Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini)direktorius T. U. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 19 d. neužtikrino, kad UAB „Vaikystės sodyba“ vykdytų CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Iš VMI prie FM pareiškimo ir jo priedų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrovė) Juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. liepos 23 d. T. U. nuo 2010 m. liepos 21 d. yra Bendrovės vadovas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) yra UAB „Vaikystės sodyba“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2018 m. gegužės 22 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 21.962,07 Eur, iš kurios:

Mokesčio pavadinimas Mokestis, Eur Delspinigiai, baudos, palūkanos, Eur Nekilnojamojo turto mokestis 423,00 9,62 Pelno mokestis 0,12 Pridėtinės vertės mokestis 11.104,77 10.424,56 Iš viso: 11.527,77 10.434,30

VMI prie FM pagal 2018 m. kovo 19 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.132-08) 1FR1043-207 atliko UAB (duomenys neskelbtini)operatyvų patikrinimą, kurio metu tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Bendrovė patikrinimui pateikė dokumentus apie piniginių lėšų judėjimą kasoje ir sąskaitose laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 19 d.

Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktų kasos dokumentų kopijas nustatyta, kad kasos likutis 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo 6.300,00 Eur. Kasos likutis 2018 m. kovo 19 d. buvo 13,36 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 19 d. pajamų gauta 121,00 Eur. Kasos išlaidas nagrinėjamu laikotarpiu sudarė – 6.407,64 Eur, iš jų:

Išmokėjimo data, laikotarpis Išlaidos Suma (Eur) 2017-09-28 Išduota atskaitingam asmeniui T. U. 1.000,00 2017-11-27 Darbo užmokestis T. U. 259,35 2017-12-18 Išduota atskaitingam asmeniui T. U. 950,00 2017-12-31 Darbo užmokestis darbuotojams 1.298,29 2018-01-19 Išduota atskaitingam asmeniui T. U. 2.900,00 IŠ VISO 6.407,67

Bendrovėje atskaitingas asmuo yra Bendrovės vadovas T. U.. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 19 d. atskaitingas asmuo išlaidoms iš kasos gavo 4.850,00 Eur, išleido 6.971,52 Eur, iš jų 4.714,58 Eur grąžinta bankui dalis paskolos, 822,29 Eur sumokėta tiekėjams už paslaugas: (duomenys neskelbtini), UAB – 417,12 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 50,00 Eur, „Energijos skirstymo operatorius“, UAB – 355,17 Eur.

Bendrovės vadovas T. U. operatyvaus patikrinimo metu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė, nes UAB (duomenys neskelbtini)buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Skola nesumokėta dėl sunkios įmonės finansinės padėties, dėl veiklos sezoniškumo.

Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 19 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo, priverstinai išieškota 52,23 Eur. Bendrovė viso tikrinamo laikotarpio metu turėjo mokestinę nepriemoką.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 19 d. atsiskaitydama su kitais kreditoriais bei mokėdama darbo už mokestį darbuotojams nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises. Bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl Bendrovė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

Bendrovės vadovas T. U., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir esančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovė būtų vykdžiausi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. T. U. neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdytų CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. U. prisipažino padaręs nusižengimą, paaiškino, kad skolos nesumokėjo dėl sunkios įmonės finansinės padėties, veiklos sezoniškumo. Jo atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į T. U. šeiminę ir materialinę padėtį ir skirti mažesnę nuobaudą, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės minimumas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad T. U., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu pirmenybę teikė atlikinėdamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino nusižengęs ir gailėjosi. T. U. yra vedęs, augina tris mažametes dukteris, gauna nedideles pajamas, todėl teismo nuomone, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, T. U. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, nustatant pusę jos minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 20 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 700 (septynių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.