Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-101-203/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
1-101-203/2011
Teisminio proceso Nr.
1-50-9-00011-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gudienė
Kaltinamasis
N. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-101-203/2011(Proceso Nr. 1-50-9-00011-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Regina Gudienė,sekretoriaujant Julijai Krinickienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui,gynėjui Dariui Ališauskui,kaltinamajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1959-02-24 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. be pastovios gyvenamosios vietos (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj.), teista 3 kartus, paskutinį kartą 1996-10-16 pagal BK 271 str. 2 d., 43 str. – laisvės atėmimu 3 metams; bausmę atlikusi; teistumas išnykęs;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji N. T. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

N. T., būdama UAB „Cefėja“, į.k. 300128031, reg. Kalvarijų g. 125, Vilniuje, direktore, kaip bendrovės vadovė atsakydama už įmonės apskaitos organizavimą pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., laikotarpiu nuo 2005-10-14 iki 2006-06-30 aplaidžiai tvarkė minėtos bendrovės apskaitą:

- neužtikrino UAB „Cefėja“ dokumentų saugumo ir neišsaugojo 2005-2006 metų pirkimo-pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, atlyginimo žiniaraščių, kasos dokumentų, apskaitos registrų, taip pažeisdama LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d., numatančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą;

- nepriėmė sprendimo dėl neišsaugotų UAB „Cefėja“ dokumentų atkūrimo ir šių dokumentų neatkūrė, taip pažeisdama LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 str. 1 d., numatančią, kad dingus ar esant visiškai arba iš dalies sugadintiems apskaitos dokumentams, registrams, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas vadovui rašo pasiaiškinimą, o ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl dokumentų atkūrimo pagal LR Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 patvirtintos „Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo“ tvarkos nuostatas.

Dėl tokių N. T. veiksmų (neveikimo) negalima iš dalies nustatyti UAB „Cefėja“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2005-2006 metų laikotarpį.

Apklausta teisme kaltinamoji N. T. neprisipažino padariusi jai inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad apie UAB „Cefėja“ nieko nežino ir jokiai firmai nevadovavo. Per bendruomenės šventę kaimynė A. J. ją pasikvietė, pristatė kažkokį vyrą, pravarde „Grybas“ ir paprašė jai duoti pasą, žadėdami duoti pinigų. Kaip ji suprato, jai realiai dirbti nereikės. Ji davė savo asmens tapatybės kortelę, vėliau A. J. jai pakišo pasirašyti 6-7 tuščius lapus, kurių viršuje buvo dar kažkokie rekvizitai. Tai vyko Dovainonių kaime. Taip pat vieną kartą važiavo į Kaišiadorių notarų biurą, kur notarė jai paaiškino, jog yra tvirtinamas jos parašas. Jai buvo pasakyta, kad to reikia tam, kad ji išvengtų važinėjimo į Vilnių. Vieną kartą važiavo į Vilnių su A. J., tačiau ten tiesiog pasėdėjo automobilyje. 2005 metais piktnaudžiaudavo alkoholiu, todėl daugelį šių veiksmų atliko būdama išgėrusi. Apie tai, kad ji įforminta kažkokios firmos direktore sužinojo tik ja pradėjus domėtis teisėsaugos pareigūnams. Kaimo gyventojai ją buvo juokais pradėję vadinti „direktore“, tačiau ji tuomet nesuprato, ką tai reiškia. Į VMI nevažiavo ir nežino asmenų, su kuriais bendravo A. J.. Girdėjo, kad pastaroji dažnai telefonu šnekėjo su kažkokiu Valentinu. Jokių firmos dokumentų nėra gavusi, todėl neturėjo ką saugoti. Suprato, kad pasirašinėjo fiktyviai. Iš viso už tai gavo 100 Lt atlygį.

Teisme apklaustas liudytojas V. N. paaiškino, kad 2005 metais dirbo su viena įmone ir jos klientas V. G. paprašė jo įsteigti bendrovę, kurią buvo planuojama iškart parduoti. Jis įsteigė UAB „Cefėja“, tačiau tuomet buvo paprašytas dar kelis mėnesius pabūti direktoriumi. Kol jis buvo direktorius, bendrovė vykdė tarpininkavimo darbus. 2005 m. spalio mėnesį V. G. atėjo kartu su N. T. ir pristatė ją kaip būsimą UAB „Cefėja“ direktorę. Jis po to pagal pateiktus duomenis surašė sprendimą atleisti save iš direktoriaus pareigų ir paskirti direktore N. T. ir spalio viduryje atidavė bendrovės čekių knygutę bei antspaudą. Po to pasitikrino, kad jis jau nebeužregistruotas kaip firmos direktorius. Lapkričio pradžioje pasirašytinai perdavė bendrovės dokumentus – steigimo dokumentus, sutartis ir sąskaitas-faktūras, taip pat šių dokumentų kompiuterines versijas. Tuo viskas ir baigėsi. Po to jokių reikalų su UAB „Cefėja“ nebeturėjo. N. T. matė 2 kartus, tačiau tuo metu ji atrodė kiek kitaip nei kaltinamoji – buvo aukštesnė, stambesnė, nors ir panašaus amžiaus. Negali patvirtinti, kad tai buvo kaltinamoji. N. T. pasirašė dėl dokumentų perdavimo jo akivaizdoje. Jis asmens dokumento galimai labai atidžiai ir netikrino, tačiau pasirašinėjo tas asmuo, kuriam buvo perduoti bendrovės dokumentai. N. T. atvedė V. G.. Pažįsta ir A. J., nes ši nuomojosi kabinetą greta jo, tačiau dėl UAB „Cefėja“ su pastarąja nebendravo ir A. J. N. T. atvedusi nebuvo.

Specialisto išvadoje Nr. 5-5/37 konstatuota, kad tyrimui atlikti UAB „Cefėja“ nepateikė jokių apskaitos dokumentų, pagal VMI turimą informaciją taip pat nepavyko rasti realios bendrovės buveinės ir atsakingų asmenų bei apskaitos dokumentų, todėl VMI negalėjo atlikti mokestinio patikrinimo. FNTT taip pat informavo, kad operatyvinių priemonių pagalba nebuvo nustatyta, kur saugomi šios bendrovės dokumentai. Pagal banko pateiktus UAB „Cefėja“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašus bendrovė nuo 2005-10-12 iki 2006-05-31 į banko sąskaitą gavo iš viso 839149,50 Lt įplaukų, iš kurių didžioji dalis buvo nuimta grynais, o likusi dalis panaudota mokesčių valstybės ir SoDros biudžetams sumokėjimui, banko komisinių ir mokesčio už patalpų nuomą mokėjimui. Atsiskaitymų su kitais tiekėjais nenustatyta. Laikotarpiu nuo 2005-10-12 iki 2006-05-31 iš banko sąskaitos grynais buvo nuimta iš viso 764040 Lt, iš kurių bendrovės direktorius V. N. 2005-10-12 iš sąskaitos paėmė iš viso 24300 Lt, o vėliau iš viso 739740 Lt grynais buvo paimti bendrovės darbuotojos (banko turimais duomenimis – buhalterės) V. P.. Pagal VMI pateiktus duomenis UAB „Cefėja“ 2005-2006 metais deklaravo iš viso 122822 pirkimo PVM, tačiau neišsaugojus juridinę galią turinčių apskaitos dokumentų, nepagrįstai deklaruota PVM ataskaita ir į biudžetą nesumokėta iš viso 122822 Lt PVM. UAB „Cefėja“ 2005-2006 metais PVM deklaracijose deklaravo apmokestinamąsias pajamas, tačiau VMI nepateikė pelno deklaracijų, neišsaugojo sąnaudas pagrindžiančių juridinę galią turinčių dokumentų, todėl nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 115412 Lt pelno mokesčio bei 2515 Lt socialinio mokesčio. Bendrovės vadovams neužtikrinus apskaitos dokumentų išsaugojimo buvo pažeistos LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos, o nepriėmus sprendimo dėl prarastų dokumentų atkūrimo ir jų neatkūrus, buvo pažeistos LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 str. 1 d. nuostatos. Pažeidžiant minėtas įstatymo nuostatas, UAB „Cefėja“ vadovai neužtikrino įmonės buhalterinių dokumentų saugumo ir neišsaugojo 2005-2006 metų pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų (pagal banko išrašus atliko darbus ir nuomojosi patalpas), atlyginimų žiniaraščių (buvo samdomų darbuotojų), kasos dokumentų, apskaitos registrų ir kt. Tiriamu laikotarpiu pagal pateiktus duomenis UAB „Cefėja“ direktoriumi iki 2005-10-14 buvo V. N., o nuo 2005-10-14 direktore paskirta N. T., kuri neigia realiai dirbusi ar turėjusi sandorių bendrovės vardu. Pagal SoDros duomenis nuo 2006-05-29 UAB „Cefėja“ liko tik viena darbuotoja – direktorė N. T.. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Cefėja“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2005 ir 2006 metus (t. 4, b.l. 36-48).

V. N. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2005-11-02 dokumentų ir antspaudo priėmimo-perdavimo akto kopiją, iš kurios matosi, kad V. N. perdavė N. T. UAB „Cefėja“ apskaitos dokumentus, steigimo dokumentus, bendrovės antspaudą (t. 1, b.l. 96).

PVM deklaracijų kopijos patvirtina, kad nuo 2005-11-23 iki 2006-06-02 PVM deklaracijas tvirtino savo parašais UAB „Cefėja“ direktorė N. T. (t. 4, b.l. 61-68).

Iš VĮ Registrų centro patektų dokumentų kopijų matosi, kad 2005-10-20 N. T. pateikė prašymą pakeisti UAB „Cefėja“ duomenis, nurodė kontaktinius duomenis ir surašė prašymą registruoti juridinių asmenų registre, nurodydama, kad ji yra vienasmenis valdymo organas bei patvirtino savo parašą kaip asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius (t. 4, b.l. 140-147).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad N. T. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo UAB „Cefėja“ apskaitos dokumentų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti minėtos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2005 bei 2006 metus. Pati kaltinamoji savo kaltės nepripažino, motyvuodama tuo, kad apie UAB „Cefėja“ nieko nežino ir joje realiai nedirbo bei neturėjo šios bendrovės dokumentų. Ji UAB „Cefėja“ direktore įforminta buvo be jos pačios žinios. Kaimynės ir jos pristatyto vyriškio pasiūlymu ji perdavė jiems savo asmens tapatybės kortelę, tikėdamasi gauti atlygį, ir nežino kokiu tikslu ši kortelė buvo panaudota. Taip pat pasirašė ant kelių jai paduotų tuščių popieriaus lapų, buvo nuvažiavusi pas notarą patvirtinti savo parašo. Suvokė, kad jos duomenys bus naudojami neteisėtais tikslai, nes niekur dirbti neketino, tik už leidimą pasinaudoti savo asmens dokumentu bei pasirašymą ant kelių lapų gaus piniginį atlygį. Už tai gavo 100 Lt, o apie tai, kad yra įregistruota UAB „Cefėja“ direktore sužinojo jau ikiteisminio tyrimo metu. Tokie kaltinamosios parodymai iš esmės tik patvirtina jos kaltę padarius jai inkriminuotą veiką ir rodo, kad ji aiškiai suvokė, jog leidžia savo asmens duomenis naudoti neteisėtais tikslais, tačiau buvo abejinga visoms dėl to galinčioms kilti neigiamoms pasekmėms.

Nesutiktina su gynėjo teiginiu, jog kaltinamoji pati tapo nusikalstamos veikos auka, nes buvo suklaidinta ir be jos pačios žinios įforminta bendrovės direktore, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis bei atsakomybe. Kaip matosi iš nukentėjusiosios parodymų, ji suvokė, kad dalyvauja darant neteisėtą veiką, pati savo noru perdavė asmens dokumentą naudoti pašaliniams asmenims, taip pat pati niekieno neverčiama savo parašu patvirtino dar neužpildytus dokumentus net nesigilindama, kas tai per dokumentai. Tos aplinkybės, kad N. T. turėjo savo parašais tvirtinti dokumentus, savo parašo tikrumą tvirtino pas notarą (šias aplinkybes kaltinamoji pripažino), patvirtina, kad ji privalėjo suvokti ir suvokė, jog yra įforminta ne paprasta jai nežinomos firmos darbuotoja, bet atsakingu atstovavimo ir parašo teisę turinčiu asmeniu. Iš byloje esančio 2005-10-11-02 dokumentų ir antspaudo priėmimo-perdavimo akto matosi, kad buvo įformintas UAB „Cefėja“ dokumentų perdavimas naujai paskirtai direktorei N. T.. Teisme apklaustas liudytojas V. N. negalėjo patvirtinti, kad bendrovės dokumentus perdavė būtent kaltinamajai, nes jo teigimu, N. T. jam pristatyta moteris atrodė kiek kitaip, tačiau šis liudytojas patvirtino, kad minėta moteris naudojosi N. T. asmens tapatybės kortele, todėl jam abejonių dėl jos tapatybės nekilo. VĮ Registrų centras pateikti dokumentai patvirtina, kad nuo 2005-10-20 N. T. buvo registruota kaip UAB „Cefėja“ direktorė ir patvirtino savo parašą kaip asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius. Iš byloje esančių PVM deklaracijų kopijų matosi, jog nuo 2005-11-23 iki 2006-06-02 UAB „Cefėja“ PVM deklaracijas parašais tvirtino N. T.. Specialisto išvada Nr.5-5/37 nustatyta, kad UAB „Cefėja“ jokių apskaitos dokumentų tikrinimui nepateikė ir šių dokumentų bei bendrovės atsakingų asmenų jokiomis priemonėmis surasti nepavyko, tačiau pagal banko sąskaitos išrašus ir SoDros duomenis matyti, kad minėta bendrovė vykdė veiklą, iki 2006-05-31 gaudavo pajamų bei samdė darbuotojus, teikė PVM deklaracijas mokesčių administratoriui bei mokėjo mokesčius valstybės ir SoDros biudžetams. Specialisto išvadoje konstatuota, kad neišsaugojus UAB „Cefėja“ apskaitos dokumentų bei nepriėmus sprendimo dėl prarastų dokumentų atstatymo, buvo pažeistos LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti minėtos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2005 bei 2006 metus. Nuo 2005-10-14 bendrovės direktore buvo N. T..

Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. T. yra kalta padarius jai inkriminuotą veiką. Veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui. Nors N. T. ir buvo tik fiktyvi įmonės direktorė bei realiai jokios su įmone susijusios veiklos nevykdė, tačiau ji leido neteisėtai naudotis savo asmens dokumentu ir jos asmens duomenimis, pasirašinėjo ant neužpildytų dokumentų blankų, suvokdama, kad elgiasi neteisėtai. Tos aplinkybės, kad ji pasirašinėjo dokumentus ir notariškai tvirtino savo parašo tikrumą įrodo, kad kaltinamoji suvokė ar bent privalėjo suvokti, jog yra įforminta ir veikia juridinio asmens vardu kaip šiam asmeniui atstovauti teisę turintis asmuo, tačiau pati visiškai nesidomėjo, kokias iš to kylančias pareigas privalo vykdyti. Kadangi nebuvo išsaugoti UAB „Cefėja“ apskaitos dokumentai ir nepriimtas sprendimas dėl prarastų dokumentų atstatymo, kas sukėlė BK 223 str. 1 d. numatytas pasekmes, o už tai atsakinga yra bendrovės vadovė, kuria buvo paskirta N. T., kaltinamosios neveikimas atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad N. T. teistumo neturi, padarė neatsargų nusikaltimą, todėl jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kadangi kaltinamoji praeityje buvo teista, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba, teismas jai skiria arešto bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ji bendrovės vadove buvo tik formaliai, tačiau pati bendrovės faktiškai nevaldė ir jos veikloje nedalyvavo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu N. T. buvo sulaikyta bei suimta nuo 2010-12-21 iki nuosprendžio priėmimo dienos. Sulaikymo ir suėmimo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir skirti jai areštą 46 paroms.

Į bausmę įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2010-12-21 iki 2011-02-04, t.y. 46 paras, ir laikyti N. T. atlikusia jai skirtą bausmę.

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir kitos kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Suimtam asmeniui šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėja (parašas) Regina GudienėNuorašas tikras:Teisėja R.Gudienė