Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gegužės 31 d., apie 6 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia keturis kartus kumščiu sudavė sutuoktinei J. B. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. B., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 38), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo konfliktą su žmona J. B., kurio metu šiai iš pykčio keturis kartus kumščiu sudavė į galvą. Apie šį įvykį žmona pranešė policijai. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė su ja susitaikė.

Nukentėjusioji J. B., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sutuoktinis D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio tyčia keturis kartus kumščiu sudavė jai į galvą. Dėl patirto fizinio skausmo kreipėsi į policiją (b.l. 17, 18).

Nukentėjusioji J. B. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutuoktinis D. B., kuris prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė, pažadėjo daugiau nebesmurtauti, su juo susitaikė (b.l. 54).

Iš alkotesterio Lion Alcometer 500 Nr. 18943 patikrinimo šaknelės matyti, kad 2015 m. gegužės 31 d., 06 val. 54 min., policijos pareigūnas patikrinęs J. B. girtumą nustatė, jog ši yra blaivi (b.l. 20).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gegužės 31 d., 06 val. 29 min. į policiją kreipėsi J. B. pranešdama faktą apie sutuoktinio D. B. smurtą prieš ją artimoje aplinkoje, nurodydama konkrečius D. B. nusikalstamus veiksmus (b.l. 1-4).

Iš 2015-05-31 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), butas, kuriame gyvena B. (b.l. 7-9).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo D. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis tyčiniais veiksmais 2015 m. gegužės 31 d. sukėlė J. B. fizinį skausmą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis D. B. pripažįsta įvykio dieną naudojęs fizinį smurtą prieš sutuoktinę J. B.. Kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nukentėjusiosios parodymai, alkotesterio Lion Alcometer 500 Nr. 18943 patikrinimo šaknelėje tarnybiniame pranešime ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

D. B. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia keturis kartus kumščiu suduodamas sutuoktinei J. B. į galvą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. B. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti (b.l. 55). Gynėjas palaiko tokį kaltinamojo prašymą. Nukentėjusioji J. B. ir prokuroras taip pat prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Kadangi kaltinamasis D. B. yra neteistas (b.l. 32), visiškai prisipažino padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), dėl jo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja J. B. susitaikė ir ši jam atleido bei yra pagrindo manyti, kad D. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje (BK VI skyrius) išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. B. nusikaltimą padarė prieš šeimos narį - sutuoktinę, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Teisme gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – KVGTPT) prašymas, kuriuo prašoma iš kaltinamojo D. B. priteisti 23,16 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl KVGTPT parinkto advokato V. Šerlinsko teikiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos D. B. šioje baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (Lietuvos Respublikos 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275, įsigal. 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) redakcija).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis Nr. 1A-405/2014).

Kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas baudžiamajame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo D. B. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str. 5 ir 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

D. B., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią nuteistasis privalo įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos kaltinamajam D. B., 23,16 Eur išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti D. B., kad per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 ir 4 d.). Baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį (BK 74 str. 2 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.