Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys J. R., S. R., išvadą teikianti institucija viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Kartu su pareiškimu pateiktas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 1999-08-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4270/1999 J. R. pripažinta neveiksnia. 1999-10-28 Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr. 875 J. R. globėja paskirta S. R..

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 str. 5 d., įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. R. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų sritis, kuriose J. R. būtų pripažįstama neveiksnia.

Byloje nėra duomenų, kad po 1999-08-11 teismo sprendimo J. R. psichinė būsena pagerėjo. Byloje J. R. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2021 m. gegužės 19 d. – birželio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-101/2021 nustatyta, jog J. R. diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas (įgimta silpnaprotystė), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Dėl išreikštų įgimtos silpnaprotystės (sunkaus protinio atsilikimo) reiškinių J. R. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų ir kt. sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Dėl išreikštų įgimtos silpnaprotystės (sunkaus protinio atsilikimo) reiškinių J. R. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų teikimo srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžių - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir kt.); naudojimosi rinkimų teise (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė) srityje; asmens gebėjimo kreiptis į teismą ir viešojo administravimo institucijas srityje. Sričių, kuriose J. R. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ar geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba ekspertizės metu nenustatyta.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 1999-08-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4270/1999 keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo” 10 punktas). Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, nacionalinį teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, būtina pažymėti, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje, jos ir neturėtų būti ribojamos. Kadangi dėl asmens psichikos sveikatos būklės ne visos pareiškime nurodytos sritys suinteresuotam asmeniui yra aktualios, J. R. nepripažintina neveiksnia asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje. Tačiau siekiant maksimaliai apsaugoti J. R. teises, pareiškėjos prašomų nustatyti sričių sąrašas praplėstinas, pripažįstant J. R. neveiksnia asmens gebėjimo kreiptis į teismą ir viešojo administravimo institucijas srityje bei naudojimosi rinkimų teise (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė) srityje, kadangi šios sritys, teismo vertinimu, jai gali būti aktualios.

Pareiškėja prašyme taip pat prašo J. R. pripažinti neveiksnia ir kitose srityse, kurios nėra tiksliai įvardintos. Pažymėtina, kad toks pareiškėjos reikalavimas yra nekonkretus ir negali būti tenkinamas, kadangi, atsižvelgiant į pasikeitusį asmens veiksnumo ribojimo teisinį reglamentavimą, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą (CK 2.10 straipsnio 2 dalis).

Asmenį pripažinus neveiksniu tam tikrose srityse, atitinkamose srityse nustatytina ir globa bei skirtinas globėjas (CK 2.10 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis). 1999-10-28 Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr. 875 J. R. globėja paskirta S. R.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. R. netinkamai atlieka globėjos pareigas, todėl J. R. nustatytina globa tam tikrose srityse, jos globėja paliekant S. R. (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185, 468, 469, 505 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469, 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 1999-08-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4270/1999, kuriuo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia, ir nustatyti, kad ji yra neveiksni šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 5) paveldėjimo teisinių santykių srityje; 6) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; 7) savitvarkos įgūdžių srityje; 8) sveikatos priežiūros srityje; 9) socialinių paslaugų srityje; 10) šeimos santykių srityje; 11) darbo teisinių santykių srityje; 12) naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise srityje; 13) gebėjimo kreiptis į teismą ir į viešojo administravimo institucijas srityje.

Nustatyti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jos globėja paliekant S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.