Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. M. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 12 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-129-655/2016 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100 straipsnį, BK 101 straipsnį, BK 103 straipsnio 1 dalį, BK 111 straipsnio 1 dalį, BK 112 straipsnį tuo, kad būdamas Tarybų Sąjungos komunistų partijos (toliau – TSKP) nariu bei Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – TSRS) Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko būrio vadu, veikdamas D. J. (D. J.), B. P. (B. P.), V. K. (V. K.) ir O. Š. (O. Š.) suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš kaltinamojo ir šimto penkiasdešimt devynių kariškių bei politinių veikėjų, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, naudodamas prieš civilius bauginimo, teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdydamas ir remdamas kitos valstybės – TSRS ir užsienio organizacijos – TSKP ir jos padalinio Lietuvoje – LKP/TSKP politiką bei turėdamas tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumą, nuo 1991 m. sausio 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., pagal iš anksto parengtą nusikalstamą planą, užgrobė septyniolika strategiškai svarbių objektų ir kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, o būtent:

- 1991 m. sausio 11 d. tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieš civilius metu užgrobė Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „Spauda“ ir šturmo metu sunkiai sužalojo du civilius, trisdešimt vienam civiliui padarė tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus ir dvidešimt keturiems civiliams padarė tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus;

- 1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radiją bei televiziją ir šturmo metu tyčia nužudė vieną civilį, tyčia sunkiai sužalojo septynis civilius, tyčia nesunkiai sužalojo šimtą aštuonis civilius ir tyčia nežymiai sužalojo devyniasdešimt penkis civilius;

- 1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radijo bei televizijos centrą (TV bokštą) ir šturmo metu tyčia nužudė dvylika civilių, tyčia sunkiai sužalojo dvidešimt tris civilius, tyčia nesunkiai sužalojo du šimtus aštuoniasdešimt devynis civilius ir tyčia nežymiai sužalojo du šimtus penkiasdešimt vieną civilį.

Be to, tęsdamas nusikalstamas veikas, 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 m. sausio 28 d., neteisėtai įvestos komendanto valandos metu, kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė dar du nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus – tyčinį sunkų vieno civilio sveikatos sutrikdymą ir tyčinį vieno civilio nužudymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi J. M. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. 2014 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu paskelbta J. M. paieška, o 2014 m. kovo 12 d. jis buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas J. M. buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kaltinamajam J. M. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis J. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo J. M. gynėja advokatė Galina Kardanovskaja skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, formali, bendro pobūdžio, neindividualizuota.

Teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybė, kad kaltinamasis suimtas pernelyg ilgą laiką (nuo 2014 m. kovo 12 d.) – 2 metus ir 6 mėnesius jis laikomas Lukiškių TI-K. Skundžiamoje nutartyje teismas nieko nepasisakė dėl prašymo pakeisti taikomą kardomąją priemonę į švelnesnes, taip pat, dėl kokių priežasčių atmetė prašymą paskirti 50000 EUR dydžio užstatą. Gynėja pažymi, kad teismas, priimdamas nutartį pratęsti suėmimą, joje turi tinkamai motyvuoti, kodėl tų pačių tikslų negalima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Teismas, pratęsdamas suėmimą, privalo pagrįsti tiek nurodyto pagrindo, tiek sąlygų egzistavimą, o ne tik formaliai juos išvardinti. Be to, advokatė nurodo, kad teismo teiginys, neva kaltinamasis gali bandyti išvengti baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo ir bausmės, yra nieko nepatvirtintas, byloje tokių duomenų nėra.

Gynėja atkreipia dėmesį, kad visiškai neatsižvelgta į tai, jog pertrauka tarp posėdžių tęsiasi 4 mėnesius. Teisingumas turi būti vykdomas operatyviai, per nurodytą laikotarpį procesas realiai nevyko ir tai daro neigiamą įtaką kaltinamojo sveikatai, psichologinei būklei ir t. t. Tokiu atveju procese nustatytas neveiklumo laikotarpis, dėl kurio procesas neatitiktų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies.

Skunde teigiama, kad šiuo metu nėra teisinių pagrindų pratęsti J. M. griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino. Suėmimas yra aiškiai per griežta kardomoji priemonė, nes kaltinamojo dalyvavimą procese galima užtikrinti kitomis priemonėmis. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti J. M. asmenybės formavimąsi, jo socialinius ryšius bei yra realus pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Todėl teisminį nagrinėjimą galima netrukdomai atlikti kaltinamajam J. M. esant laisvėje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo J. M. gynėjos skundą atmesti, kaltinamojo gynėja prašė skundą patenkinti.

Kaltinamojo J. M. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojų V. S. (V. S.), I. K. (I. K.), D. B. (D. B.), S. D. parodymai, specialisto J. A. paaiškinimai, teismo medicinos ekspertizės aktai, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (fotonuotraukos, vaizdo įrašai ir pan.), įvykio vietų, daiktų ir dokumentų apžiūrų, parodymų atpažinti protokolai, teisinių pagalbos prašymų vykdymo metu gautuose dokumentuose užfiksuoti bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo J. M. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju J. M. kaltinamas galimai padaręs nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, iš kurių keturi priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam J. M. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad J. M. kaltinamas galimai padaręs nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, iš kurių keturi priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o už nusikaltimą, numatytą BK 101 straipsnyje, ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. M. yra Rusijos Federacijos pilietis, Lietuvos Respublikoje neturintis pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi su Lietuvos Respublika kaltinamojo nesieja jokie šeiminiai, darbiniai ar kitokie socialiniai ryšiai. Kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai – nuolatinė gyvenamoji vieta, turimas pragyvenimo šaltinis, šeima yra ne Lietuvos Respublikoje, o Rusijos Federacijoje. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad J. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Nors kaltinamojo gynėja skunde pagrįstai nurodo, kad J. M. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2014 m. kovo 12 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už J. M. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Gynėja skunde atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti J. M. asmenybės formavimąsi, jo socialinius ryšius bei yra realus pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 1 d. numatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad kvalifikuota medicinos pagalba kaltinamajam gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas J. M., pobūdį, sunkumą, skaičių, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Nors gynėja skunde pagrįstai nurodo, kad pertrauka tarp teisiamųjų posėdžių tęsėsi beveik 4 mėnesius (nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. spalio 3 d.), tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad, be minėtos pertraukos, bylos nagrinėjimas vyksta itin intensyviai, šiuo metu teisiamieji posėdžiai yra paskirti iki 2016 m. gruodžio 30 d. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad procesas yra vilkinamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam J. M. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo J. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (taip pat ir 50000 EUR užstatą), todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo J. M. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kaltinamajam J. M. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.