Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-11-922/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-11-922/2018Nutartis · 2018-03-05Alytaus apylinkės teismas
  2. AN2-195-634/20182018-05-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
II-11-922/2018
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00212-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pažeidėjas
S. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-11-922/2018
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00212-2017-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 16.9.3.; 16.20.; 21.9.10.; 21.10.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 5 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. B.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir institucija) atstovui Rimantui Platūkiui ir Edgarui Smaidžiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantas) skundą dėl 2017-12-06 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 55ANN-133330095-17 (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, kurioje jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį ir 417 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. 2017-12-06 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 55ANN-133330095-17 administracinio nusižengimo byloje yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį ir 417 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 5, 6, 9, 10, 141 ir 150.10 punktų reikalavimų pažeidimus, t. y. už tai, kad jis 2017-11-21 15 val. 10 min. kelio Varėna-Marcinkonys-Druskininkai 25 km kaip krovininės transporto priemonės DAF FT XF105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vykdė medienos krovimo darbus kelyje nesuderinęs su atitinkamomis institucijomis, vykdydamas darbus pastatė transporto priemonę kairėje kelio pusėje, tuo trukdydamas kitų transporto priemonių eismui.

Šalies argumentai

S. B. 2017-12-27 skundu prašo panaikinti 2017-12-06 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 55ANN-133330095-17 (nutarimas surašytas pareigūno Andrejaus Belouso). Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 21 d. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)" ir vykdant medienos iš miško pervežimo darbus, sprogo jo kolegos M. B. vairuojamo vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairės pusės vilkiko ratas. Apie tai buvo informuota darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovo nurodymu buvo atliktas medienos perkrovimas iš vienos puspriekabės į kitą. Jam atskubėjus su tuščia puspriekabe į pagalbą, M. B. savo vilkiką su puspriekabe pastatė kiek galima kairiau už kelkraščio, o apeliantas minimaliu atstumu atsistojo šalia ant kelio ir jo vairuojamo vilkiko puspriekabę buvo perkrauta mediena. Nei viena iš jų vairuojamų transporto priemonių neužstojo niekam kelio ir niekam nesudarė jokių kliūčių pravažiavimui ir niekam nepadarė jokios žalos. Kaip tiksliai buvo išsidėstę jų transporto priemonės 2017-11-21 kelyje Varėna-Marcinkonys-Druskininkai, 25-ąjame kilometre, patvirtina pateikiamos fotonuotraukos. Nurodo, kad jokių darbų ant kelio ir prie jo nevykdė, o atliko priverstinį medienos perkrovimą ir tokio veiksmo negalima traktuoti kaip tyčinio darbų atlikimo automobilių kelyje ir prie jo. Tokių bei panašių atvejų kelių transporte pasitaiko gana dažnai. Jeigu M. B. būtų važiavęs su kiaura padanga ant ratlankio ir su medienos kroviniu, tuomet būtų sugadinta ir kelio danga, ir transporto priemonė, važiuojant galėjo įvykti avarija.

S. B. teismui papildomai pateiktame 2018-01-29 prašyme (b. l. 59-60) nurodo, kad 2017-11-21 išvykus iš miško buvo pastebėta, kad sprogo jo kolegos M. B. vairuojamo vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairės pusės vilkiko ratas. Tai galėjo įvykti užvažiavus su dideliu svoriu ratui ant smailios (aštrios) medžio šakos. Tokių atvejų pasitaiko dažnai, todėl miškovežiuose ir vilkikų komplektacijose tokiems avariniams atvejams pašalinti, visada vežiojasi mažiausiai po vieną atsarginį ratą. Siekiant pašalinti gedimą atliko medienos perkrovimą iš vieno miškovežio į kitą, nes kitaip pakeisti rato neįmanoma. Nurodo, kad jo atžvilgiu pateiktas ir civilinis ieškinys. VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio Varėnos kelių tarnyba teismui pateikė darbų kiekių žiniaraštį, pagal kurį matosi, kad siekiant pašalinti kelyje Nr. 5003 Varėna-Marcinkonys-Druskininkai, 25-ąjame kilometre medienos rąstų perkrovimo metu užterštų kelkraščių dangos ir nuovažos tvarkymą, Varėnos kelių tarnyba patyrė 16,08 Eur žalą. Nurodo, kad padedant V. K. po medienos perkrovimo sušlavė nukritusias medžių žieves. VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio Varėnos kelių tarnybos pateiktas teismui darbų kiekių žiniaraštis yra be datos, sudarytas 2017-10 kainų lygiu, tačiau nepateikta, kad nurodytus darbus atliko rankiniu būdu ir kam buvo išmokėti pinigai už šiuos tariamus darbus iš VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio kasos. VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio Varėnos kelių tarnybos atstovas pastebėjęs tariamą pažeidimą net nesiteikė prieiti ir išsiaiškinti medienos perkrovimo aplinkybių, nekvietė iškart telefonu policijos, kad būtų buvę galima iškarto nustatyti, kas privertė perkraudinėti medieną, o tik sekančią dieną sukūrė ir policijai pateikė oficialų raštą.

S. B. teismo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl abiejų jam inkriminuotų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nusižengimų padarymo. Savo nekaltumą iš esmės grindė tik nesandaria jo kolegos M. B. vairuoto sunkvežimio MAN TGS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padanga ir aplinkybe, kad neiškrovus krovinio nebuvo galimybės domkratu pakelti sunkvežimio ir pakeisti priekinio kairiojo rato.

Atsiliepimas

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į S. B. skundą (b. l. 40-41) nesutiko su skundu, prašė 2017-12-06 nutarimą palikti nepakeistą ir S. B. skundo netenkinti. Nurodė, kad S. B. pažeidimų padarymo metu 2017-11-21 sunkvežimį MAN TGS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdė M. B. (taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis vairuotoju), kuris jam administraciniu nurodymu skirtas nuobaudas už 2017-11-21 administracinius nusižengimus įvykdė 2017-12-28, o kadangi S. B. buvo baustas už tokios pačios rūšies nusižengimą, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas be administracinio nurodymo.

Institucijos atstovai teismo posėdyje palaikė poziciją, kad 2017-12-06 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimas Nr. 55ANN-133330095-17 yra teisėtas ir pagrįstas, prašė jį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.

Nagrinėjamoje byloje pasitvirtino S. B. pareikštas kaltinimas padarius veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje. Teismas nustatė, kad policijos komisariato nutarimas surašytas visapusiškai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kurios išsamiai buvo išanalizuotos teismo posėdžio metu ir kurios patvirtina, jog S. B. padarė jam inkriminuotas veikas.

Apelianto gynybinė pozicija iš esmės yra grindžiama nesandarios (pradurtos) padangos aplinkybe, jis taip pat nesutinka su 16,08 Eur turtinės žalos faktu ir jos dydžiu nukentėjusiam juridiniam asmeniui VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio Varėnos kelių tarnybai. Nepaisant aplinkybės, kad kelių priežiūros tarnybos darbuotojas 2017-11-21 vengė tiesiogiai kontaktuoti su kelyje stovinčių vilkikų vairuotojais ar duoti jiems pastabas, t. y. pasikalbėjo pravėręs automobilio langą, nes yra nukentėjęs seniau, bei užfiksavęs situaciją, medžiagą perdavė policijos pareigūnams, teismas nenustatė jokių požymių, kad pažeidimai užfiksuoti neleistinais būdais ar priemonėmis, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, ar kad policijos nutarimas buvo priimtas šališkai ar siekiant nepagrįstai apkaltinti apeliantą.

Apelianto kaltės neigimas, nors tai tiesiogiai neįvardinta jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžių metu, iš esmės yra susijęs su būtinojo reikalingumo, naikinančio atsakomybę, aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 16 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Tiek apelianto, tiek teismo posėdžiuose liudytojais apklaustų V. K. ir M. B., kelio Varėna-Marcinkonys-Druskininkai 25 kilometre buvusių sunkvežimių vairuotojų, paaiškinimais ir parodymais 2017-11-21 prakiuro (buvo pradurta) sunkvežimio MAN TGS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė kairė padanga.

Byloje nėra jokio patikimo įrodymo, jog sunkvežimis MAN TGS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-11-21 dieną negalėjo važiuoti (pavažiuoti iš vietos) dėl nuleisto rato. Pačio apelianto 2017-12-27 skunde yra nurodyta, jog „jam atskubėjus su tuščia puspriekabe į pagalbą, M. B. savo vilkiką (MAN) su puspriekabe pastatė kiek galima kairiau už kelkraščio“. Vien iš tokio aplinkybių aiškinimo galima daryti išvadą, kad vilkikas, sunkvežimis, bent minimaliai galėjo judėti. Nors pažeidimo įrodymus renkančiam asmeniui nėra prievolės nustatinėti visas įmanomas aplinkybes, kurios galėtų būti vėliau panaudotos kuriant atsakomybėn traukiamo asmens gynybines pozicijas, įskaitant aplinkybę ar transporto priemonės padangos yra su oru, teismas šiuo atveju laikosi principo, jog visos abejonės sprendžiamos kaltinamojo naudai bei, nesant atitinkamos srities eksperto išvados, neatmetus galimybės, jog sunkvežimio padanga be oro išlaiko savo išorinę formą, traktuoja, jog minimo sunkvežimio padanga 2017-11-21 buvo be oro (pradurta). Nepaisant to, kaip jau minėta, tai nebuvo kliūtis sunkvežimiui bent minimaliai judėti. Kaip matyti iš byloje pateiktų, kelių tarnybos darbuotojo darytų fotonuotraukų, vizualiai nesimato, jog sunkvežimio MAN TGS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė kairė padanga būtų be oro, tačiau, kaip jau minėta, visos abejonės sprendžiamos kaltinamojo naudai.

Šiuo atveju gresiantis pavojus apelianto įvardijamas kaip važiavimas pradurta padanga, t. y. galėjo būti sugadinta kelio danga, transporto priemonė, važiuojant galėjo įvykti eismo įvykis. Teismo vertinimu taip galėjo atsitikti tuo atveju, jeigu sunkvežimiu MAN TGS būtų važiuojama bendro naudojimo keliu įprastu greičiu su padanga be oro. Pažymėtina, kad apeliantas tinkamai identifikavo pavojų, tačiau toks važiavimas būtų laikomas neprotingu ir taip pasielgusiam vairuotojui, pagal sukeltas pasekmes, būtų taikoma atitinkama atsakomybė. Padaryta žala (krovos darbai trukdant kitų transporto priemonių eismui, kelio užteršimas) yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (galėjusio įvykti eismo įvykio žala). Vertinant 2017-11-21 pažeidimų aplinkybes būtinojo reikalingumo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 16 straipsnio 1 dalis) aspektu, pažymėtina, jog vien pavojaus konstatavimo, žalų dydžių palyginimo nepakanka tam, kad apelianto atsakomybė būtų pašalinta būtinojo reikalingumo pagrindu. Papildomai yra reikalinga nustatyti trečiąją būtinojo reikalingumo sąlygą, t. y. ar pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

Šiuo atveju apeliantas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vykdė medienos krovimo darbus kelyje nesuderinęs su atitinkamomis institucijomis, vykdydamas darbus pastatė transporto priemonę kairėje kelio pusėje, tuo trukdydamas kitų transporto priemonių eismui. Šių pažeidimų padarymas yra skundo ir nagrinėjamos bylos esmė, todėl jeigu minimi krovos darbai būtų atliekami ne bendro naudojimo kelyje, o miške ar privačioje teritorijoje, arba būtų suderinti, apelianto atžvilgiu nebūtų pagrindo surašyti administracinio nusižengimo protokolo, priimti nutarimo, o jeigu taip atsitiktų, teismui būtų pagrindas panaikinti tokį apkaltinamąjį nutarimą. Atsižvelgdamas į jau nustatytą aplinkybę, jog sunkvežimis MAN TGS, nors ir su pradurta padanga, tačiau galėjo minimaliai judėti (pats apeliantas tai yra patvirtinęs), teismas konstatuoja, kad 2017-12-21 buvo galimybė minimam sunkvežimiui nuvažiuoti nuo bendro naudojimo kelio ir ne jo ribose atlikti krovos darbus, t. y. nėra nustatytos trečiosios būtinojo reikalingumo sąlygos, reiškiančios, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas savo ir už tą pačią veiką nubausto jo kolegos M. B. veiksmais, šalindami tariamai galėjusią kilti žalą transporto priemonei, nesilaikė mažesnės žalos principo, t. y. nėra jokių duomenų, jog sunkvežimiu MAN TGS mažu greičiu nuvažiuojant nuo bendro naudojimo kelio keliasdešimt metrų (įskaičiuojant galimą manevravimą, ko pakaktų tam, kad krovos darbai nebūtų atliekami kelio ribose), tokį atstumą pavažiuojant netgi su neiškrautu kroviniu, kur didžioji dalis masės tenka galinėms ašims, būtų padaryta kokia nors žala padangai ar pačiam sunkvežimiui. Apibendrinant, tai kas išdėstyta, daroma išvada, jog nėra jokio loginio (apeliantas tokio nenurodė, teismas taip pat tokio nenustatė) paaiškinimo, tam, kad būtų pagrįstas poreikis važiuoti su pradurta padanga iš miško (kaip minėjo apeliantas, padanga galimai pradurta ant aštrios medžio šakos) į asfaltuotą kelią tam, kad būtų perkrautas krovinys ir pakeistas ratas. Net jeigu ir tikėti apelianto teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, jog padangos oras išėjo ne iš karto po jos pradūrimo, padanga orą leido iš lėto (pastebėtina, kad tai nebuvo jo vairuojamo sunkvežimio padanga, jis tuo metu buvo kitoje vietoje, skunde nurodė, kad padanga sprogo) ar oro išėjimas buvo pastebėtas vėliau, tai vis tiek niekaip nepagrindžia būtinybės atlikti krovos darbus bendro naudojimo kelyje. Apskritai pamačius nesandarią padangą jokia kelionė iki asfaltuoto kelio ar toliau, neturėjo (tai taikytina M. B.) būti tęsiama. Byloje taip pat nenustatyta, jog už kelio ribų dėl minkšto grunto nebuvo galimybės naudoti domkrato (jam sulendant į žemę). Apeliantui neigiant galimybę naudoti domkratą minkštame grunte, būtų pagrindas konstatuoti tai, kad jis nebuvo apsirūpinęs tinkamomis priemonėmis arba neužsitikrinęs, kad tokias priemones jam parūpintų kiti asmenys. Byloje nėra patvirtintas faktas, kad 2017-11-21 krovos darbai buvo vykdomi turint suderinimus. Liudytojas kelių tarnybos darbuotojas Algirdas Latvys, kuris disponuoja informacija apie išduotus leidimus, yra patvirtinęs, jog toks leidimas nebuvo išduotas, apeliantas ar jo darbdavio atstovas nėra pateikę jiems palankaus įrodymo. Kadangi nėra jokio suderinimo (leidimo), teismas nepasisako dėl jo turinio tinkamumo ar atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Šiuo atveju apeliantas nekaltina savo kolegos M. B., kad šis atvyko atlikti krovos darbus į neleistiną vietą ir jam pačiam nebuvo kito pasirinkimo, tačiau jeigu ir būtų pateikta tokia jo gynybinė versija, ji nepaneigtų apelianto kaltės. Apskritai, apeliantas savo nekaltumą grindžia už tuos pačius 2017-11-21 neleistinus veiksmus nubausto jo kolegos M. B. vairuoto sunkvežimio technine būkle (už kurią jis nėra atsakingas), nors sąžiningai turėtų įvertinti savo paties veiksmus.

Iš byloje apelianto pateiktų paaiškinimų turinio, kur jis yra nurodęs, jog tokių bei panašių atvejų kelių transporte pasitaiko gana dažnai, liudytojų parodymų konteksto galima numanyti, jog tokiu būdu atlikti krovos darbus kelyje miškovežių vairuotojams nėra neįprastas dalykas, kas reiškia, jog jų kontrolė nėra pakankamai intensyvi. Krovos darbai kelyje galimai yra susiję su medienos pervežimams naudojamomis puspriekabėmis, kas faktiškai reiškia, jog miškuose ar siauruose miško keliukuose tokioms transporto priemonėms yra nepatogu apsisukti, manevruoti, tačiau tai niekaip nepateisina apelianto, nepaneigia jo kaltės ir nėra virš kitų vairuotojų intereso patogiai, be kliūčių naudotis švariais bendro naudojimo keliais, t. y. verslo interesai nepagrindžia būtinybės medieną perkrauti kelyje, o ne už jo ribų.

Kelių eismo taisyklės neleidžia transporto priemonių (su išimtimi motociklams) statyti kelyje lygiagrečiai dvejomis eilėmis. Byloje apeliantas neneigia ir neginčija pačio stovėjimo fakto ir šių veiksmų objektyviosios pusės atitikimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatytam nusižengimui, tačiau nepagrįstai siekia pašalinti savo atsakomybę bei nepagrįstai teigia, kad nei viena iš jų vairuojamų transporto priemonių neužstojo niekam kelio ir niekam nesudarė jokių kliūčių pravažiavimui, niekam nepadarė žalos, esą toks sunkvežimių stovėjimo būdas nepažeidžia jokio teisės saugomo gėrio (nėra teisės pažeidimo objekto).

Tiek apelianto, tiek teismo posėdžiuose liudytojais apklaustų V. K. ir M. B. paaiškinimais ir parodymais 2017-11-21 visi šie kelio Varėna-Marcinkonys-Druskininkai 25 kilometre buvę asmenys (sunkvežimių vairuotojai), jų teigimu, dalyvavo sutvarkant po medienos perkrovimo likusias medžių žieves ir kitas liekanas. Šiems paaiškinimams ir parodymams prieštarauja byloje yra pateikta fotonuotrauka (b. l. 46), iš kurios matyti medžių liekanomis užterštas kelkraštis bei kelio nuovaža. Daroma išvada, kad važiuojamoji kelio dalyje medžių liekanų neliko dėl transporto priemonių eismo. Liudytojas kelių tarnybos darbuotojas Algirdas Latvys teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017-11-22 (kitą dieną) vykdamas pro krovos darbų vietą kelio 25 kilometre pastebėjo, jog kelias nėra nuvalytas. Kaip jau minėta, nenustatyta jokių liudytojo šališkumo požymių ar siekio nepagrįstai apkaltinti apeliantą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 665 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje turtinės žalos dydis yra patvirtinamas Darbų kiekių žiniaraščiu (b. l. 42), kur užfiksuota jog nurodyto ploto užterštų kelkraščio plotų ir dangos, nuovažų valymo rankiniu būdu kaina su PVM yra 16,08 Eur. Nepaisant to, kad apeliantas neigia žalos faktą ir dydį, nurodydamas, jog VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio Varėnos kelių tarnybos pateiktas teismui darbų kiekių žiniaraštis yra be datos, sudarytas 2017-10 kainų lygiu, nepateikta, kad nurodytus darbus atliko rankiniu būdu ir kam buvo išmokėti pinigai už šiuos tariamus darbus iš VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio kasos, tačiau tokio dokumento teismui pakanka, kad turtinė žala iš atsakingo asmens būtų priteista. Apeliantas kritikuoja dokumentą, tačiau nepateikia jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai suabejoti jo pagrįstumu ar teisingumu. Nėra duomenų, kad kainų lygis nuo 2017 m. spalio iki 2017 m. lapkričio mėnesio pasikeitė, dokumentas pateiktas 2018-01-16 teismo posėdžio metu, todėl šią datą galima laikyti dokumento data. Ta aplinkybė, kad apeliantas pats nematė kaip atliekami darbai nereiškia, kad tie darbai nebuvo atlikti, pinigų išmokėjimas ar neišmokėjimas teisinės reikšmės neturi, kadangi bet kokiu atveju VĮ „Kelių priežiūra“ padalinys, įvykdęs prievolę užtikrinti tinkamą kelio būklę yra apelianto kreditorius. Turtinės žalos dydis šioje byloje yra nustatytas tinkamai, todėl yra ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas ją priteisti iš apelianto.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuojama, jog apelianto pateikta gynybinė pozicija, pagrįsta nesandarios (pradurtos) padangos aplinkybe (abejonė dėl padangos išspręsta apelianto naudai) nepatvirtina buvus būtinajam reikalingumui krovos darbus atlikti kelyje, t. y. nepaneigia jo kaltės ir nešalina atsakomybės, taip pat yra nepagrįstas jo nesutikimas su 16,08 Eur turtinės žalos faktu ir jos dydžiu nukentėjusiam juridiniam asmeniui VĮ „Kelių priežiūra“.

Pažymėtina, kad S. B. 310 Eur bauda paskirta atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas neturi teisės sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties. Taigi, skundas atmestinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi

nutaria:

atmesti skundą ir palikti nepakeistą 2017-12-06 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 55ANN-133330095-17, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį ir 417 straipsnio 2 dalį, ir jam paskira 310 eurų bauda.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio, juridinio asmens kodas 232112130, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, banko kodas 70440, naudai 16,08 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė