Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1763-1078/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-15
Bylos Nr.
1-1763-1078/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
D. G.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1763-1078/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12124-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.4.3; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei – Matijošienei,kaltinamajai D. G., jos gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą kirpėja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:

ji, 2023 m. balandžio 5 d., apie 20.56 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji D. G. nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną darbe šventė kolegės gimtadienį, ji išgėrė pora taurių šampano, nesijautė apsvaigusi ar neblaivi, todėl sėdo už automobilio vairo, važiavo iš kirpyklos, kurioje dirbo, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuvažiavo į parduotuvę, kur apsipirko, ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur aplankė neįgalią globojamą moterį, po to grįžo į automobilį, sėdo už vairo, tik užvedė automobilį ir pamatė, kad privažiavo policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu, kuriame buvo įjungti švyturėliai. Kaltinamoji nurodė, kad toks poelgis, kuomet sėdo už vairo, pavartojusi alkoholio, buvo didžiausia jos gyvenimo klaida ir yra įsitikinusi, kad tai niekada nepasikartos. Labai gailisi, kad neįvertino savo būsenos ir būdama neblaivi vairavo. D. G. prašė teismo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją jos sutuoktinio Z. G. atsakomybėn. Paaiškino, kad ji savo sutuoktiniui apie tai, kad vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, paaiškino iškart po įvykio, sutuoktinis ją labai barė, jie daug šnekėjosi apie šitą įvykį. Mano, kad būtent sutuoktinis jai gali padaryti teigiamą įtaką, kadangi tai yra jai artimiausias žmogus, kartu jie santuokoje jau 38 metai, yra labai artimi, daug bendrauja, jai sutuoktinis yra autoritetas, gerbia ir klauso jo nuomonės. D. G. nurodė ir tai, kad teisė vairuoti ir automobilis jai yra labai reikalingi, nes jos sutuoktinis yra nevairuojantis, silpnos sveikatos, todėl jį tenka dažnai vežioti po gydymo įstaigas. Be to, ji dar rūpinasi ir keliomis vyresnio amžiaus moterimis, vyro pussesere, kurias taip pat reikia nuvežti pas gydytojas, atvežti maisto ir pan., todėl netekus teisės vairuoti ir automobilio, nukentės ne tik ji, bet ir žmonės, kuriais ji rūpinasi. Atsakydama į klausimus, kaltinamoji taip pat nurodė, jog ji su sutuoktiniu turi du sūnus, kurie turi teisę vairuoti automobilį.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji D. G. kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2023 m. balandžio 5 d., apie 20 val. ji būdama savo darbovietėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, švenčiant gimtadienį, kartu su kolegomis išgėrė alkoholinių gėrimų. Ji išgėrė dvi taures šampano. Nesijautė neblaivi. Maždaug po 20 minučių ji nuvažiavo savo automobiliu „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į Karoliniškių mikrorajoną, į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi turėjo atvežti maisto neįgalioms moterims, kuriomis rūpinasi. Išvažiuodama iš savo darbo vietos, tikrai nesijautė neblaivi. Nuvažiavo į parduotuvę „Norfa“, kuri randasi netoli Kelių policijos, Pilaitės prospekte. Apsipirkusi nuvažiavo pas nurodytas moteris į namus, tai yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji sustojo kieme, prie nurodyto namo, nunešė maisto produktus minėtoms moterims į butą. Po to grįžo prie savo automobilio. Įlipo į savo automobilį, atsisėdo už vairo, užvedė variklį. Tiksliai nepamena, ar buvo pajudėjusi automobiliu, tik pamena, kad iš karto pastebėjo su švyturėliais privažiavusį policijos automobilį. Policijos pareigūnai priėjo prie jos, paprašė pasitikrinti blaivumą. Jai buvo atlikti blaivumo patikrinimo pratimai, po to jai buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu ir ji sutiko. Po pirmojo pūtimo jai buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Antrojo pūtimo metu, po kažkiek laiko, jai buvo nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. Ji su rezultatais sutiko ir pasirašė neblaivumo nustatymo aktą. Jos automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Ji dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, taip įvyko pirmą kartą, supranta, kad pasielgė nerūpestingai. Jai priklauso automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio yra savininkė-valdytoja (t. 1, b. l. 38-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. M. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2023 m. balandžio 5 d. dirbo tarnybinio automobilio šaukiniu (duomenys neskelbtini), ekipaže dirbo kartu su kursantu V. S. Patruliuodami pagal iš anksto nustatytą maršrutą apie 20.23 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, V. Vaitkaus gatvėje galimai važiuoja neblaivus vairuotojas su automobiliu „Hyundai i30”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai budėtojas informavo, kad šiuo metu automobilis yra prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykę minėtu adresu, tą patį automobilį pastebėjo stovintį ant šaligatvio, prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio, taip pat automobilis stovėjo su įjungtais avarinio sustojimo žibintais. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, priėjo prie automobilio „Hyundai i30“ ir pamatė, kad automobilio viduje jokių žmonių nebuvo. Nuvažiavęs nuo minėto automobilio toliau, šiek tiek pastovėjo ir pamatė, kad apie 20.45 val. prie minėto automobilio eina moteris. Minėta moteris atsisėdo į „Hyundai i30” automobilio vairuotojo vietą, jį užvedė, po ko pamatė, kad ji pavažiavo šiek tiek atbulomis, o po to į priekį. Privažiavus prie minėto automobilio ir, panaudojus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos šviesos ir garso signalus, automobilis buvo nedelsiant sustabdytas adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie automobilio vairuotojos, kaip vėliau paaiškėjo – automobilį „Hyundai i30” vairavo D. G. Kai D. G. atidarė vairuotojo durelių langą, ir pradėjus su ja bendrauti, iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotoja buvo sutrikusi. Pasiteiravus D. G., ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė, kad ne, paskui dar kartą pasiteiravus, ar tikrai alkoholinių gėrimų nevartojo, ji atsakė, kad vartojo šiandien degtinę prieš maždaug 6 valandas, t. y. apie 15.00 val. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810, patikros sertifikato Nr. 1886835 patikrinus D. G. blaivumą 2023 m. balandžio 5 d. 20.56 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Pakartotinai antru patikrinimu D. G. 2023 m. balandžio 5 d. 21.12 val. buvo nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. D. G. su savo pažeidimu sutiko ir gailėjosi. Taip pat apžiūrėjus automobilį „Hyundai i30“ jokių alkoholinių gėrimų butelių jame nepastebėjo. Automobilis „Hyundai i30“ buvo priverstinai nuvežtas į Vilniuje, Minsko pl. 21, esančią laikino saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 24-26). Analogiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūno A. M. 2023 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 6).

Iš 2023 m. balandžio 5 d. neblaivumo nustatymo akto bei alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“, Nr. AREN-0112 (metrologinė patikra pagal sertifikatą Nr. 1886835 galioja iki 2023 m. liepos 9 d.) duomenų nustatyta, jog D. G. 2023 m. balandžio 5 d., 20.56 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas, 2023 m. balandžio 5 d. 21.19 val. metu nustatytas 1,61 promilių girtumas, fiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nekoordinuoti judesiai -negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, taip pat užfiksuota, jog D. G. nurodė alkoholį vartojusi prieš 6 valandas (t. 1, b. l. 7-10).

Iš 2023 m. balandžio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas Vytauto Vaitkaus g. 13, Vilniuje stovintis automobilis „Hyundai i30”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 11-12).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Hyundai i30”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas yra D. G. (t. 1, b. l. 14)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad įrodyta, jog D. G., 2023 m. balandžio 5 d., apie 20.56 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pati kaltinamoji apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį, tačiau jautėsi gerai ir nepagalvojo, kad gali būti neblaivi. Kaltinamosios kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jos prisipažinimo, patvirtina ir alkotesterio rodmenų išrašai, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2023 m. balandžio 5 d., 20.56 val., D. G. pirmo tikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 1.67 promilių, o 21.19 val. – 1.61 promilių neblaivumas, Ikiteisminio tyrimo metu tiesiogiai vairavimo faktą mačiusio apklausto liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymai, apie tai, kad jis matė, kaip D. G., atsisėdusi į automobilio vairuotojo vietą, užvedė variklį ir pradėjo važiuoti, o sustabdžius vairuotoją ir su ja pradėjus bendrauti, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, pati vairuotoja prisipažino, kad vartojo alkoholį. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog D. G. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. G. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamoji D. G. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, D. G. anksčiau niekada nebuvo teista, praeityje bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 1-4), tačiau padaryti nusižengimai nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, ji administracine tvarka buvo bausta tik už pakankamai mažareikšmius KET pažeidimus, administracinės baudos sumokėtos, kas rodo, jog D. G. nevengia atsakomybės už savo veiksmus, kaltinamoji yra dirbanti -vykdo individualią veiklą. Taip pat D. G. teismui pateikė teigiamai ją charakterizuojančius duomenis, gautus iš ją pažįstančių asmenų (t. 2, b. l. 33-35). Teismo posėdyje D. G. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galėjusias kilti neigiamas pasekmes. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamosios D. G. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti D. G. sutuoktinį Z. G. Tiek savo prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu Z. G. patvirtino, kad jų su D. G. santykiai yra labai artimi, jau 38 metus gyvena santuokoje, daug bendrauja, leidžia laiką kartu, kalbasi apie įvykį. Jis labai pyko ant žmonos, kad ji taip neatsakingai pasielgė, o kartu ir jam pačiam, kaip gerai pažįstančiam kaltinamąją, toks pastarosios poelgis sukėlė šoką, kadangi toks elgesys D. G. visiškai nebūdingas. Z. G. nurodė, kad jis pats nevartoja alkoholio, neturi žalingų įpročių, todėl yra įsitikinęs, jog ir savo paties pavyzdžiu tikrai darys teigiamą įtaką sutuoktinei. Taip pat nurodė, kad savo sutuoktinės elgesį vertina tik kritiškai, barė savo žmoną dėl tokio poelgio.

Išklausius kaltinamąją ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad Z. G. su D. G. sieja artimi ryšiai. Z. G. asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Z. G. yra vertas teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką D. G., siekiant, kad ji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant Z. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant Z. G. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. D. G. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1.61 promilės neblaivumas. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,61 promilės), t. y. kad nustatytas neblaivumo laipsnis visgi yra artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. balandžio 6 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad D. G. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Hyundai i30”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios D. G. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Hyundai i30”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

D. G. 2023 m. balandžio 6 d. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, kurią vykdant paimtas jos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. D. 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. G. priklausančiam automobiliui „Hyundai i30”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. spalio 6 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę, turto saugotoja paskirta D. G., paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktai turėję reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, supakuotas į voką, prisegtą prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. G. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo Z. G. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 6 d.

- turto konfiskavimą ir konfiskuoti D. G. priklausantį automobilį „Hyundai i30”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2023 m. gegužės 11 d. raštu perduotas VĮ „Regitra“) ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, siekiant informuoti apie D. G. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti) atėmimą.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, supakuotą į voką, prisegtą prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. G., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Z. G., kad:

1. Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė