- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- 2-572/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- "Lietuvos geležinkeliai"
- Trečiasis asmuo
- "Geležinkelio tiesimo centras" „Panevėžio keliai" Kauno tiltai
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3875-258/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl atviro konkurso procedūrų metu priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,Kauno tiltai“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdant atviro konkurso Nr. 2009/MO-21 „Projekto „Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno-Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimas (I etapas)“ rangos darbų pirkimas“ procedūras priimtą sprendimą (nurodytą 2010 m. sausio 22 d. rašte Nr. 2(MT)-144), kuriuo buvo nuspręsta nepatenkinti AB „Kauno tiltai“ pretenzijos reikalavimų; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtą sprendimą (nurodytą 2010 m. sausio 15 d. rašte Nr. 2(MT)-87), kuriuo buvo nuspręsta AB „Panevėžio keliai“ kvalifikaciją pripažinti tinkama ir šio tiekėjo pasiūlymą įtraukti į preliminarią pasiūlymų eilę; pripažinti, kad AB „Panevėžio keliai“ neatitinka atviro konkurso Nr. 2009/MO-21 „Projekto „Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno-Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimas (I etapas)“ rangos darbų pirkimas“ pirkimo dokumentuose įtvirtintų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir įpareigoti atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaryti naują pasiūlymų eilę AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomame atvirame konkurse Nr. 2009/MO-21 „Projekto „Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno-Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimas (I etapas)“ rangos darbų pirkimas“. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė nepranešus atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti visas atviro konkurso procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė iki bus išnagrinėtas šalių ginčas, sustabdyti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atviro konkurso Nr. 2009/MO-21 „Projekto Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno-Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimas (I etapas)“ rangos darbų pirkimo procedūras, uždraudžiant pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju.
Teismas nutartyje nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę stabdyti pirkimo procedūras (VPĮ 95 str. 3d.), o to paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Kadangi ieškovo reikalavimas, suformuluotas ieškinyje, yra tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdomomis viešo pirkimo procedūromis, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas užbaigti bei sudaryti su konkurso laimėtoju pirkimo sutartį, dėl ko galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį.
Apeliantas nurodo, jog teismas, nepagrįstai nepranešęs atsakovui, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. CPK numato galimybę tik išimtiniais atvejais spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešus atsakovui, t.y. tik tada, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turėjo taikyti bendrąją taisyklę ir informuoti atsakovą apie šio klausimo nagrinėjimą, taip suteikdamas atsakovui galimybę pasisakyti atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o taip pat dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo. Teigia, jog teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neatsižvelgdamas į galimas ypač neigiamas pasekmes, kurias sukels laikinosios apsaugos priemonės, taip pat tai, kad dėl šių priemonių taikymo atsakovas patirs didelių materialinių nuostolių, galimai bus pažeistas ir viešasis interesas. Skundžiama nutartimi sustabdytas viešasis pirkimas, kuriuo perkami geležinkelio įrenginių modernizavimo rangos darbai. Šis projektas yra pripažintas valstybės projektu, finansuojamu iš Europos Sąjungos fondų ir yra vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintą ilgalaikę (iki 2025 metų) transporto sistemos plėtros strategiją. Projekto veikų įgyvendinimo pradžia – 2008 m. I ketvirtis, o paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiai institucijai terminas buvo 2009 m. lapkričio 30 d. Paraiškos pateikimas pagal nustatytus terminus yra būtina sąlyga finansavimui iš Europos Sąjungos fondų gauti. Šis terminas Transporto investicijų direkcijos jau buvo pratęstas iki 2010 m. sausio 15 d. Atsakovas pateikė paraišką finansavimui gauti, tačiau iki 2010 m. vasario 5 d. buvo įpareigotas pašalinti paraiškos trūkumus, pateikti trūkstamus dokumentus, tarp jų ir sudarytos viešojo pirkimo sutarties kopiją. Akivaizdu, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nespės laiku įvykdyti teisės aktų nustatytų reikalavimų ir pašalinti paraiškos trūkumų, kas gali sąlygoti Europos Sąjungos paramos netekimą ir projektas gali likti neįgyvendintas, o tai pažeistų ne tik atsakovo, bet ir valstybės bei visuomenės interesus (projekto įgyvendinimas siejamas su didesniu eismo saugumu, atlikti darbai leis traukiniams rekonstruotu ruožu važiuoti greičiau, kas padės mažinti aplinkos taršą, didins Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės konkurencingumą, mažins traukinių keliamą triukšmą, valstybei sumažės geležinkelio remonto ir priežiūros kaštai ir pan.). Be to, apeliantas pažymi, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai įtakos atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turtinius interesus, o būtent, didžiausią žalą atsakovas patirs, jei laiku nespės pateikti dokumentų ir neteks finansavimo, t.y. atsakovas patirs 17 865 375,20 Lt nuostolių. Nesavalaikis minėto projekto įgyvendinimas arba jo neįgyvendinimas neigiamai įtakos ir kito projekto ,,Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno-Kybartų linijos signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimas“ įgyvendinimą, kurio finansavimui iš Europos Sąjungos fondų numatyta skirti iš viso 117 202 449,44 Lt. Tvirtina, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino ekonomiškumo, proporcingumo principų, nukrypo nuo teismų praktikos formuojamos tokio pobūdžio bylose, taip pat neįvertino dėl laikinųjų apsaugos priemonių galinčių kilti neigiamų padarinių perkančiajai organizacijai bei valstybei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB ,,Kauno tiltai“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atskirajame skunde atsakovo išdėstyti argumentai yra tapatūs atsakovo Vilniaus apygardos teismui pateiktam prašymui dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Be to, teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, jog teisė spręsti dėl sąlygų, nustatytų CPK 148 straipsnio 1 dalyje, buvimo, sprendžiant apie būtinumą pranešti atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, priklauso teismui. Atsakovui po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo suteikta teisė išsakyti savo nuomonę dėl minėtų priemonių taikymo, buvo sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise. Ieškovas pažymi, jog atsakovas teismui nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, be to, neįrodė, jog laikinosios apsaugos priemonės užeis viešąjį interesą. Atsakovas taip pat nepagrindė ir galimų nuostolių sumos. Nurodoma 17 865 375,20 Lt suma negali būti laikoma atsakovo nuostoliais. Be to, ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą dėsto argumentus, susijusius su galimų nuostolių dydžiu bei atsiradimo tikimybe.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB ,,Panevėžio keliai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį. Nurodo, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, kadangi neegzistavo grėsmė, jog pranešimas apie klausimo sprendimą būtų sukliudęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teigia, jog Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta laikinoji apsaugos priemonė taikoma ne automatiškai, kai to prašo ieškovas, o tik tada, kai ekonomiškumo principas suponuoja tokio taikymo galimybę. Taikoma laikinoji apsaugos priemonė turi būti proporcinga procese siekiamiems tikslams ir nevaržyti kitos šalies interesų labiau nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Šio ginčo atveju, būtina atsižvelgti į tai, kad konkurse dalyvavęs tiekėjas AB ,,Panevėžio keliai“ atitiko konkurso sąlygų reikalavimus, todėl pagrįstai buvo pripažintas konkurso laimėtoju. Ieškovas taip pat nurodo, jog konkurso objektas yra skirtas daugeliui vartotojų, o šio projekto spartus ir efektyvus įgyvendinimas atitinka viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos dalyvaujančių byloje asmenų prašymu tam, kad būtų apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, o priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, jį būtų galima realiai įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Konkrečioje byloje gali būti taikoma tik tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Parinkta laikinoji apsaugos priemonė turi maksimaliai užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovui nepadaryti nuostolių arba nuostoliai turi būti minimalūs.
Paprastai, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, yra pranešama atsakovui, tačiau kai teismas sprendžia, jog yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi viešųjų pirkimų sustabdymas galimas tik iki baigiamos viešųjų pirkimų procedūros, t.y. tik iki pasirašoma pirkimo sutartis su viešojo pirkimo laimėtoju. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyktų teisinis pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje, todėl toks procesinis veiksmas pasidarytų teisiškai bereikšmis, taigi teismas pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė nepranešęs atsakovui.
Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be to, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) yra numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją arba teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys (VPĮ 94 str. 3 d.). Tiesa, ši norma nustato, kad gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pirkimo procedūros nestabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas. Tokiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas pirkimo procedūrų sustabdymą taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę ieškovo pareikštų reikalavimų galimam įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas šį klausimą, teismas itin didelę reikšmę turi skirti ekonomiškumo principui (VPĮ 95 str. 3 d.). Tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Tačiau, kaip minėta, šioje teisės normoje numatyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikoma vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų teismo būsimo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimo ribų (CPK 145 str. 2 d.). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-658/2007).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas susijęs su viešųjų pirkimų, skirtų Projekto „Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno-Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimas (I etapas)“ rangos darbų pirkimas“ įgyvendinimui, procedūrų teisėtumu. Ieškovo iniciatyva teisme iškėlus civilinę bylą atsakovui, vyksta teisinis tyrimas dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo. Geležinkelio infrastruktūros modernizavimu siekiami tikslai atitinka viešojo intereso sąvoką, nes šio projekto įgyvendinimas siejamas su didesniu geležinkelio eismo saugumu, atlikti darbai leis traukiniams rekonstruotu ruožu važiuoti greičiau, kas padės mažinti aplinkos taršą, didins Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės konkurencingumą, mažins traukinių keliamą triukšmą, valstybei sumažės geležinkelio remonto ir priežiūros kaštai ir pan. Taigi siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, būtina viešojo pirkimo sustabdymo pasekmes vertinti finansine, ekonomine ir socialine prasmėmis, taip pat spręsti dėl proceso šalių lygiateisiškumo principo galimo pažeidimo. Ieškovo prašymu teismui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, neribotam terminui nusikeltų Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno-Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimo vykdymas, galimai šis projektas apskritai liktų neįgyvendintas, nes dėl paraiškos pateikimo terminų pažeidimo atsakovas galimai negautų Europos Sąjungos fondų paramos, dėl ko žalą patirtų ne tik atsakovas ar tretieji asmenys, dalyvausiantys projekto įgyvendinime, bet ir visuomenė. Be to, projektas ,,Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno-Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimas“ ir jo įgyvendinimas yra susijęs su kito projekto ,,Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno-Kybartų linijos signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimas“ įgyvendinimu, taigi neįgyvendinus projekto, kurio pirkimo procedūrų teisėtumas yra ginčijamas, kiltų neigiami padariniai ir kitų iš Europos Sąjungos fondų finansuojamų projektų vykdymui, todėl nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neekonomiškas bei pažeistų viešąjį interesą. Tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to siekiama ginčo šalių tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo ne kartą pabrėžė Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ ir kt. v. M. K. Čiurlionio menų mokykla, bylos Nr. 2-587/2007, kat. 110.1; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Skirgesa“ v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos , bylos Nr. 2-638/2007, kat. 110.1).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė įstatymų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas, nes viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei galimai sukeltų neigiamus padarinius visuomenei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo akcinės bendrovės ,,Kauno keliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.