Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. O. nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 105 straipsnio 2, 5, 7 punktus, 278 straipsnio 2 dalį ir paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. nutartimi M. O. veika perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 11 punktus, 187 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2001 m. gruodžio 9 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. O. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. O. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. O., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, t. y. padarė išvadą, jog M. O. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelis nusikaltimus, padarytus bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – dviejų asmenų nužudymą, kas didina jo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad iš 33 pagal OASys nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų 13 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti, taip pat, kad nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką net 17 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau ši aplinkybė jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam vis dar nustatomas kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni teisės pažeidimai, kuris gali paskatinti pakartotinį nusikalstamumą. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad ankstesnio vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 35 balais ir paskutinio vertinimo metu sumažėjo tik dviem svertiniais balais - iki 33 balų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga tolygiai mažėja. Motyvuodamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, žemesnės instancijos teismas nurodė ir tai, kad abejonių probacijos sėkme vis dar kelia nuteistojo mąstymas (nuteistasis suvokia, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja, neturi konkrečių tikslų, linkęs pasitikėti tiesioginiu savo patyrimu, susidūręs su problemomis, linkęs jas ignoruoti, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą).

9. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis M. O. jau atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Komisija tinkamai įvertino M. O. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistojo elgesį toliau koreguoti neizoliavus nuo visuomenės, taikant lygtinį paleidimą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodė formalius ir deklaratyvius savo sprendimą pagrindžiančius motyvus, kurie negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, jų skaičius gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

10. Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu M. O. yra atlikęs daugiau nei 19 metų iš jam paskirtos 20 metų laisvės atėmimo bausmės (bausmės pradžia – 2001 m. gruodžio 9 d.). Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną buvo 1 metai 27 dienos, todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - kaltininko nubaudimas - jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta jau labai ilgą laiką. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika – 33 balai iš 168 galimų. Visų šių duomenų visumoje, sprendžiant M. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad M. O. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, kad bausmę nuteistasis atlieka už apysunkį bei labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuteistajam paskiriant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Kaip pagrįstai pabrėžiama ir skunde, pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nors kartu yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismo akcentuojamos aplinkybės, dėl nusikalstamų veikų pavojingumo ir pobūdžio, jų skaičiaus, vertinant jas visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

11. Tinkamos M. O. elgesio korekcijos nepaneigia ir žemesnės instancijos teismo akcentuoti nuteistojo pataisos namuose padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Nors teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog padaryti pažeidimai bei skirtos drausminės nuobaudos rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo pavyzdingas, tačiau atkreipia dėmesį, jog paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo skirta prieš beveik ketverius metus (2017 m. sausio 25 d.), galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi ir daugiau baustas nebuvo, o po šios nuobaudos pakyrimo nuteistajam buvo skiriami tik paskatinimai (skatintas devynis kartus), per visą bausmės atlikimo laiką skatintas 21 kartą. Nors pataisos namuose nuteistasis buvo du kartus baustas už alkoholio vartojimą, tačiau piktnaudžiavimo alkoholiu problemą nuteistasis sprendė 2016 m. dalyvaudamas atviruose AA grupių susitikimuose, o 2017 metais dalyvavo ir sėkmingai baigė Alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis dėl netinkamo elgesio pataisos įstaigoje reikiamas išvadas padarė ir daugiau klaidų nebekartoja. Nuo 2019 m. kovo 22 d. bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kas patvirtina, jog ir pataisos namų administracija yra parodžiusi nuteistajam pasitikėjimą. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog atlikdamas bausmę M. O. ne tik formaliai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, siekdamas palankaus Komisijos, o vėliau ir teismo sprendimo, bet ir mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo darbo rinkoje konkurencingas specialybes - staliaus, siuvėjo, baldų apmušėjo, avalynės taisytojo, dailiųjų dirbinių pynėjo specialybes, išklausė kompiuterinio raštingumo kursus, ieškojo ir galimybės įsidarbinti laisvėje lygtinio paleidimo atveju (pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai patvirtinanti pažyma), nuo 2010 m. kovo 29 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ siuvimo bare darbininko pareigose, nuo 2019 m. spalio 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020 m. balandžio 27 d. tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, jog turimas pozityvus darbinis užimtumas, aktyviai dalyvaujant privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, mokantis bei dirbant įgyti įgūdžiai bei žinios, nuteistajam bus naudingi ir laisvėje savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Nors 2020 m. spalio 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriamas vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti rizikos veiksnys (informacija apie teisės pažeidimus), tačiau jis nesudaro neabejotino pagrindo lygtinio paleidimo netaikymui. Pažymėtina, kad su nuteistojo įvykdytais nusikaltimais susijęs kriminogeninis veiksnys iš esmės yra susijęs su aplinkybėmis, buvusiomis iki jo nuteisimo, kurių nuteistasis jau negali įtakoti. Nors nusikaltimų pavojingumas, didina ir paties nuteistojo pavojingumą visuomenei, tačiau aukščiau aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Dėl su nuteistojo mąstymu ir elgesiu susijusių aplinkybių, kurios apylinkės teismo vertinimu verčia abejoti nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike trukme, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tolygiai mažėja, po paskutinio vertinimo taip pat sumažėjo, kas rodo, jog nuteistasis, nors jo rizika nusikalsti pakartotinai yra žema, ir toliau deda pastangas šią riziką dar labiau sumažinti. Be to, nuteistojo artimi ryšiai su šeimos nariais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis nebuvimas, teigiama darbinė motyvacija, ilgą laiką stebimi tik pozityvūs elgesio pokyčiai, gebėjimas laikytis apribojimų ir motyvacija keisti elgesį, socialinių veiksnių, galinčių skatinti jo nusikalstamą veiklą atpažinimas, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad nurodytas kriminogeninis veiksnys bei keliamos abejonės dėl nuteistojo mąstymo šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio nusikalstamumo.

13. Skundžiamoje nutartyje akcentuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų skaičius taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip minėta, nuteistojo M. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 33 balai (20 balų yra statiniai (nekintantys)) ir laikoma žema, taigi BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą nuteistasis atitinka. Be to, bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo, kas neabejotinai atspindi M. O. dėtas pastangas. Pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. balandžio 1 d. metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 56 balais, 2018 m. rugpjūčio 24 d. – 47 balais, 2019 m. sausio 2 d. – 43 balais, 2019 m. liepos 3 d. – 40 balų, 2019 m. gruodžio 23 d. – 35 balai, 2020 m. kovo 5 d. – 33 balai. Nors šis pokytis nėra ženklus, o po paskutinio įvertinimo jis pakito tik 2 balais, tačiau nuteistasis ir toliau sėkmingai vykdo po ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo numatytas rekomendacijas, buvo skatintas, kas neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, jo pastangos keistis išimtinai teigiama linkme yra nuoseklios ir rezultatyvios. Šiame kontekste sutiktina su apelianto argumentu, jog lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, jis turės laikytis nustatytų įpareigojimų bei koreguoti savo elgesį, tik būdamas ne izoliuotas nuo visuomenės, todėl atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien tik šiuo pagrindu, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenybę labiau teigiamai charakterizuojamas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, šiuo metu M. O. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, supranta poreikį laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų. Šių duomenų visuma, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog M. O. ėmėsi veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių veiksnių, visą savo dėmesį skiriant prasmingai veiklai pataisos namuose (dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, stropiai dirba, dalyvauja įvairiuose projektuose, konkursuose, viktorinose, paskaitose ir sporto varžybose) ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme.

14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai M. O. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisija, nutardama taikyti nuteistajam M. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai (tinkamai) atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kaip jau minėta, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

15. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo M. O. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2020 m. lapkričio 16 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.