Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-17-716/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-09
Bylos Nr.
T-17-716/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nuteistasis
K. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-17-716/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,Sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,gynėjui advokatei Daivai Dereškevičienei,institucijos atstovui P. U.,nuteistajam K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl nuteistojo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2008 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 5 dalimi ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas iki gyvos galvos - bausmę atliekant kalėjime. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. spalio 19 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo - izoliatoriaus kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo K. K. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis apibūdinamas kaip ramaus ir uždaro būdo mažai bendraujantis asmuo, į visus žmones žiūri įtariai, stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepalankiose situacijose gali būti agresyvus ir įžeidus, sureikšmina jam ištartus žodžius. Nenoriai bendraujantis su pareigūnais ir nuteistaisiais. Tarpusavio santykių su kitais nuteistaisiais nepalaiko. Nusikalstamo pasaulio subkultūrą suvokia neadekvačiai, nesuprantama apie ką kalbama. Socialiniai ryšiai su artimaisiais nepalaikomi. Savo kaltę įvykdytame nusikaltime pripažįsta tik iš dalies. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose: nuteistųjų resocializacijos programoje, laisvalaikio užimtumo programoje, narkomanijos ir ŽIV prevencijos programoje, savižudybių prevencijos programoje, suimtųjų ir nuteistųjų savišvietos programoje, kultūrinės veiklos programoje. Individualiuose bei teminiuose pokalbiuose dalyvauja be didelio susidomėjimo. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Nuteistasis vykdomųjų raštų neturi. Bausmės atlikimo laikotarpiu 1 kartą skatinta, 19 kartų skirtos nuobaudos. Nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą. Remiantis stebėjimu bei pokalbiais su nuteistuoju, galima teigti, jog nuteistojo santykiai su aplinka yra sutrikę, elgesys neadekvatus, būdingas savitumas bei mąstymo keistumas. Socialinė adaptacija sunki. Mažiau struktūruotoje aplinkoje galimi tarpasmeniniai sunkumai ir visiška izoliacija, tačiau, jei K. K. veikla ir ryšiai su kitais asmenimis atitiks jo poreikius, aukščiau minėtos nuteistojo savybės gali būti produktyvios.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad pagal bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistasis K. K. jam skirtos bausmės dalį - laisvės atėmimo iki gyvos galvos - kalėjime atliko 11 metų 2 mėnesius 20 dienų. K. K. bausmę atlieka paprastoje grupėje. Tokiu būdu teismas patvirtina vieną iš formaliųjų sąlygų dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, t. y. teikimo nagrinėjimo dieną jis yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės.

Vertinant nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais kaip saugumo reikalavimus dėl pavojingo nuteistojo perkėlimo į pataisos namus teismas atsižvelgia į tokias faktines aplinkybes. Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos K. K. charakteristikos matyti, jog K. K. elgesys atliekant bausmę vertinamas palankiai, tačiau akcentuojama, jog nuteistojo santykiai su aplinka sutrikę, elgesys neadekvatus, būdingas savitumas bei mąstymo keistumas, socialinė adaptacija sunki. Specialistai įžvelgia, kad struktūruotoje aplinkoje galimi nuteistojo tarpasmeniniai sunkumai ir visiška izoliacija.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis visiškai nekalba, nors turi galimybę kalbėti, bendrauja raštu, kas patvirtino vykdant teikimo nagrinėjimą teismo posėdžiuose. Nuteistasis nepalaiko socialinių ryšių su artimaisiais, nenoriai bendrauja su pareigūnais, su kitais nuteistaisiais, atsisako psichologinės pagalbos.

Reikšminga tai, kad K. K. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, buvo 3 kartus skatintas (2012 m. gruodžio 20 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2018 m. vasario 23 d.), tačiau 19 kartų baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus (paskutinį kartą 2015 m. liepos 15 d.).

Tokia faktinės aplinkybės patvirtina nuteistojo netinkamą požiūrį į bausmės atlikimo procesą, norą priešintis privalomoms elgesio taisyklėms. Būtent tai yra pagrindas manyti, kad toks nuteistojo elgesys pataisos namuose gali kelti grėsmę (pavojų) pataisos namų personalui ar kitiems nuteistiesiems. Jei nuteistajam senai skirtos nuobaudos leidžia manyti, kad K. K. keičia savo požiūrį dėl privalomo elgesio bausmės atlikimo metu, visgi jo elgesys atsisakant bendrauti žodžiu ir nepriimant teikiamos psichologinės ar kitokios pagalbos rodo tai, kad nuteistajam reikalingas laikas ir šiuo metu jis nėra pasirengęs santykiams su kitais asmenimis (personalu ar nuteistaisiais) švelnesnio bausmės režimo sąlygomis.

Bausmės tikslai yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kiekvieną kartą skiriant asmeniui bausmę, ji yra individualizuojama. Tokiu būdu užtikrinamas teisingumo principas. Bausmės skyrimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimą, negalima pamiršti ir visuomenės intereso, turi būti vertinamos nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

Nagrinėjamu atveju K. K. buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už nusikaltimus, kurie yra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlę negrįžtamas pasekmes. Padarytų nusikaltimų turinys įrodo itin pavojingą nuteistojo elgesį, būnant net ir įkalinimo įstaigoje. K. K. teistas ne tik už kito asmens nužudymą būnant laisvėje, bet ir už kito nuteistojo nužudymą būnant pataisos įstaigoje, netgi baudos izoliatoriuje, iš chuliganiškų paskatų. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad tokie asmenys toliau atlikti skirtą bausmę pataisos namuose gali tik išimtinais atvejais, nesant jokių abejonių dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje. Šiuo metu tokia išvada negalima.

Nuteistojo pasirinktas elgesys šiuo metu, jo pavojingumas, teisingumo principo tinkamas įgyvendinimas, atlikta nežymiai 10 metų viršijanti bausmės dalis neleidžia teismui pripažinti, kad šiuo metu egzistuoja pakankami pagrindai, jog nuteistasis K. K. tolesnę bausmę šiuo metu galėtų atlikti švelnesnio režimo sąlygomis, t. y. ne kalėjime, bet pataisos namuose. Paskirtą K. K. bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos, kuri skirta atlikti kalėjime, leidžiant atlikti pataisos namuose būtų netinkamai įgyvendinami bausmės tikslai. Dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu teismas

nutaria:

netenkinti Lukiškių tardymo - izoliatoriaus teikimo dėl K. K. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas