Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Driuko ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-411-30/2006 pagal ieškovo UAB ,,C. OLSEN BALTIC“ ieškinį atsakovui O. T. dėl įsiskolinimo už parduotas prekes.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kombainas nuosavybės teise priklauso ieškovui, nes už šį daiktą nėra sumokėti pinigai (2006 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties straipsnis ,,Nuosavybės teisė“), todėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio daikto areštas yra nepagrįstas, o ieškovas turėtų prašyti teismo taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. perduotas kombainas yra netinkamos kokybės ir būtent dėl to atsakovas nesumokėjo pinigų už šį daiktą ieškovui, kuris atsisakė priimti grąžinamą kombainą. Pažymi, jog nėra duomenų apie tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patirs nuostolių, kadangi areštuotas turtas yra jo paties nuosavybė, o atsakovo gauta parama iš ES struktūrinių fondų skirta žemės ūkio technikai įsigyti;kadangi yra ūkininkas, jam nuosavybės teise priklausančio turto areštas žymiai pakenktų vykdomam ūkininko verslui, todėl prašo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovą pateikti 719 000 Lt banko garantiją;

atsakovas iki šiol nesumokėjo už įsigytą daiktą, ir neketina vykdyti pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o piktnaudžiauja teise;įsiskolinimo suma yra didelė, o atsakovo turimo turto vertė nedidelė, galimybė gauti didesnę paramą abejotina; atsakovo argumentai dėl kombaino arešto atmestini, kadangi teismas nutartimi neareštavo konkretaus daikto; tai atliko antstolis, vykdydamas teismo nutartį, o antstolio veiksmai gali būti skundžiami CPK 510, 512 straipsnių nustatyta tvarka; kombainas yra kilnojamasis daiktas, todėl yra reali grėsmė, kad atsakovas gali perleisti kitiems asmenims ir areštuotą transporto priemonę, tuo labiau, kad kombainų registracija iki 2006 m. spalio 13 d. nebuvo privaloma;klausimai dėl kombaino kokybės ir jo grąžinimo gali būti svarstomi tik nagrinėjant ginčą iš esmės;atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo areštas neturi įtakos jo vykdomai sezoninei veiklai ir dėl to jam negali atsirasti jokių nuostolių;

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šioje byloje atsakovui pareikštas turtinis reikalavimas dėl labai didelės pinigų sumos priteisimo, atsakovas pinigų už ginčo daiktą nesumokėjo ir neketina mokėti, daikto negrąžino, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti ieškinio užtikrinimo priemones.

Sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės parinkimo, turi būti atsižvelgiama į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujamasi teisingumo, ekonomiškumo principais, ieškoma ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, tačiau ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Šioje byloje teismas nutartimi areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankami – atsakovo sąskaitoje esančias pinigines lėšas (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.). Nors ginčas vyksta dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir teisinės daikto priklausomybės, teismas pagrįstai neareštavo konkrečių daiktų, o atsakovo turtą surasti ir aprašyti pavedė antstoliui (b.l. 11-12). Todėl atsakovo argumentai dėl neteisėtų teismo veiksmų, areštuojant ginčo dalyką – kombainą, atmestini kaip nepagrįsti. Antstolis, vykdydamas skundžiamą teismo nutartį, 2006 m. spalio 17 d. sudarė atsakovo turto aprašą, o paaiškėjus, jog aprašyto turto yra daugiau negu teismo nustatytas turo arešto dydis, 2006 m. spalio 18 d. patvarkymu areštą daliai daiktų pagrįstai panaikino, kad nebūtų pažeisti CPK 677 straipsnio antros dalies reikalavimai. Be to, kombainas yra kilnojamasis daiktas, kurio teisinė registracija tapo privaloma tik 2006 m. spalio 13 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymui Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“, todėl antstolis, remdamasis kombaino priėmimo-perdavimo aktu, teisėtai aprašė ir atsakovo valdomą kombainą, kuris realiai dar nebuvo įregistruotas registre(CK 1.98 str. 4 d., 4.2 str. 3 d.). Tačiau jeigu atsakovas manė, kad antstolis, aprašydamas turtą, pažeidė įstatymo reikalavimus, jis turėjo teisę skųsti antstolio veiksmus CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parinkimo teismas yra saistomas šalies pareikšto prašymo ir negali savo iniciatyva taikyti kitokios laikinosios apsaugos priemonės negu prašoma, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 144 str. 2 d.). Tačiau dalyvaujantis byloje asmuo, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio bei 150 straipsnio pirmos dalies nuostatomis, turi teisę pateikti teismui prašymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita ar jos panaikinimo.

Atsakovo nurodyti argumentai, jog siekiant užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą nepagrįstai areštuotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis kombainas, kuris yra netinkamos kokybės, atmestini, nes tarp šalių vyksta ginčas dėl kombaino teisinės priklausomybės, todėl kombaino nuosavybės, jo kokybės klausimai bus išspręsti išnagrinėjus ginčą iš esmės, o šioje bylos stadijoje apeliacijos dalykas yra teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 265 str. 1 d , 320 str. 1 d., 338 str.). Be to, galimai ieškovui nuosavybės teise priklausančio daikto areštas gali pažeisti ieškovo, o ne atsakovo, kuris pripažįsta, jog nėra kombaino savininkas, teises, nes tuo atveju, jeigu ieškinį teismas patenkins, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas (b.l. 13-16, CPK 144 str. 1 d.).

Ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, kad tuomet, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia atsakovui nuostolius ar kelia realią grėsmę nuostoliams atsirasti, atsakovas turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Tačiau nurodytų klausimų sprendimas yra laikinąsias apsaugos priemones taikiusio teismo prerogatyva ir apeliacinės instancijos teismas neturi galių pasisakyti dėl atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes atsakovas tokio prašymo nepateikė, pagrįstumo (CPK 147 str., 301 str. 1 ir 3 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog neatsižvelgiant į tai, ar ieškovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirma dalimi pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėjus sprendimui, ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.