Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. V., V. V. ir V. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. R. dėl procesinių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai T. V., V. V. ir V. K. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) priteisti iš atsakovės G. R. ieškovų T. V. ir V. V. naudai 2315,45 EUR palūkanų, t. y. 6208,36 LT kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties iki 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 1786,44 LT procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo V. K. naudai 1156,65 EUR palūkanų, t. y. 2785,02 LT kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties iki 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 1208,66 LT procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme 2008 m. sausio 30 d. buvo priimtas ieškovės V. K. ieškinys atsakovui G. R. dėl žalos atlyginimo. Į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoję T. V. ir V. V. atsakovui G. R. pareiškė ieškinį dėl 51 391 EUR nuostolių atlyginimo, kurį teismas priėmė 2009 m. vasario 6 d. Atsakovui G. R. mirus, jo procesines ir materialines teises ir pareigas perėmė atsakovė G. R.. Byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu bylą išnagrinėjo iš esmės, patenkindamas ieškovų ieškinius. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi minėtą sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovams T. V. bei V. V. 51 391 LT žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, o V. K. – 39 581 LT žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl V. K. reikalavimo dydžio grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Po ieškovės V. K. mirties jos procesines teises ir pareigas byloje perėmė V. K.. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi iš atsakovės ieškovui V. K. priteisė 34.199,54 LT žalos atlyginimą. Įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymui buvo išduoti vykdomieji raštai, pagal kuriuos 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovės skolos buvo sumokėtos visiškai. Pasak ieškovų, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tais atvejais, kai priteisus pagrindinę skolos sumą, byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, ieškovas tokį reikalavimą gali reikšti atskiroje civilinėje byloje. Pasak ieškovų, 5 procentų procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, ieškovams iš atsakovės turi būti priteisiamos tik už likusią ieškovams priteistą ir nesumokėtą sumą nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2014 m. rugsėjo 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų ieškovai gali reikalauti už atsakovės jiems nesumokėtų priteistų sumų nuo teismo sprendimo priteisti jiems žalos atlyginimą įsiteisėjimo dienos iki naujo ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškimo.

Atsakovė G. R. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su ieškovų reikalavimu dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, tačiau nesutiko su reikalavimu priteisti procesines palūkanas, kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatomis, palūkanos už palūkanas nepriteistinos.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog procesinės palūkanos iš atsakovės gali būti priteistos tik už likusią ieškovams priteistą ir nesumokėtą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. rugsėjo 16 d. iki visiško įvykdymo. Tuo tarpu kompensuojamos palūkanos iš atsakovės galėjo būti priteistos nuo teismo sprendimo priteisti ieškovams žalos atlyginimą įsiteisėjimo dienos, iki naujo ieškinio, t. y. ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo, pareikšimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. su prašomomis priteisti kompensuojamomis palūkanomis, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo. Paaiškino, jog procesinės palūkanos yra tiesiogiai susijusios su reiškiamu reikalavimu, o ne su anksčiau teismo sprendimais priteistomis sumomis. Ieškovai prašydami priteisti procesines palūkanas, galėjo jų reikalauti tik nuo šioje nagrinėjamoje byloje priteistų materialinių palūkanų.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės V. K. ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo G. R. Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme buvo priimtas 2008 m. sausio 30 d., o trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais T. V. ir V. V. – 2009 m. vasario 6 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas G. R. mirė, todėl jo procesines teises ir pareigas perėmė paveldėtoja G. R.. Byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei V. K. 40 000 LT žalos atlyginimą, o tretiesiems asmenims V. V. ir T. V. lygiomis dalimis 27 000 LT turtinės žalos atlyginimą (I tomas, e. b. l. 4-16). Ieškovai Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimo dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareiškę. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovės ieškovei V. K. 39 581 LT žalos atlyginimą, o tretiesiems asmenims V. V. ir T. V. lygiomis dalimis 51 391 LT turtinės žalos atlyginimą (I tomas, e. b. l. 17-28). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovei V. K. buvo priteista 39 581 LT turtinės žalos atlyginimas, ir šią bylos dalį grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė V. K. mirė, todėl jos procesines teises ir pareigas byloje perėmė V. K. (I tomas, e. b. l. 44-45). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovės ieškovui V. K. 34 199,54 LT turtinės žalos atlyginimą (I tomas, e. b. l. 46-55). 2011 m. lapkričio 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 buvo išduotas vykdomasis raštas priteisti iš atsakovės G. R. tretiesiems asmenims V. V. ir T. V. lygiomis dalimis 51 391 LT turtinės žalos atlyginimą bei 4000 LT bylinėjimosi išlaidų (I tomas, e. b. l. 56), o 2013 m. birželio 21 d. išduotas vykdomasis raštas priteisti iš atsakovės G. R. ieškovui V. K. 34 199,54 LT turtinės žalos atlyginimą (I tomas, e. b. l 57). Iš antstolės Brgitos Palavinskienės rašto dėl informacijos suteikimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovės skolos ieškovams buvo išmokėtos visiškai (II tomas, e. b. l. 12-13)

Taip pat nustatyta, jog ieškovai T. V., V. V. ir V. K. 2014 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės G. R. ieškovo V. K. naudai 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos Nr. 2-1708-807/2007 iškėlimo 2008 m. sausio 30 d. iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 visiško įvykdymo. Tuo tarpu ieškovai T. V. ir V. V. prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo 55 391 LT priteistos sumos, skaičiuojamas nuo savarankiško reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-1708-807/2007 pareiškimo 2009 m. vasario 6 d. iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo V. K. ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 34 199,54 LT sumos nuo civilinės bylos Nr. 2-1708-807/2007 iškėlimo teisme dienos 2008 m. sausio 30 d. iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo visiško įvykdymo ir 130,33 EUR bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu ieškovų V. V. ir T. V. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 51 391 LT sumos nuo jų savarankiško reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-1708-807/2007 priėmimo teisme dienos 2009 m. vasario 6 d. iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo visiško įvykdymo ir 130,33 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškovų reikalavimo dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą panaikino ir grąžino jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, atsakovui pripažinus ieškinį visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė sutiko su ieškovų pareikštu reikalavimu dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir jų apskaičiavimu, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos ir surašomi sutrumpinti motyvai.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo ir priteisimo nekilo. Pažymėtina, kad skolininkui neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovei nesumokėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovams V. V. ir T. V. bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovui V. K. priteisto turtinės žalos atlyginimo, ieškovai įgijo teisę – reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė pareigą – atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovė nevykdė prievolės atlyginti nuostolius po teismo sprendimų priėmimo, reiškia, kad ji atliko tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudojo pinigus, kuriuos privalėjo sumokėti ieškovams. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Ieškovai šiuo atveju turėjo ir turi teisę ne tik reikalauti sumokėti priteistą nuostolių atlyginimo sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrąžinus laiku skolos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-283/2012). Kadangi atsakovė nevykdė prievolės atlyginti nuostolius po teismo sprendimų priėmimo dienos, ieškovų naudai priteistinos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), t. y. ieškovų T. V. ir V. V. naudai iš atsakovės priteistina 6208,36 LT kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo dienos iki 2014 m. rugsėjo 15 d., o ieškovo V. K. naudai – 2785,02 LT kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties priėmimo dienos iki 2014 m. rugsėjo 15 d.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovės teigimu, ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas už kitose civilinėse bylose priteistas sumas yra nepagrįstas, kadangi pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas, palūkanos už palūkanas nepriteistinos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl nuostolių atlyginimo) išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti procesines palūkanas jau po teismo sprendimų dėl ginčo esmės priėmimo civilinėse bylose, kuriose ieškovams iš atsakovės buvo priteistas žalos atlyginimas.

Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra akcesorinis, ir tenkinamas, jei patenkintas pagrindinis reikalavimas (šiuo atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo). Faktinis pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-283/2012). Pro­ce­si­nės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo terimo praleidimą (kompensacinės palūkanos) ir (arba) netesybos.

Pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ir šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Pažymėtina, kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“). CK 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas skaičiuoti tą pačią funkciją atliekančias palūkanas už nesumokėtų kitų tą funkciją atliekančių palūkanų. Tuo tarpu CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio kompensacinės palūkanos skolininkui skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis), atliekančios kompensacinę funkciją. Tokiu būdu, iškėlus civilinę bylą teisme, procesinės palūkanos pakeičia iki tol skaičiuotas tą pačią funkciją atlikusias kompensacines palūkanas, numatytas CK 6.210 straipsnyje, o tai nėra laikoma dvigubu palūkanų skaičiavimu CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovų prašomos priteisti procesinės palūkanos yra paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., t. y. nuo bylos dėl palūkanų priteisimo pirmos instancijos teisme priėmimo dienos iki atsakovės visiško prievolės įvykdymo ieškovams dienos. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad šios ieškovų prašomos priteisti procesinės palūkanos nėra skaičiuojamos už laikotarpius, pagal kuriuos iš atsakovės ieškovų naudai priteistinos kompensacinės palūkanos, yra prašoma palūkanų už skirtingus laikotarpius. Taigi ieškovų reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo aiškinamas kaip palūkanų priteisimas už priskaičiuotas palūkanas. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovės teiginys dėl dvigubo palūkanų skaičiavimo, ieškovams pareiškus reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, yra nepagrįstas.

Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta 2014 m. rugsėjo 16 d. Taigi, iškėlus civilinę bylą ir esant kreditoriaus prašymui, nuo teismo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojamos įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis), tačiau jos skaičiuojamos ir priteisiamos ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę, o tik nuo ieškinio padavimo momentu likusios neapmokėtos sumos. Teismas, atsižvelgdamas į antstolės Brigitos Palavinskienės pateiktą raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodytos ieškovų naudai atliktos išskaitos iš atsakovės lėšų vykdymo procese, sprendžia, jog ieškovų prašomas priteisti procesinių palūkanų dydis yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų T. V. ir V. V. naudai iš atsakovės priteistina 1786,44 LT procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., o ieškovo V. K. naudai iš atsakovės priteistina 1208,66 LT procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovams T. V. ir V. V. iš atsakovės priteistina 318,77 EUR bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui V. K. iš atsakovės priteistina 130,33 EUR bylinėjimosi išlaidų (II tomas, e. b. l. 28).

Valstybei iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,46 EUR (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovų T. V., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 6208,36 LT kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties iki 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 1786,44 LT procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., iš viso - 2315,45 EUR (du tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų ir 45 euro centus ) palūkanų ir 318,77 EUR (tris šimtus aštuoniolika eurų ir 77 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 2785,02 LT kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties iki 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 1208,66 LT procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., iš viso - 1156,65 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ir 65 euro centus) palūkanų ir 130,33 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų ir 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,46 EUR (šešis eurus ir 46 euro centus) už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.