Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1160-92-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-06
Bylos Nr.
1A-1160-92-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Damanskienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
P. K.
Advokatai
Jonas Pliugžma
Kategorijos
  • 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1160/2011

Teisėjas Robertas Rainys Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7., 1.2.14.3.2.1.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės ir Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,išteisintajam A. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo P. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-20 nuosprendžio, kuriuo A. M. išteisintas, nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d. požymių.

N. P. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d., kad apiplėšė panaudodamas peilį, o būtent: 2010-08-19, apie 15.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į namo, esančio Treniotos g. Vilniuje, terasą, iš kur pradėjo krautis svetimus P. K. priklausančius daiktus: vyrišką odinę rankinę, 50 Lt vertės, kurioje buvo automobilio rakteliai, 30 Lt vertės, raktai nuo buto, 20Lt vertės, dėžutę su aštuoniomis taurėmis, 50 Lt vertės, žvejybos samtį, 50 Lt vertės, taip pat ant savęs užsivilko P. K. priklausančią odinę striukę, 300 Lt vertės, ketindamas šiuos daiktus pagrobti. Tuo metu A. M., darantį nusikalstamą veiką, užklupo nukentėjusysis P. K., kuris bandė sutrukdyti baigti šią nusikalstamą veiką. A. M., norėdamas išsaugoti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, bandė suduoti nukentėjusiajam smūgį peiliu ir su minėtais pagrobtais daiktais pabėgo, padarydamas nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011-06-20 nuosprendį panaikinti ir priimti A. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį – A. M. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Iš A. M. priteisti 500 Lt P. K. turtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, A. M. išteisintas remiantis tik prielaidomis, neįvertinus byloje surinktų objektyvių įrodymų. Pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d. Atkreipia dėmesį į tai, jog A. M. parodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, yra nenuoseklūs. Teigia, jog A. M. kaltę patvirtina nukentėjusiojo bei jo žmonos parodymai, iš kurių matyti, kad įvykio dieną - 2010-08-19 A. M. buvo pas P. K. namuose, grasino jam peiliu, paėmė daiktus ir pabėgo. Prokuroras pažymi, jog kratos pas A. M. metu nebuvo rastas peilis bei K daiktai, kadangi ji buvo atlikta praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio, todėl tikėtina, kad tiek peilis, tiek pagrobti daiktai buvo paslėpti arba realizuoti. Teigia, jog teismo išvada, dėl abejotinų nukentėjusiojo parodymų bei dėl kilusio tarp jų turtinio pobūdžio ginčo nepagrįsta. Pažymi, kad P. K. A. M. nėra skolingas.

Nukentėjusysis P. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011-06-20 nuosprendį panaikinti ir priimti A. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad 2010-08-19 apie 15.30 val. A. M. atėjo į jo namus su šuniu, grasino peiliu, reikalaudamas kompensacijos - 100 000 Lt už išsiregistravimą iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir A. M. išteisino. Pažymi, jog tarp jo ir A. M. tėvo yra kilęs civilinis ginčas, tačiau A. M. atėjo į jo namus ne tam, kad apgintų tėvo interesus, o reikalauti pinigų. Anot apelianto, išteisintasis buvo sulaikytas po įvykio praėjus beveik 2 mėnesiams, todėl akivaizdu, kad nei peilis, nei pagrobti daiktai kratos metu nebuvo pas jį rasti. Skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. M. praeityje teistas už analogiškas veikas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas- atmesti.

Nukentėjusiojo P. K. bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.

A. M. išteisintas pagrįstai, nenustačius jo veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 2 d., požymių.

Prokuroro ir nukentėjusiojo teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo eigoje buvo surinkta neabejotinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo tiriamos abejotinos, faktiniais duomenimis nepagrįstos A. M. teisinančios aplinkybės, o jį kaltinančios ir įrodančios pastarojo kaltumą aplinkybės nebuvo įvertintos. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantai, spręsdamas A. M. nekaltumo klausimą dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, teismas esminių pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus: paties kaltinamojo, liudytojų parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Sutinkamai su BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi vien teisinančiais įrodymais ir visiškai netyrė kitų bylos aplinkybių, nepagrįstai atmetė nukentėjusiesiems palankiai liudijusių liudytojų parodymus.

Apeliaciniuose skunduose nurodyta, jog A. M. nepagrįstai išteisintas pagal BK 180 str. 2 d. Šis skundų argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiojo P. K. ir kaltinamojo A. M. tėvo V. M. yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas, kuris nagrinėjamas civilinio proceso tvarka teisme. Būtent į tai apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė vertindamas šioje byloje esančius įrodymus.

A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, jog 2010-08-19 apie 15.30 val. buvo pas P. K. ir bandė patekti pas jį į namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslu paprašyti piniginės kompensacijos už „išsiregistravimą“ iš tėvo namo ir savo turto dalį. Iš A. M. parodymų seka, jog po tokio prašymo iš namo buvo išstumtas ir neįleistas. P. K. ir J. K. tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, tačiau kaip matyti iš P. K. pareiškimo, jis nurodė, kad A. M. skambino į duris (b.l. 1) , pranešime pagalbos centrui nurodė, kad kaltinamojo į namus neįleido (b.l. 4), o tai apylinkės teismui buvo pagrindas suabejoti vėlesniais jų parodymais ir padaryti išvadą, kad kaltinamasis ėjo būtent jo nurodytu tikslu, o ne kažką vogti.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog A. M. ir P. K. yra gerai pažįstami, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad mažai tikėtina, jog A. M. eitų vogti dienos metu pas pažįstamą asmenį, be to, abejotina dėl galimai pavogtų daiktų laikymo keletą dienų verandoje, kuri yra atvira (nors fotonuotraukose užfiksuoti kažkokie daiktai) (b.l.10-11). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kratos metu pas A. M. nebuvo rasti nei pagrobti daiktai, nei didelis peilis, kuriuo neva buvo grasinta nukentėjusiajam.

Kaip matyti iš J. K. ir P. K. parodymų, grobdamas daiktus, A. M. grasino peiliu. Kad tokį peilį jis turėjo ir jai su vyru grasino parodė liudytoja Ž. D.. Apylinkės teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu apklaustas liudytoju P. K. nenurodė ir protokole nėra užfiksuota, jog tokią aplinkybę matė Ž. D.. Kaip matyti iš bylos duomenų, tyrėja R. M. parodė, kad Ž. D. ji iškvietė apklausai po P. K. apklausos, pastarajam nurodžius jos adresą. Teisme Ž. D. parodė, jog dėl užpuolimo ji nesikreipė į policiją pasitarusi su P. K., tyrimo metu parodė, kad taip padarė pasitarusi su savo vyru, o P. K. neminėjo. Šiais prieštaringais minėtos liudytojos parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo ir juo įvertino kritiškai.

Apylinkės teismas, vertindamas J. K. ir P. K. parodymų teisingumą, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad jie yra vyras ir žmona, į pirminiuose P. K. pareiškimuose nurodytas aplinkybes, į P. K. aktyvią poziciją ikiteisminio tyrimo metu nurodant liudytojus, į kilusį turtinio pobūdžio ginčą su V. M., į pastarojo parodymus teisme, kuriais jis paneigė P. K. parodymus.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tada, kai ištirti įrodymai teismui nesukelia abejonių ir visiškai įrodyta teisiamojo kaltė, šiuo atveju visos teismui kilusios abejonės vertintinos kaltinamojo A. M. naudai, todėl iš kaltimo pagal BK 180 str. 2 d. jis išteisintinas pagrįstai, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog A. M. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat nesudaro pagrindo A. M. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pakeisti ar panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, apeliacinių skundų motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo P. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė DamanskienėTeisėjai Virginija Pakalnytė - TamošiūnaitėArtūras Pažarskis