- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- AN2-90-526/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00436-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos administravimo departamento administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 21 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucijos) 2024-12-04 nutarimu A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį 390 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) pirmininku, neįvykdė Institucijos reikalavimų: Institucija 2024-09-05 kreipėsi el. paštu ir 2024-09-09 registruotu laišku (2024-09-05 raštas reg. Nr. (11.25E)-SAS3-435 „Dėl neplaninio patikrinimo (DNSB (duomenys neskelbtini)) (toliau - Raštas) į DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininką A. V., kad per 10 darbo dienų nuo Rašto gavimo būtų pateikti dokumentai ir informacija neplaniniam patikrinimui atlikti. Raštas įteiktas adresatui el. Paštu 2024-09-05 ir registruota siunta 2024-09-09. Suėjus Rašte nurodytam terminui (2024-09-24) duomenys negauti, todėl Institucija 2024-09-25 kreipėsi el. paštu į DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininką A. V. su nurodymu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pateikti Institucijai dokumentus ir paaiškinimą, dėl kokių priežasčių dokumentai nebuvo pateikti. Suėjus Institucijos nurodytam terminui (2024-10-03) Institucijos prašomi duomenys ir informacija nebuvo nepateikti, todėl jam priimtas minėtas nutarimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. priimtą nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 21 d. nutarimu A. V. skundą tenkino, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024-12-04 nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną A. V. nutraukė. Teismas nutartyje nurodė, VĮ „Registrų centras“ 2024-12-16 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad pirmininko A. V. įgaliojimų pradžia nuo 2013-12-12 (b. l. 10-12). Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, A. V. kaip Bendrijos pirmininko kadencija pasibaigė, praėjus trejų metų laikotarpiui nuo jo įgaliojimų pradžios. Jokių kitų įrašų apie naujo Bendrijos pirmininko išrinkimą ar ankstesniojo perrinkimą nėra (b. l. 10-12). Teismas pažymėjo, jog analogiškai šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats A. V., kartu nurodydamas, kad daugiau jis pirmininku nebuvo, o jo įgaliojimai yra seniai pasibaigę. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokią nurodytą aplinkybę. Taip pat teismas nurodė, jog liudytoja J. K., kuri yra Bendrijos narė ir buhalterė, taip pat patvirtino, kad A. V. nebėra pirmininkas, jis jai jokių nurodymų neduoda, Bendrijoje dirba tik ji – veda buhalterinę apskaitą, o bendrija gyvuoja be pirmininko, bendrijos nariai patys pasitvirtina darbų eigą bei įgyvendina bendru sutarimu patvirtintus darbų planus. Teismo nuomone, Institucijos nurodytos aplinkybės, kad A. V. reagavo į jo el. laiškus, nereiškia, kad jam yra suteikti įgaliojimai veikti kaip pirmininkui. Tai, kad pradėta administracinių nusižengimų teisena ir kaip nurodo Institucija, kad 2024 m. spalio 22 d. 10 val. A. V. dalyvavo kaip DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas Institucijos patalpose, ši aplinkybė niekaip nepatvirtina ir tuo labiau nepreziumuoja A. V. kaip pirmininko įgaliojimų, nes pati teisena negali būti kaltės įrodymu. Teismas pažymėjo, jog šiuo konkrečiu atveju ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme pareiga vykdyti reikalavimus kyla ne bet kokiam fiziniam asmeniui ar Bendrijos nariui, o Bendrijos pirmininkui. Teismo vertinimu, pareiga įrodyti, jog A. V. yra bendrijos pirmininkas, tenka Institucijai. Teismo įsitikinimu, byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog A. V. tebėra bendrijos pirmininkas. Tai, kad nėra išviešinti duomenys apie A. V. pirmininko įgaliojimų pabaigą, ši aplinkybė nesuponuoja išvados ir neįgalioja jo veikti kaip Bendrijos pirmininką. Teismas nutartyje nurodė, jog kadangi A. V. nėra subjektas ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 565¹ str. 1 p.).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos administravimo departamento administracinių nusižengimų tyrimo skyrius pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 21 d. nutarimą bei palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024-12-04 priimtą nutarimą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2025-03-17 vykusio teismo posėdžio metu A. V. abstrakčiai, neaiškiai kalbėjo apie tai, kad jis kažkada kelis kartus buvo pasakęs visuotiniam susirinkimui, kad nebebus pirmininkas, tačiau vis jį perkalbėdavo ir jis kurį laiką dar būdavo pirmininku. Be to, A. V. nepateikė jokio tokius žodžius įrodančio dokumento (visuotinio susirinkimo protokolo). Mano, kad tokie A. V. žodžiai turėtų būti vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
3.2. Be to, Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal: DNSBĮ 14 straipsnio 9 dalį, iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas; DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 5 punktą, bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio l dalies 6 ir 12 punktus, Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens valdymo organų nariai ir Juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai pasikeičia šie duomenys juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos.
3.3. Institucijos nuomone, jog pagal DNSBĮ ir kitų teisės aktų nuostatas, iki pasibaigs kadencijos terminas, bendrijos pirmininkas turi sušaukti bendrijos narių susirinkimą tam, kad būtų išrinktas naujas bendrijos pirmininkas. Esamas bendrijos pirmininkas gali sutikti būti išrinktu dar vienai kadencijai arba gali nesutikti. Jeigu neatsiranda asmens, sutinkančio būti naujuoju bendrijos pirmininku, bendrijos narių susirinkimas išrenka laikinai eisiantį bendrijos pirmininko pareigas asmenį (bendrijos narį) arba bendrijos valdyba paskiria vieną iš savo narių laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas. Ieškoma kandidatų ir vėl organizuojamas susirinkimas pirmininkui išrinkti. Buvusį bendrijos pirmininką VĮ „Registrų centras“ išregistruoja tuomet, kai yra įregistruojamas naujas bendrijos pirmininkas (tikrinamas procedūrų teisėtumas). Arba išsiregistruoti siekiantis bendrijos pirmininkas, kai jo kadencija pasibaigusi, gali pateikti VĮ Registrų centrui motyvuotą prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad laikydamasis nustatytų procedūrų jis šaukė bendrijos narių visuotinį susirinkimą (taip pat ir pakartotinį, jeigu reikėjo), bet arba nebuvo kvorumo, arba nebuvo išrinktas naujas bendrijos pirmininkas, tuomet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio nuostata, kad priverčiamas darbas yra draudžiamas, jis galėtų būti išregistruotas, bendrija liktų be vadovo (pirmininko). Tik po tokių veiksmų atlikimo jau reiktų imtis iniciatyvos išsirinkti naują bendrijos pirmininką ir atstatyti bendrijos veiklą arba inicijuoti bendrijos likvidavimą kaip tai numatyta DNSBĮ 14 straipsnio 9 dalyje.
3.4. Institucijos teigimu, atsižvelgiant į išdėstytą, DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas A. V. nepateikė duomenų, kad iki jo kadencijos pabaigos buvo organizuotas visuotinis susirinkimas dėl valdymo organų susirinkimo, nors teismo posėdžio metu A. V. minėjo, kad visuotinis susirinkimas buvo organizuotas, kurio metu informavo bendrijos narius, kad bendrijos pirmininko pareigų nebevykdys. Tuo atveju, jeigu ir vyko visuotinis susirinkimas ir nebuvo išrinktas naujas bendrijos pirmininkas, A. V. turėjo pateikti vykusio susirinkimo protokolą VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kad nurodytu pagrindu jis būtų išregistruotas iš Registro, kaip bendrijos pirmininkas. Be to, Institucija nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo l straipsnio l dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, todėl laikytina, kad A. V., kaip ir nurodyta Juridinių asmenų registre, yra DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Kadangi Registre duomenys apie valdymo organus nepakeisti, darytina išvada, kad kol Registre duomenys apie bendrijos pirmininką ir/ar valdybą nepakeisti, tol duomenys yra teisingi.
3.5. Institucijos manymu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir aukščiau išdėstytą, mano, kad įrodymų vertinimo aspektu, teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, o taip pat netinkamai aiškino DNSBĮ nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad A. V. nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio l dalyje, subjektas. Mano, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. V. pripažino padarius ANK 505 straipsnio l dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar A. V. laikytinas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, subjektu ar ne.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V. nėra subjektas ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme, todėl Institucijos priimtas nutarimas paliekamas panaikintu, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
8. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinant jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
9. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrijos pirmininko rinkimų tvarka, taip pat ir įgaliojimų laikas - bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Galiausiai, šio straipsnio 9 dalis reglamentuoja bendrijos pirmininko įgaliojimų pabaigą ir iš to kylančias pasekmes, kur reglamentuojama, kad iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal CK 4.84 straipsnio nuostatas. Aptariamų administracinio nusižengimo bylos kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Bendrijos įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą reguliavimą, kuris numato, kad kai bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų arba bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti bendrijos pirmininko pareigas.
10. Apeliaciniame skunde Institucija tvirtina, jog pagal DNSBĮ ir kitų teisės aktų nuostatas, iki pasibaigs kadencijos terminas, bendrijos pirmininkas turi sušaukti bendrijos narių susirinkimą tam, kad būtų išrinktas naujas bendrijos pirmininkas. Esamas bendrijos pirmininkas gali sutikti būti išrinktu dar vienai kadencijai arba gali nesutikti. Jeigu neatsiranda asmens, sutinkančio būti naujuoju bendrijos pirmininku, bendrijos narių susirinkimas išrenka laikinai eisiantį bendrijos pirmininko pareigas asmenį (bendrijos narį) arba bendrijos valdyba paskiria vieną iš savo narių laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas. Ieškoma kandidatų ir vėl organizuojamas susirinkimas pirmininkui išrinkti. Buvusį bendrijos pirmininką VĮ „Registrų centras“ išregistruoja tuomet, kai yra įregistruojamas naujas bendrijos pirmininkas (tikrinamas procedūrų teisėtumas). Arba išsiregistruoti siekiantis bendrijos pirmininkas, kai jo kadencija pasibaigusi, gali pateikti VĮ Registrų centrui motyvuotą prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad laikydamasis nustatytų procedūrų jis šaukė bendrijos narių visuotinį susirinkimą (taip pat ir pakartotinį, jeigu reikėjo), bet arba nebuvo kvorumo, arba nebuvo išrinktas naujas bendrijos pirmininkas, tuomet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio nuostata, kad priverčiamas darbas yra draudžiamas, jis galėtų būti išregistruotas, bendrija liktų be vadovo (pirmininko). Tik po tokių veiksmų atlikimo jau reiktų imtis iniciatyvos išsirinkti naują bendrijos pirmininką ir atstatyti bendrijos veiklą arba inicijuoti bendrijos likvidavimą kaip tai numatyta DNSBĮ 14 straipsnio 9 dalyje. Institucijos nuomone, būtent A. V. nepateikė duomenų, kad iki jo kadencijos pabaigos buvo organizuotas visuotinis susirinkimas dėl valdymo organų susirinkimo, nors teismo posėdžio metu A. V. minėjo, kad visuotinis susirinkimas buvo organizuotas, kurio metu informavo bendrijos narius, kad bendrijos pirmininko pareigų nebevykdys. Tuo atveju, jeigu ir vyko visuotinis susirinkimas ir nebuvo išrinktas naujas bendrijos pirmininkas, A. V. turėjo pateikti vykusio susirinkimo protokolą VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kad nurodytu pagrindu jis būtų išregistruotas iš Registro, kaip bendrijos pirmininkas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, jog A. V. neatliko DNSBĮ ir kituose teisės aktuose numatytų veiksmų – sušaukti bendrijos narių susirinkimą ar pateikti VĮ Registrų centrui motyvuotą prašymą ar vykusio visuotinio susirinkimo protokolą – dar nerodo, jog jis vis vien yra DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas.
11. Pažymėtina, jog VĮ „Registrų centras“ 2024-12-16 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad pirmininko A. V. įgaliojimų pradžia nuo 2013-12-12, tačiau vadovaujantis DNSBĮ 14 straipsnio 2 dalimi, A. V. kaip bendrijos pirmininko kadencija pasibaigė, praėjus trejų metų laikotarpiui nuo jo įgaliojimų pradžios. Jokių kitų įrašų apie naujo Bendrijos pirmininko išrinkimą ar ankstesniojo perrinkimą nėra (b. l. 10-12). Be to, aplinkybę, jog A. V. nebėra DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininku, teismo posėdžio metu patvirtino tiek pats A. V. (b. l. 91-92), tiek liudytoja apklausta DNSB (duomenys neskelbtini) buhalterė ir narė J. K. (b. l. 93). Vien tai, A. V. praeityje buvo bendrijos pirmininku, o šiuo metu DNSB (duomenys neskelbtini) gyvuoja be jo, bendrijos nariai patys pasitvirtina darbų eigą bei įgyvendina bendru sutarimu patvirtintus darbų planus, nedaro A. V. automatiškai bendrijos pirmininku ir jis nėra atsakingas už bendrijos pirmininko pareigų nevykdymą.
12. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl A. V. nebuvimo ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos administravimo departamento administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 21 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.