Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas S. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo L. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos L. T. 2018 m. sausio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. pateikė prokuratūrai skundą, kuriame prašė pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos teismo teisėjų R. B., A. Ž. bei vyr. specialistės A. D. atžvilgiu. Skunde pareiškėjas nurodė, jog minėtų asmenų veiksmuose yra požymiai nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, 139 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 236 straipsnio 2 dalyje, kadangi teisėjas apšmeižė pareiškėją pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir nutartimi paskirdamas 1000 litų baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teisėmis, dėl ko pastarajam buvo sutrikusi sveikata. Pareiškėjo manymu 2010-12-18 teismo nutartis, kuria paskirta 1000 litų bauda, buvo suklastota, todėl jam dėl tokių teisėjų neteisėtų savavališkų veiksmų buvo padaryta didelė žala bei jo - L. M. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė S. N. 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. M. pareiškimą medžiagoje Nr. M-2-03-00579-17 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su prokurorės nutarimu, L. M. pateikė skundą, nurodydamas, kad prokurorės nutarimas neteisėtas, nepagrįstas ir akivaizdžiai suklastotas, nes grįstas melagingais teiginiais ir išvadomis. Jo skundą tyrusi prokurorė atliko nusikalstamas veikas bei šiurkščiai pažeidė BPK 168 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, nes nemotyvuotai atsisakė atlikti ikiteisminį tyrimą.Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja L. T. skundžiama 2018 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjo L. M. skundą atmetė, nustačiusi, kad prokurorės sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus surinktų duomenų visumą.Pareiškėjas L. M. dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimą ir nutartį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2018-01-05 paštu gavo 2018-01-02 elektroninio dokumento nuorašą, pavadintą nutartimi, kuri nepasirašyta, be bylos numerio, kurį galimai surašė Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja L. T.. Jeigu šis rašinys yra teismo nutartis, tai, pareiškėjo manymu, ji neteisėta ir nepagrįsta, suklastota bei niekinė. Teigia, kad šia nutartimi yra šiurkščiai pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė į teisingą ir viešą teismą, nes nebuvo nurodyta nei teismo vieta, nei laikas, nei data. Tokiu būdu iš pareiškėjo buvo atimta teisė pareikšti nušalinimą teisėjui. Skunde nurodoma, kad priimdama nutartį, teisėja neišsireikalavo visos medžiagos - 30 lapų rašytinių įrodymų, pateiktų generaliniam prokurorui. Pareiškėjas tvirtina, kad prokurorė ir ikiteisminio tyrimo teisėja nutarimą ir nutartį priėmė nusikalstama tyčia, būdamos teisininkėmis, piktnaudžiavo teise bei savavaldžiavo, pateikdamos melagingas išvadas bei suklastodamos dokumentus. Tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad „nėra nusikaltimo požymių“.Generaliniam prokurorui pateiktuose dokumentuose, kurių neišsireikalavo ikiteisminio tyrimo teisėja, yra duomenys apie tai, kad asmenys, kurių atžvilgiu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, darė jam psichologinį bei ekonominį spaudimą, ko pasėkoje jį ištiko du širdies infarktai, mikroinsultai bei klinikinė mirtis. Negana to, jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai nuteistas ir tik Vilniaus apygardos teismas jį visiškai išteisino. Dėl šios nusikalstamos grupės (R. B., A. Ž. ir A. D.) veiksmų tapo 2 grupės invalidu.Atsiliepimai į skundą negauti.Skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą Nr. M-2-03-00579-17, pagal kurią buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei prokurorės nutarimą, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo nepradėtas visiškai pagrįstai. Tiek prokurorės, tiek ir skundžiamo teismo procesiniuose dokumentuose pateiktos išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstos, nes negauta objektyvių duomenų, kad būtų padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y., kad Kauno apygardos teismo teisėjai R. B., A. Ž. bei vyr. specialistė A. D. padarė veikas, už kurias numatyta atsakomybė BK 154 straipsnio 1 dalyje, 139 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 236 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas nurodo, kad prokurorė ir ikiteisminio tyrimo teisėja, priimdamos procesinius sprendimus, neįsigilino į skundo aplinkybes, nes neišsireikalavo skundo medžiagos iš Generalinio prokuroro. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš skundo medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad ši medžiaga Kauno apylinkės teisme iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros gauta 2017-12-27 ir, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, grąžinta 2018-01-02. Iš minėtos skundo medžiagos Nr. M-2-03-00579-17 matyti, kad teisėjas A. Ž. nagrinėjo civilinę bylą, kurioje L. M. kaip proceso šalis, reiškė teisėjui nušalinimus. Laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas R. B. 2010-12-08 nutartimi atmestas prašymas dėl teisėjo nušalinimo. Padarius išvadą, kad L. M. piktnaudžiavo nušalinimo teise, ta pačia nutartimi skirta 1000 Lt bauda. A. D., būdama skyriaus pirmininko patarėja, surašė minėtos nutarties projektą. Dėl teisėjų A. Ž. ir R. B. galimai nusikalstamų veiksmų L. M. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Atitinkamai L. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2013-08-26 pateiktas įtarimas, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, nes 2013-04-10 Kauno apygardos teismui pateikė skundą, prašydamas pradėti baudžiamąjį persekiojimą Kauno apygardos teismo teisėjų A. Ž. ir R. B. atžvilgiu, melagingai skųsdamas, kad teisėjai suklastojo 2010-12-08 nutartį. Procesas dėl L. M. kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2017-05-15 išteisinamuoju nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nuosprendis, nesant L. M. veiksmuose tyčios melagingai įskųsti teisėjus. Tačiau, kaip nurodoma apygardos teismui pateiktame pareiškėjo skunde, dėl Kauno apygardos teismo teisėjų R. B., A. Ž. bei vyr. specialistės A. D. veiksmų, dėl kurių jis buvo nepagrįstai kaltinamas, jam labai sutriko sveikata, tapo 2 grupės invalidu.Tiek prokurorė, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, priimdamos procesinius sprendimus, nurodė, kad Kauno apygardos teismo teisėjų R. B., A. Ž. bei vyr. specialistės A. D. veiksmai priimant nutartį dėl L. M. pareikšto nušalinimo bei baudos paskyrimo, o taip pat pranešant ikiteisminio tyrimo įstaigai apie L. M. galimai padarytą nusikalstamą veiką, negali būti laikomi nusikalstamais. Kaip ir nurodyta skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, teismai ir teisėjai, priimdami sprendimus yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Lietuvos Respublikos teismų įstatyme. Tačiau patikrinti priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą galima pateikiant skundą įstatymų numatyta tvarka, su kuria pareiškėjas yra susipažinęs ir aktyviai naudojasi.Pranešant ikiteisminio tyrimo įstaigai apie L. M. galimai padarytą nusikalstamą veiką, jokie įstatymai pažeisti taip pat nebuvo. Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) ir kiti įstatymai. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad buvo pažeistos teisės bei, siekdamas apginti tas teises ir išsiaiškinti tiesą, turi teisę veikti teisinėmis priemonėmis – kreiptis į kompetentingas institucijas. Todėl net ir ta aplinkybė, kad L. M. buvo išteisintas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo darbuotojų kreipimasis į teisėsaugos instituciją dėl galimai pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, kokiu nors būdu pažeidė jo teises. Skunde nepateikta jokių konkrečių argumentų, dėl kurių galima būtų suabejoti ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjo argumentais, kad dėl vykusių teismo procesų labai nukentėjo jo sveikata, negali būti naikinama ar keičiama teisėta ir pagrįsta Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos L. T. 2018 m. sausio 2 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo L. M. skundas ir paliktas prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjo L. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos L. T. 2018 m. sausio 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.