Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei 64 591,49 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, privalėjo, tačiau neužtikrino, kad bendrovė laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, nuo 2019-06-28 iki 2019-08-01 vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI), kreditoriais, kai skola VMI buvo 36 088,03 Eur:

1) 2019-06-28 sumokėjo 1 100 Eur avansą UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini));

2) 2019-07-04 sumokėjo 504,52 Eur A. M. pagal sąskaitą faktūrą PS2019.00004;

3) 2019-07-08 sumokėjo 360 Eur avansą UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini));

4) 2019-07-08 sumokėjo 547 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pagal PVM sąskaitą faktūrą AT Nr. 0085674;

5) 2019-07-08 sumokėjo 57,60 Eur akcinei bendrovei (toliau – AB) (duomenys neskelbtini)(įmonės kodas (duomenys neskelbtini));

6) 2019-07-12 sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. B171415;

7) 2019-07-15 sumokėjo 1 000 Eur avansą UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini));

8) 2019-07-16 sumokėjo 592,90 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) automobilio nuomą pagal sąskaitas faktūras Nr. NUK 02398, NUK 02397;

9) 2019-07-29 sumokėjo 666,71 Eur mažajai bendrijai (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) už buhalterines paslaugas pagal sutartį 18-006-01;

10) 2019-07-29 sumokėjo 101 Eur transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą: už transporto priemonę (v. n. (duomenys neskelbtini) įprastinį privalomąjį draudimą AYAS 11580371;

11) 2019-07-29 sumokėjo 484 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) automobilio nuomą pagal sąskaitas faktūras Nr. NUK 02404 ir NUK 02405;

12) 2019-07-29 9,50 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) už paraišką paskolai svarstyti;

13) 2019-08-01 700 Eur avansą D. K. už automobilį VW.

Tokiu būdu M. K. pažeidė kreditorės VMI teises, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

M. K. siunčiami šaukimai paštu jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Į 2020-07-31, 9 val. ir 2020-08-05, 14 val. turėjusius vykti teismo posėdžius bandyta M. K. atvesdinti, tačiau iš pateiktų tarnybinių pranešimų matyti, kad kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija aptverta medine tvora, vartai užrakinti, tvoroje skambučio nėra; teritorijoje prie namo nieko nebuvo, į teritoriją patekti nepavyko; į beldimą (į vartus), niekas neatsakė, todėl pavedimų nebuvo galimybės įvykdyti. Šiuo adresu gyvena I. Š. su šeimos nariais. Su I. Š. buvo bendrauta telefonu. Pokalbio metu pastarasis žodžiu paaiškino, kad M. K. yra Ukrainos pilietis, kuris buvo atvykęs laikinai dirbti į Lietuvą. I. Š. leido M. K. laikinai deklaruoti gyvenamąją vietą savo namuose, kadangi buvo įsidarbinęs jo įmonėje, tačiau nurodytu adresu niekada negyveno. Šiuo metu M. K. jo įmonėje nedirba, kur jis gali gyventi, kuo užsiima, nežinantis. Jo kontaktinių duomenų nežinantis, jokių ryšių M. K. nepalaiko. Mano, kad M. K. skelbiant karantiną Lietuvoje, galėjo grįžti į Ukraina. Konkretaus adreso Ukrainoje taip pat nežinantis. Pagal policijos duomenų registrą M. K. nuo 2019-10-14 Lietuvoje nedirba, darbo biržoje neregistruotas, duomenų apie jo giminaičius bei šeimos narius nėra. Teismas M. K. VMI pareiškimą ir teismo šaukimą į teismo posėdį siuntė ir trimis elektroniniais pašto adresais, nurodytais VMI duomenų bazėje (b. l. 32-33), tačiau patvirtinimas, kad šaukimas su kitais dokumentais gautas, neatsiųstas. M. K. atstovaujama bendrovė 2019-12-06 Mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų sistemos. Internete viešai nurodomas bendrovės vadovo M. K. mobiliojo ryšio numeris (duomenys neskelbtini) – nebenaudojamas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, jog M. K. vengia atvykti ar būti policijos atvesdintas, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, susipažinęs su VMI pareiškimu ir pateikta medžiaga, nustatė, kad yra požymių leidžiančių manyti, jog M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl 2020-07-07 teisėjo rezoliucija pradėta administracinio nusižengimo teisena (b. l. 2).

Pareiškėjos Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 201-04-11, PVM mokėtoja įregistruota 2017-10-23, o 2019-12-06 Mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų sistemos. Mokesčių apskaitos informacinės 2020-01-31 duomenimis bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 63 900,46 Eur -įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui, iš jų 1 519,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio (deklaruota prievolė, mokėjimo terminas nuo 2019-07-31); 58,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių; 35 129,54 Eur pelno mokesčio (deklaruota prievolė, mokėjimo terminas 2019-06-17); 23 372,96 Eur avansinio pelno mokesčio (deklaruota prievolė, mokėjimo terminas nuo 2019-03-15); 2 571,39 Eur pelno mokesčio delspinigių, 1 236 Eur pridėtinės vertės mokesčio (mokėjimo terminas nuo 2019-10-25) ir 12,84 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu pradėti vykdyti 2019-08-06, kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigoms pateikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų. 2019-08-08 ir 2019-08-16 buvo priimti VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Išieškojimą šių sprendimų pagrindu iš turto pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau išieškoti nepavyko. Mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui VMI areštavo priklausantį Bendrovei turtą- transporto priemones. Viso areštuoto turto vertė sudaro 2 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, Bendrovės įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas, 2019-10-28 VMI priėmė sprendimą atlikti operatyvų Bendrovės patikrinimą, kurio metu buvo patikrintas piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose, buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė minėto atsiskaitymo tvarkos nebuvo laikomasi. Avanso apyskaitų duomenimis, Bendrovė 2019-06-28 – 2019-08-01 įvykdė tik dalį atsiskaitymų, t. y. su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, bei darbo užmokesčio išmokėjimui. Bendrovės kasos knygos išrašo duomenimis, 2019-01-01 iki 2019-06-19 iš Bendrovės kasos išmokėta 21 623,96 Eur darbo užmokesčio. Atlikus Bendrovės pateiktų dokumentų (bankų sąskaitų išrašų, kasos knygos, avansinių apyskaitų) analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-10-31 UAB (duomenys neskelbtini) turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. M. K., būdamas Bendrovės vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės, o kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčio išmokėjimui, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. 2019-10-28 duomenimis, operatyvaus patikrinimo metu nustatytos mokestinės nepriemokos Bendrovė nėra padengusi. Prašo pradėti M. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti minėto straipsnio sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, nagrinėti bylą VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 3-4);

UAB (duomenys neskelbtini) kliento UAB (duomenys neskelbtini) Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija už 2019-06-01 – 2019-10-25, iš kurios matyti, kad likutis laikotarpio pradžioje (2019-06-01) sudarė 10 126,81 Eur, nuo 2019-06-01 iki 2019-10-25 gauta 1 696,96 Eur įplaukų, išleista 11 823,76 Eur, iš jų: 1) 950,85 Eur pervesti prekių tiekėjams ir paslaugų tiekėjams (pvz. 332,87 Eur 2019-07-12 sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą faktūrą Nr. B171415); 2) dalis pinigų pervesti į kitą bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); ne mažiau kaip 7 250 Eur išgryninti bankomatuose; 152,26 Eur nurašyti VMI nurodymu, 1,34 Eur sumokėtas komisinis mokestis. Likutis laikotarpio pabaigoje (2019-10-25) – 0,01 Eur (13-14).

UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos kopija už 2019-01-01 - 2019-06-19, iš kurios matyti, kad likutis laikotarpio pradžioje buvo 14 740,52 Eur, nuo 2019-01-01 iki 2019-06-19 pajamos sudarė 12 050 Eur, išleista 21 623,96 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje (2019-06-19-18) - 5 166,56 Eur (b. l. 17-18).

Iš bendrovės balanso 2020-01-31 matyti, kad bendrovės mokestinė nepriemoka yra 63 900,46 Eur. Iš bendrovės balanso 2020-06-25 matyti, kad nepriemoka yra nepadengta (b. l. 15, 16).

UAB (duomenys neskelbtini) 2019-10-25 raštas Nr. 1951/2019 ir sąskaitos išrašai, kuriuose matomas likutis konkrečiam periodui bei lėšų judėjimas (b. l. 11-14).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 12 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

Taigi M. K., kaip įmonės vadovas yra atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad M. K. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai, nes jo vadovaujama bendrovė, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, pažeidė aukštesnės eilės kreditoriaus - VMI teises.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į M. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus yra teisingumo ir protingumo principai. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).

M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad M. K. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir susidariusią nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbuotojų užmokesčiui išmokėjimui ir tuo pažeidė kreditoriaus interesus. M. K. Lietuvoje šiuo metu nedirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracine tvarka baustas už nešiurkščius pažeidimus (už KET pažeidimus, asmens duomenų nepateikimą), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą; nėra jo atsakomybę lengvinančių ir nėra sunkinančių aplinkybių. Nebendravo su Institucijos atstovais tam, kad ištaisyti padarytą teisės pažeidimą, todėl teismo vertinimu M. K. adminsitracinį nusižengimą padarė tyčia.

Teismas, atsižvelgdamas nustatytas faktines bylos aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, jog šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, minimalios administracinės nuobaudos pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį taikymas, atitiks proporcingumo bei teisingumo reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos numerį: A6.-2120-1133/2020. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).