Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, vertėjaujant Natalijai Reut, dalyvaujant skundo pareiškėjui R. D., jo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, nedalyvaujant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. D. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 375 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. A. 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 10ANN-113499963-17 R. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 375 eurų bauda, konstatavus, kad

jis 2017 m. birželio 2 d. 23:00-23:13 val. Galvės gatvėje, Vilniuje važiuodamas nuo miesto centro pusės link Laisvės prospekto Pilaitės prospektu iki Vilniaus raj., Buivydiškių k., Sidarionių-Klinikų g. sankryžos, vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi 2017-04-11 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17333-17 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, tuo R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą 424 straipsnio 2 dalyje.

Teismo proceso metu pareiškėjas R. D. palaikė savo skundą jame nurodytais pagrindais ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas, kaip kardomoji priemonė, iš jo buvo paimtas 2017 m. balandžio 19 d. už 2017 m. balandžio 11 d. vairavimą neblaiviam. Byla dar neišnagrinėta. Policijos buvo sustabdytas vairuojantis automobilį 2017 m. birželio 2 d. Vairuotojo pažymėjimo, suprantama, su savimi neturėjo ir sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.

R. D. buvo nubaustas administracine tvarka, konstatavus, kad 2017 m. birželio 2 d. jis nebeturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Iš atsiliepimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad tokia pozicija buvo paremta tuo, kad 2017-04-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus R. D. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17333-17, pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir šis dokumentas iš jo buvo paimtas. Atitinkamai ginčijamą nutarimą priėmusi institucija traktavo, kad nuo šios datos pareiškėjas nebeturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Ši institucijos pozicija nepagrįsta.

Kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – paskyrimas negali būti tapatinamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vieningą praktiką bylose, 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi (byla Nr. 2K-125-699/2017) sprendė klausimą, ar gali būti įskaitytas kardomosios priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimo) terminas į nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad baudžiamajame kodekse nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, laikytina, kad nepaisant to, jog asmuo, kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskira kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, negali būti laikomas automatiškai netekęs teisės vairuoti transporto priemones dėl šios kardomosios priemonės skyrimo. Pažymėtina, kad reglamentavimas, kai vairuotojo pažymėjimas iš vairuotojo yra paimamas remiantis ANK normomis, ir remiantis BPK normoms, yra skirtingas. Kai vairuotojo pažymėjimas iš asmens paimamas dėl jo padarytų ANK numatytų pažeidimų, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs, ANK 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tai specialiosios teisės atėmimo terminas bus skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo (ANK 686 straipsnio 1 dalis). Tokių pačių nuostatų baudžiamojo proceso kodekse ar baudžiamajame kodekse nėra. Vairuotojo pažymėjimo paėmimas skiriamas kaip kardomoji priemonė ir pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją į vėliau skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą kardomosios priemonės skyrimas neturi būti įskaitomas. Atitinkamai nėra pagrindo traktuoti, kad kardomosios priemonės laikotarpiu asmuo neturėjo teisės vairuoti. Pažymėtina, kad nei nutarime skirti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, nei įtariamajam įteikiamoje pažymoje apie šios kardomosios priemonės paskyrimą, jam nėra išaiškinama, kad jis nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo yra laikomas netekusiu teisės vairuoti, nors apie tokios teisės praradimą asmuo turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai informuojamas. Nors kardomosios priemonės tikslas – užtikrinti, kad nebus daromos naujos nusikalstamos veikos, tačiau transporto priemonės vairavimas pats savaime nėra nusikalstama veika. Akivaizdu, kad šios kardomosios priemonės paskyrimas siejamas su vairavimo neblaiviam prevencija, t.y. tikintis, kad nebebus daroma ši konkreti nusikalstama veika. Šiuo atveju kardomoji priemonė savo prevencinės paskirties akivaizdžiai neatliko, R. D. atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam fakto, tačiau dėl šios veikos jis bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jo elgesys bus vertinamas nustatant bausmės rūšį ir dydį. Atitinamai traktavimas, kad asmuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, kaip kardomosios priemonės, taikymo laikotarpiu aplamai buvo netekęs teisės vairuoti ir net vairavimo blaiviam atveju būtų baudžiamas už vairavimą neturint tokios teisės, o ne už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą, pernelyg neproporcingai pažeistų asmens teises.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad R. D. veikoje nėra LR ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, tačiau vairuodamas transporto priemonę be vairuotojo pažymėjimo jis pažeidė KET 16 punktą, numatantį, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pagal nuoseklią teismų praktiką šio KET punkto pažeidimas užtraukia vairuotojams atsakomybę pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį (iki 2017-01-01 analogiškas pažeidimas buvo numatytas LR ATPK 124(1) straipsnio 8 dalyje). Atitinkamai R. D. veika perkvalifikuotina iš LR ANK 424 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį, skiriant jam už šį nusižengimą baudą.

Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį R. D. buvo skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, konstatavus vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustačius lengvinančių. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis 2017-06-02 automobilį vairavo būdamas neblaivus, alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas (b.l. 34). Dėl vairavimo neblaiviam fakto pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Tačiau priešingai nei teigiama nutarime, konstatuotina ir pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusižengimo faktines aplinkybes jis pripažino, dėl nusižengimo gailisi. Tai, kad pažeidėjas nesutinka su savo veiksmų teisiniu kvalifikavimu, negali būti laikoma kaltės nepripažinimu.

Skiriant baudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsižvelgiama į tai, kad konstatuota tiek pažeidėjo atsakomybę sunkinanti, tiek jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą taip pat nustatoma sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas -

nutarė:

R. D. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. A. 2017 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 10ANN-113499963-17 dėl R. D. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį panaikinti, perkvalifikuoti jo veiką į LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą bei skirti jam už šį nusižengimą 11 eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 17071089068.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.