Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam J. Š., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, 2019 m. vasario 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. 2020 m. birželio 8 d. apie 18 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.93 prom. neblaivumas), prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų, necenzūriniais žodžiais vadino L. B. bei rankos plaštaka du kartus trenkė nukentėjusiajai L. B. į veidą, padarydamas jai nosies sumušimą ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

J. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino ir parodė, jog tą vakarą buvo išgėręs alkoholio. Pas kaimynę nuėjo pasiaiškinti, kodėl jie tranko savo bute duris, kai jis žmona jau eina miegoti. Konflikto su kaimyne L. B. metu įsiaudrino, įsiuto ir sudavė jai į veidą. Kai kaimynė uždarė duris, jas trankė turėtu raktu ir taip sugadino, sutinka nupirkti naujas duris ir jas įstatyti. Nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio. Atsiprašo nukentėjusiosios už savo netinkamą elgesį. Sutinka sumokėti nukentėjusiajai jos prašomus 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 350 Eur advokato išlaidų, tačiau prašo atsižvelgti į jo gaunamas pajamas – 350 Eur neįgalumo pašalpą, ir leisti atlyginti neturtinę žalą ir advokato išlaidas kas mėnesį mokant po 100 Eur.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

J. Š. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2020 m. birželio 8 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotu informaciniu L. B. pranešimu apie tai, kad prieš 1 valandą kaimynas, gyvenantis virš pranešėjos buto, sumušė pranešėją. Dabar daužo į lubas, tai daro piktybiškai. Prašo policijos, rašys pareiškimą, GMP nereikalinga. Lauks policijos namie (t. 1, b. l. 11–14);

2020 m. birželio 8 d. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuoti pirmieji L. B. parodymai, jog 2020 m. birželio 8 d. apie 18.30 val., būnant namuose, išgirdo daužymą į buto duris, atidariusi duris, pamatė kaimyną, vardu J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynas J. koliojo ją visokiais necenzūriniais žodžiais, laikė buto duris, neleisdamas jas uždaryti, jai bandant jas uždaryti, kaimynas J. laiptinėje jai du kartus plaštaka smogė į veidą – nosies sritį. Ji kaimyno J. labai bijo. Jis kolioja ją dažnai. Prašo kaimyną J. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t 1., b. l. 18);

2020 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra daugiaaukštis, trijų laiptinių. Priėjus prie namo antros laiptinės matomos atidarytas metalinės durys su kodine spyna. Einant tiesiai patenkama į namo laiptinės įėjimą. Betoniniais laiptų pakopomis pakylama į namo pirmo aukšto bendro naudojimo laiptinę. Nuo palipimo kairėje pusėje, matomos buto durys, ant kurių užrašytas skaičius (duomenys neskelbtini), žymintis buto numeraciją. Buto durys šarvuotos, durų viršutinėje dalyje, apie 185 cm aukštyje, matomi paviršutiniški apgadinimai, kurie yra 0,04 cm dydžio, jų bendra visuma yra 3 vnt., įvykio vietoje jie fotografuoti. Durų apatinėje dalyje, 20 cm aukštyje, ties durų viduriu užfiksuota juodos spalvos avalynės pėdsako fragmento brėžimo žymė, įvykio vietoje fotografuota. Apžiūros metu daugiau ant durų apgadinimų nerasta. Apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta (t. 1, b. l. 24–25);

2020 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr.1, kurioje užfiksuoti daugiaaukščio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas, šio namo antros laiptinės vaizdas bei šios laiptinės pirmo aukšto aikštelės vaizdas, taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras durų vaizdas, ant šio buto durų esančių apgadinimų vaizdai ir ant durų apatinės dalies matomo avalynės pėdsako fragmento vaizdai (t. 1, b. l. 26–31);

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl J. Š. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas J. Š. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – 2019 m. vasario 1 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 38 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 127–130, 131), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 133–134), nedirba (t. 1, b. l. 149), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 150), psichiatrų žinioje yra nuo 2006 metų, kuomet pradėjo lankytis pas psichiatrus ambulatoriškai dėl (duomenys neskelbtini); iki šiol reguliariai lankosi pas psichiatrus ambulatoriškai, nustatytos dgn.: (duomenys neskelbtini); vienkartinai 2014 m. kovo 19 d. – 28 d. gydytas psichiatrijos stacionare VšĮ Mažeikių ligoninės Psichiatrijos skyriuje; nustatytos diagnozės nėra psichikos sutrikimai, turintys neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 1, b. l. 148), ir sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. Š. paskyrus vidutinio griežtumo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant trumpesnę nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnis), įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai L. B. padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu ir paskiriant draudimą visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bei BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 8 d. 20 val. 45 min. iki 2020 m. birželio 9 d. 15 val. 50 min. išbūtas laikas, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad J. Š. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas (t. 1, b. l. 170–171, 172).

J. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. birželio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. B. pateiktas DVD-R diskas (t. 2, b. l. 11), laikmena, kurioje užfiksuota nepilnametės liudytojos M. B. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 12), 2020 m. rugpjūčio 20 d. advokatės Kristinos Adomavičienės pateiktas DVD-R diskas (t. 2, b. l. 13), paliktini saugoti byloje.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. prašo iš J. Š. jai priteisti 600 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Minėto įvykio metu ji patyrė baimę, fizinį skausmą, pažeminimą. Dėl patirto šoko nei ji, nei mažametė dukra M. B. niekaip negalėjo nusiraminti, užmigti. Baimę, įtampą, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą jaučiančios ir dabartiniu metu. Yra baugu išeiti iš buto į bendro naudojimo koridorių, dukra bijo viena pasilikti namuose.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad J. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu sugadino jai priklausančio buto duris. Sugadinimai yra fiksuoti 2020 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole, kur matyti pažeistas durų paviršius. Taip pat yra sugadintas durų rankenos mechanizmas, nes J. Š. bandydamas jėga duris atidaryti, išjudino rankenos mechanizmą. Minėtų sugadinimų nėra galimybės panaikinti, suremontuoti. Iki įvykio durys atrodė estetiškai, jokių mechaninių pažeidimų nebuvo, todėl jų keisti neketino, naujų durų įgijimui specialiai pinigų nekaupė. Po įvykio kreipėsi į UAB „Durų alėja“, kuri pateikė komercinį pasiūlymą Nr. 2020-08-12/1. Komerciniame pasiūlyme nurodoma, kad durų kaina su montavimo darbais yra 600 Eur. Dabartiniu metu jos šeimoje susiklosčiusi sunki materialinė padėtis, todėl įsigyti naujų durų neturi galimybės.

Byloje nustatyta, kad J. Š. atsakingas už nusikalstamą veiką, kurios metu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. B. ir sugadino nukentėjusiosios turtą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą.

Teismo vertinimu J. Š. teiginiai, jog naujos durys tiek, kiek nurodyta nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ieškinyje nekainuoja niekuo nepagrįsti. Priešingai L. B. kartu su ieškiniu pateikė UAB „Durų alėjo“ komercinį pasiūlymą Nr. 2020-08-12/1, kuriame nurodyta, kad šarvuotų buto durų kaina be montavimo darbų yra 530 Eur, o montavimo darbai 70 Eur. Taigi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalavimas atlyginti 600 Eur turtinę žalą teismo vertinimu yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios įvardyti patirti neigiami išgyvenimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina ne tik į padaryto nusikaltimo pasekmes, bet ir į tai, kad J. Š. nagrinėjant bylą teisme nukentėjusiosios L. B. atsiprašė, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu nesidomėjo ir nesirūpino jos sveikata bei sugadintu turtu.

Vis dėlto, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, kuriomis nukentėjusioji grindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kaltinamojo sutikimą atlyginti neturtinę žalą, nukentėjusiosios L. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas priteisiant iš J. Š. nukentėjusiajai L. B. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugų apmokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

2020 m. rugpjūčio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 109 ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 824360 liudija, kad nukentėjusioji L. B. už jai suteiktas teisines paslaugas jas teikusiai advokatei Kristinai Adomavičienei sumokėjo 350 Eur (t. 1, b. l. 98, 99). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš J. Š..

Šiaulių teritorinė ligonių kasa teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo J. Š. priteisti 43,54 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai L. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 2, b. l. 21–22, 58–60).

Apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusioji L. B. dėl kaltinamojo J. Š. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir už jai VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 43,54 Eur (t. 2, b. l. 25), todėl kaltinamąjį J. Š. pripažinus kaltu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo priteistina 43,54 Eur už nukentėjusiajai L. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vieną) mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai L. B. arba tokią žalą pašalinti savo darbu pakeičiant sugadintas duris naujomis ir paskiriant draudimą visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir J. Š. paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vieną) mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai L. B. arba tokią žalą pašalinti savo darbu pakeičiant sugadintas duris naujomis ir paskiriant draudimą visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bei BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 8 d. 20 val. 45 min. iki 2020 m. birželio 9 d. 15 val. 50 min. išbūtą laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad J. Š. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmenas (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Patenkinti iš dalies L. B. civilinį ieškinį ir iš J. Š. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinės žalos ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Patenkinti visiškai Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš J. Š. priteisti 43,54 Eur (keturiasdešimt tris eurus 54 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai L. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Išaiškinti J. Š., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Išaiškinti J. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtą įpareigojimą kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.