Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-350-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
AN2-350-327/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00965-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Advokatai
Gintas Gustaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-350-327/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00965-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine ra­šy­tinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamo M. E. A. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarimo M. E. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. E. A. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusi­žen­gi­mų kodek­so (toliau – ANK) straipsnyje 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 500 Eur bauda už tai, kad bū­damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir vykdydamas darbdavio funkcijas, 2018 m. gegužės 12 d., 10.30 val. įmonėje priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti 2018 m. gegužės 16 d. 18.45 padavėja I. S., virėjais 2018 m. gegužės 17 d. 14.30 val. M. S. ir 2018 m. gegužės 12 d. ir 13 d. nuo 10.30 iki 23 val. A. E. L., ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią su darbuotojais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo val­dy­bos teritorinio skyriaus. Tuo M. E. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos užimtumo įstatymo 56 straipsnio rei­ka­la­vimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog M. E. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vykdydamas darb­davio funkcijas, leido nelegaliai dirbti padavėja I. S., virėjais M. S. ir A. E. L., su darbuotojais laiku nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą laiku neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Tokia M. E. A. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jo kaltė surinktais įrodymais visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsi­žvel­gė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.Apeliaciniame skunde M. E. A. atstovas advokatas Gintas Gustaitis prašo sumažinti 2018 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu paskirtą 2 500 Eur nuobaudą.Skunde pažymėta, jog 2018 m gegužės 12 ir 13 dienomis M. S. dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį, t. y. teisėtai. Skunde taip pat teigiama, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. gegužės 23 s. atleido 13 darbuotojų, tuo metu kai buvo tikrinama kavinė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartis su trimis darbuotojais, tačiau jie vengė atvykti į darbą, todėl patikrinime nedalyvavo. Kadangi darbuotojai neat­vyk­davo į darbą, pareiškėjui teko savarankiškai atlikti šių darbuotojų funkcijas. Pareiškėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir yra skolingas 460,60 Eur, dėl ko negali įdarbinti naujų darbuotojų. Advokatas skunde taip pat pažymi, kad pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas pažy­mi, kad I. S. yra jo mergina ir šiuo metu įdarbinta, ne pagal darbo sutartį dirbo tik vieną dieną. A. E. L. yra artimas pareiškėjo draugas, pasiūlęs draugišką pagalbą. Pažeidėjas yra jauno amžiaus, užsienio valstybės pilietis, todėl neturi jokių nacionalinės tei­sės žinių, o lietuvių kalbos barjeras ir užsienio šalies mentalitetas trukdo sklandžiai suprasti ir nedelsiant ir nedelsiant bei nepriekaištingai įgyvendinti visų teisės aktų nuostatas. Pareiš­kėjo veiksmai turėtų būti pripažinti mažareikšmiais, nedidelio pavojingumo ir laikytini neap­dairumo pasekme, sudarančia pagrindą sumažinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą. Skunde taip pat pažymėta, jog egzistuoja pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nusižengimas truko neilgai, nelegaliai dirbusi I. S. yra įdarbinta, M. S. visada dirbo pagal darbo sutartį.Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės, atliekančios skyriaus vedėjo pava­duo­tojo funkcijas, R. V. atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2018 m. bir­že­lio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. E. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. E. A. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos nuobaudos dydžiu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, viena iš nelegaliai dir­busių darbuotoju jau yra įdarbinta, kitas nelegaliai dirbęs asmuo yra pažeidėjo M. E. A. draugas, jį ir darbuotojus sieja draugiški socialiniai ryšiai, dėl neįvykdytų įsipareigojimų Vals­ty­binio socialinio draudimo fondo biudžetui negali įdarbinti naujų darbuotojų. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nelegalaus darbo tyrimas buvo pra­dėtas 2018 m. gegužės 16 d., o baigtas 2018 m. birželio 5 d. Tuo tarpu nelegaliai dirbę dar­buo­tojai buvo įdarbinti 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. birželio 8 d., t. y. vienas jų – nepa­si­baigus tyrimui dėl nelegalaus darbo, kitas – praėjus trims dienoms nuo tyrimo apie nelegalų dar­bą pabaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimas vyko trumpai, kad M. E. A. stengėsi pašalinti padarytą pažeidimą. Tačiau tai, kad M. E. A. turi įsiskolinimų ir dėl to negali pri­imti naujų darbuotojų, niekaip negali sušvelninti jo atsakomybės ir pateisinti padaryto pa­žei­dimo. Tai, kad pažeidėjas yra užsienio valstybės pilietis, taip pat neturi įtakos administracinės nuo­bau­dos dydžiui. Kaip teisingai pažymėtina ir apeliaciniame skunde – įstatymų nežinojimas negali atleisti nuo atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad M. E. ali yra Lietuvos Respublikoje regis­truotos įmonės vadovas, todėl jam dažnai reikia spręsti įvairius formalius klausimus, tvarkyti su įmonės valdymu susijusius dokumentus, taigi ir darbuotojų įdarbinimas nagrinėjamu atveju jam nebuvo naujiena ar pirmą kartą atliekamas veiksmas. Advokato teigimu, pareiškėjo veiksmai turėtų būti pripažinti mažareikšmiais, nedidelio pavo­jin­gu­mo ir laikytini neapdairumo pasekme. Atmesdamas šiuos skundo argumentus aukštesniosios ins­tancijos teismas pažymi, jog visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek valstybei, tiek dirbančiajam. Visas viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu – kiek sumo­ka­ma mokesčių, tokios gaunamos ir paslaugos, todėl netiesioginę žalą patiria ne tik neteisėtai įdarbinti darbuotojai, bet ir visa visuomenė. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nele­ga­lų darbą vertina kaip pavojingą pa­žei­dimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Jei nebūtų konstatuotas nelegalaus darbo faktas, šis pažeidimas galėjo trukti neapibrėžtą laiką ir neaišku, ar pažeidėjo gera valia jis būtų nutrauktas. Už padarytą pažeidimą skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažei­dė­ją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsi­ra­dimas pats savaime netu­rė­tų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuo­bau­dą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra infor­muojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nus­ta­tant už jas konkrečias sank­cijas.Advokatas skunde taip pat pažymi, kad pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir supranta šio pažeidimo pasekmes. Apeliacinės instancijos teis­mas pritaria skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nors ir pažymėjo, kad M. E. A. su pažeidimu sutiko ir galėjosi, tačiau šios aplinkybės nenurodė, kaip lengvinančios jo atsakomybę, ir į ją neatsižvelgė skirdamas nuobaudą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pažeidėjas tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę dėl inkri­minuoto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Šiomis ap­lin­kybėmis pripažintina, kad yra M. E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nu­ma­tyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, rei­ka­lau­jan­čio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp pa­daryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pa­siekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Be to skiriant nuobaudą (šiuo atveju – baudą) privaloma va­dovautis ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis. M. E. A. dirba, jį nei­gia­mai charakterizuojančių duo­me­nų nėra, anksčiau už analogiškus pažeidimus jis nėra baustas, nus­tatyta jo atsakomybę leng­vi­nanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsi­žvelgęs į šias nuostatas bei įver­ti­nęs pirmiau paminėtus duomenis, apibūdinančius padaryto pa­žei­dimo pobūdį, aplinkybes, pa­žei­dėjo asmenybę, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu M. E. A. už jo padarytą pažeidimą paskirta nuobauda nėra pro­por­cinga jo padaryto pažeidimo ir asmenybės pavojingumui. Aukštesnės instancijos teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pa­siekti paskyrus mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą, t. y. 1 500 Eur baudą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad M. E. A. yra darbingo amžiaus vyras, duo­me­nų, jog turėtų rimtų sveikatos problemų nepateikta, todėl skirtoji nuo­bauda – mažesnė nei sank­cijos vidurkis – jam nebus nepa­keliama finansinė našta. Vien sim­bo­linės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti ad­ministracinei nuobaudai keliamos paskirties (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų by­los aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau neteisingai paskyrė admi­nis­tracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. E. A. atstovo advokato Ginto Gus­taičio apeliacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuta­rimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir M. E. A. už pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pas­kirti švelnesnę administracinę nuobaudą – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas