Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-10 · Byla Nr. 2KT-1/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
2KT-1/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
J. J.
Ieškovas
A. A.
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-1/2011Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 94.4; 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI S2011 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su atsakovo J. J. prašymu dėl Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams J. J. ir bankrutuojančiam žemės ūkio kooperatyvui „Jodasta“ dėl turto arešto akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., T. S., antstolė V. M., notarė G. D. (bylos Nr. B2-22-198/2010), perdavimo nagrinėti kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Panevėžio apygardos teismo gauta šiame teisme nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams J. J. ir bankrutuojančiam žemės ūkio kooperatyvui „Jodasta“ dėl turto arešto akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., T. S., antstolė V. M., notarė G. D. (bylos Nr. B2-22-198/2010). Nagrinėjant bylą pirmąja instancija viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atsakovas J. J. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui ir prašė perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Teismo nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjanti Panevėžio apygardos teismo teisėja B. J. iš bylos medžiagos turėjo suprasti, jog pusė dokumentų yra suklastoti, o pareikštas ieškinys nepagrįstas. Teisėja į šią aplinkybė neatkreipė dėmesio, todėl, atsakovo J. J. nuomone, yra pagrindas nepasitikėti nei bylą nagrinėjančia teisėja, nei Panevėžio apygardos teismu. Šis atsakovas bylą prašo perduoti nagrinėti Vilniuje reziduojančiam teismui, kad kitas šio teismo teisėjas iš naujo įvertintų byloje esančius įrodymus. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas prašo spręsti klausimą dėl atsakovo pareikšto teismo nušalinimo pagrįstumo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinamo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Atsakovo paduotas Panevėžio apygardos teismo nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjanti šio teismo teisėja netinkamai vertina byloje esančius įrodymus ir turėtų juos įvertinti iš naujo. Įrodymų tyrimo civilinėje byloje taisykles nustato CPK 183 straipsnio nuostatos. Pagal jas įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principais, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Tuo tarpu įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas vykdomas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o įrodymų vertinimo procesinė veikla atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 250 str., 265 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas dar netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, kadangi teisminio nagrinėjimo stadijos pradiniame etape atsakovas pareiškė nušalinimą teismui (b.l. 188-189). Tad teismo nušalinimo pareiškime išdėstyti atsakovo argumentai, jog bylą nagrinėjanti teisėja netinkamai vertina byloje esančius dokumentus, nepagrįsti. Įrodymų tyrimo ir vertinimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimai gali būti sprendžiami bylą nagrinėjant CPK XVI skyriaus nustatyta tvarka, jeigu dėl teismo priimto procesinio sprendimo dėl ginčo esmės dalyvaujantis byloje asmuo paduotų apeliacinį (atskirąjį) skundą ir teismas jį priimtų nagrinėti. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo (Civilinių bylų skyriaus) pirmininkas, spręsdamas klausimą dėl teismui paduoto nušalinimo pareiškimo pagrįstumo, neturi įgaliojimų tikrinti, ar teismas tinkamai tiria ir vertina byloje esančius įrodymus. Todėl atsakovo išdėstyti argumentai negali sudaryti pagrindo tenkinti pareiškimą dėl teismo nušalinimo.

Pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo padavusiam atsakovui neišdėsčius įtikinamų argumentų ir nepateikus konkrečių įrodymų, kurie objektyviam stebėtojui sukeltų abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos, o juo labiau dėl kitų šio teismo teisėjų nešališkumo, tenkinti atsakovo prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n utaria:

Atsakovo J. J. prašymą dėl Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-22-198/2010, iškeltos pagal ieškovo ieškovo A. A. ieškinį atsakovams J. J. ir bankrutuojančiam žemės ūkio kooperatyvui „Jodasta“ dėl turto arešto akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., T. S., antstolė V. M., notarė G. D., perdavimo nagrinėti kitam teismui, atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas