. B. neinformavo A. P., kad A. P. traukinyje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo teigti, kad A. P. pirminių procesinių veiksmų atlikimo metu buvo trečiosios šalies pilietė, o ne prieglobsčio prašytoja. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, bei į teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad A. P. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė traukinyje, laikytina, kad nuo to momento tiek A. P., tiek jos įgaliotas atstovas V. Ž. turėjo teisę patekti į pasienio kontrolės punkto patalpas ir dalyvauti visuose procesiniuose veiksmuose, atliekamuose A. P. atžvilgiu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. Ž. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2017-09-26 06.48 val., o skundžiamas nutarimas priimtas tą pačią dieną 08.10 val. Be to, iš aukščiau aptartų A. P. parodymų matyti, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, jis turėjo A. P. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Po to A. P. įgaliotiems atstovams, tame tarpe ir V. Ž., buvo leista patekti į pasienio kontrolės punkto patalpas. Iš to kas pasakyta seka, kad A. P., priimdamas skundžiamą nutarimą, žinojo, kad A. P. yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, t. y. suprato, kad ji yra prieglobsčio prašytoja ir kad turi teisę į teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad A. P., priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į visas reikšmingas įvykio aplinkybes, dėl to netinkamai įvertino V. Ž. veiksmus ir nepagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad VSAT Vilniaus rinktinės specialisto A. P. 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1449ANH-119818133-17 priimtas nepagrįstai, dėl to naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 536 straipsnio 1 dalį V. Ž. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

V. Ž. skundą tenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 1449ANH-119818133-17 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 536 straipsnio 1 dalį V. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.