Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui R. M., jo gynėjui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M. administracinės teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2015-09-30, 09 val. 05 min. Vilkaviškio r. sav. Keturvalakių sen. Geisteriškių kaime vairavo automobilį „BMW 530D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki lengvo 0,413 prom. girtumo (atmetus galimą tikslumo paklaidą).

Tokiais savo veiksmais R. M. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Traukiamas atsakomybėn R. M. kaltu byloje neprisipažino, nesutikdamas su aplinkybe, jog vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Apie įvykį paaiškino, kad išvykdamas iš namų 9 val. išgėrė valgomąjį šaukštą širdies darbą gerinančių lašų valerijono pagrindu ir gudobelės tinktūros, užsigerdamas vandeniu, alkoholio nevartojo, nebuvo vartojęs ir išvakarėse. Važiuojant į darbą, už 1-2 kilometrų kelyje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie pareikalavo jį pasitikrinti blaivumą. Kadangi buvo vartojęs minėtus alkoholio pagrindu gaminamus vaistinius preaparatus, nevalgęs, paprašė pareigūnus leisti jam atsigerti ir šiek tiek palaukti. Pareigūnams sutikus, jis atsigėrė, šiek tiek palaukė, po to pūtė į alkotesterį, pastarasis parodė 0,43 prom. Jis nesutikęs, kad yra neblaivus, prašęs testą pakartoti, tačiau pareigūnas to nedaręs. Pareigūnui rašant dokumentus, jis ginčijęsis, todėl tai užtrukę, iki jo išvykimo su jo išsikviestu kitu vairuotoju galėjo praeiti iki 1 val. 20 min. Tirtis kraują pareigūnai jo nevežę, pats taip pat nenuvyko, nes po vairavimo jau buvo praėję daugiau nei 1 val. laiko.

Nors traukiamas atsakomybėn R. M. neprisipažino kaltas dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio daugiau nei yra leistina teisės aktais, tačiau faktines automobilio vairavimo, jo blaivumo tikrinimo alkotesteriu, pastarojo rodmenų faktines aplinkybes jis pripažino, jų neginčijo. R. M. byloje yra keliamas ginčas dėl jam atliktos blaivumo patikros alkotesteriu teisėtumo (ar tai teisėtai gautas leistinas įrodymas), o taip pat dėl faktinių duomenų (įrodymų) apie jo neblaivumą pakankamumo.

Liudytojais teismo posėdyje apklausti R. M. teisės pažeidimą fiksavę Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnai A. K. ir J. U. patvirtino, jog teisės pažeidimo įvykio rytą Vilkaviškio r. sav. Geisteriškių km vykdė iš anksto suplanuotą policinę priemonę prieš neblaivius vairuotojus, - stabdė ir tikrino alkotesteriu jų blaivumą. Sustabdžius R. M. ir pradėjus su juo bendrauti, pasijuto iš jo burnos sklidęs alkoholio kvapas, neblaivumą taip pat rodė pakitusi kalba, bendra elgsena. Pareigūno A. K. paklaustas, R. M. jam pripažinęs, kad iš vakaro gėręs vyną, prašė leisti atsigerti ir kiek palaukti, pareigūnas geranoriškai sutikęs. Praėjus 10-20 min., R. M. pūtė į alkotesterį ir šis parodė 0,43 prom. neblaivumą, kuris buvo užfiksuotas prietaiso žurnale, nes neveikė prietaiso mobilus spausdintuvas, R. M. prietaiso panaudojimo tvarkos ir jo rodmenų (patikros rezultatų) neginčijo, žurnale pasirašė. Ar po šios patikros R. M. prašė atlikti dar vieną jo patikrą ar vežti jį į medicinos įstaigą kraujo tyrimui, neprisimenantys, tačiau bet kokiu atveju teisės aktai jiems tokios pareigos nėra nustatę. Kadangi R. M. elgėsi nepagarbiai, piktinosi, kad buvo aplamai sustabdytas, juos gąsdino, ginčijosi, teisės pažeidimo fiksavimas užtruko kiek ilgiau nei paprastai, tačiau visumoje užtruko ne daugiau 40 min. Tačiau R. M. niekur neišvyko, telefonu išsikvietė kitą asmenį vairuoti automobilį ir dar kurį laiką jo laukė, po to abu išvažiavo.

Abejoti liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų teisingumo teismui nėra faktinio pagrindo, kadangi tiek jie, tiek R. M. patvirtino, jog iki šio įvykio jie nebuvę pažįstami, neturėję jokių nei asmeninių, nei tarnybinių santykių, todėl nenustatyta net netiesioginio šių asmenų intereso procese sakyti netiesą ir apkalbėti R. M.. Be to, liudytojų parodymų teisingumą byloje patvirtina objektyvūs duomenys – patikros testo rezultatas, automobilio vairavimo (sustabdymo) ir vairuotojo testavimo laikas.

Traukiamas atsakomybėn R. M. ir jo gynėjas blaivumo patikros rezultatą laiko nepatikimu ir netgi gautu neteisėtai, dėl ko jis procese negalėtų būtų priimamas kaip įrodymas, kadangi jų manymu nebuvo laikytasi patikrai naudoto prietaiso (alkotesterio) naudojimo instrukcijos nuostatos, kad nuo alkoholio išgėrimo iki tikrinimo tikrinamas asmuo turi palaukti bent 15 minučių (Prietaiso naudojimo instrukcijos 15 lapas, skiltis „Matavimas. Reikalavimai tikrinamam asmeniui“). Tačiau su tokiu aplinkybių vertinimu teismas nesutinka. Jokiais kitais bylos duomenimis nėra paneigti bylos oficialių rašytinių įrodymų duomenys, kad R. M. automobilį vairavo ir buvo sustabdytas 9 val. 05 min. (protokolas – b. l. 1-2, A. K. tarnybinis pranešimas – b. l. 3), jo blaivumo patikra Nr. 5528 atlikta 9 val. 17 min. 48 s. (įrašai alkotesterio panaudojimo registracijos žurnale – b. l. 4-6, alkotesterio Drager ARZJ-0190 patikrų ir jų rezultatų išklotinė – b. l. 36, šio prietaiso apžiūra ir informacijos atmintyje peržiūra teismo posėdyje). Šie duomenys įrodo, kad nuo vairavimo ir patikros praėjo 12-13 min. Net ir tikint traukiamo atsakomybėn R. M. gynybine versija, jog su savo sudėtyje etilo alkoholio turinčius skysčius jis vartojo apie 9 val., kas atitinka jo paties nurodytas aplinkybes, kad jam teko apsirengti, išeiti į kiemą, užvesti automobilį ir juo gyvenviete, kur leistinas maksimalus greitis apribotas iki 50 km/val. greičiu, iki policijos stabdymo dar nuvažiuoti 1-2 km atstumą, nuo skysčių vartojimo iki tikrinimo praėjo 17-18 min., t.y. naudojimo instrukcijos pažeidimo šiuo aspektu nėra. Kiti du R. M. ir jo gynėjo argumentai dėl patikros alkotesteriu neteisėtumo, t.y. kad nebuvo atlikta dar viena, kartotinė patikra ir R. M. nebuvo nuvežtas kraujo ištyrimui į medicinos įstaigą, teismo pripažįstami taip pat nepagrįstais, kadangi 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 (nuo 2012-07-01 aktuali redakcija) patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau, - Taisyklių) II skyriaus 5-uoju straipsniu nustatyta, jog policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją tik dviem atvejais : a) jeigu jis įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, arba b) jeigu dėl objektyvių tam kliūčių neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo vietoje. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje faktinėje situacijoje pareigūnams pareiga vežti įtartą neblaivumu R. M. į medicinos įstaigą neatsirado, nes pastarasis nebuvo įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką ir buvo objektyvi galimybė jo (ne)blaivumą patikrinti automobilio vairavimo ir sustabdymo vietoje, kas ir buvo padaryta. Kita vertus, tų pačių Taisyklių nei II skyriaus „Transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) kontrolė“, nei kitų normomis nėra nustatyta tikrinimą atliekantiems policijos pareigūnams pareigos, reikalaujant tikrinamam asmeniui ar dėl kokių tai kitų aplinkybių, atlikti dar vieną, kartotinį tikrinimą. Netgi atvirkščiai, Taisyklių II skyriaus 6.3 punktu yra nustatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją tikrina (jo sutikimu) arba aukščiau jau minėtais 5 str. numatytais atvejais jį pristato į medicinos įstaigą nedelsiant.

Dėl duomenų ir jų pakankamumo vertinimo. Taisyklių 2 str. 4-ąja pastraipa yra imperatyviai nustatyta, jog neblaivumas (girtumas), - tai asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse, - iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose nustatytą kaip leistiną ribą, šiuo atveju 0,4 promilės. Jeigu bent vienoje iš aukščiau išvardintų žmogaus organizmo biologinių terpių, iš kurių nė vienai teisės aktai nesuteikia tyrimo pirmenybės ar tyrimo rezultatų viršenybės, nustatyta didesnė nei leidžiama alkoholio koncentracija, vairuotojas turi būti pripažintas vairavęs neblaivus, - šiuo atveju patikrai naudoto nustatyta tvarka sertifikuoto alkotesterio rodmuo apie 0,413 promilės (jau atmetus galimą tikslumo paklaidą) alkoholio koncentraciją R. M. iškvėptame ore jokiais kitais duomenimis byloje nėra nuneigtas ir yra pakankamas teismui konstatuoti, kad automobilį jis vairavo neblaivus. Vartoto alkoholio tūrinė koncentracija gaminyje, jo (gaminio) vartojimo būdas ir būsena vairuotojo neblaivumo vertinimui juridinės reikšmės neturi, - jis, pavartojęs bet kokia forma alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, privalo arba aplamai nevairuoti, arba jeigu jau sėdasi vairuoti, tai pats privalo įsitikinti to teisėtumu, t.y. vairuoti tik tuomet, kai alkoholio koncentracija jo organizmo terpėse neviršija teisės aktais leidžiamos normos.

Be aukščiau jau minėtų R. M. kaltė, teismo vertinimu, yra patikimai bei pakankamai įrodyta ir kitais bylos dokumentais, teismo pripažįstamais rašytiniais įrodymais : visumos bylos duomenų pagrindu surašytu 2015-09-30 administracinio teišdės pažeidimo protokolu Nr. 56P-39362517-15, tikrinimui naudoto pritaiso – alkotesterio, patikros sertifikatu, galiojančiu iki 2015-12-18 (pritaiso tikslumas, kai alkoholio koncentracija yra iki 1 prom., sudaro +/- 0,017 prom.), 2015-09-30 d., 09.18 val. pranešimu apie R. M. nušalinimą nuo vairavimo (b. l. 1-2, 7, 8).

Traukiamo atsakomybėn R. M. veika byloje ir toliau turi būti kvalifikuojama pagal LR ATPK 126 str. 1 d., kadangi teisę vairuoti tokią transporto priemonę jis turėjo (b. l. 9), nustatytas jam neblaivumas, - apsvaigimas nuo alkoholio, net ir atmetus galimą prietaiso techninę paklaidą, viršijo 0,4, bet nesiekė 1,5 prom.

R. M. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nusprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. M. apsvaigimo laipsnis labai nedaug (0,013 prom.) viršijo minimaliąją ribą atsakomybei kilti – teisės pažeidimo pavojingumo laipsnis buvo beveik minimalus, tačiau traukiamas atsakomybėn asmuo turi jau 10 galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių vyrauja leistino važiavimo greičio viršijimas (b. l. 10-17), kas rodo, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas, nors kita vertus pagal tuos pačius policijos duomenis už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio iki šiol šis asmuo baudžiamas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. M. paskirtina artimo įstatymo sankcijos minimumui dydžio administracinė nuobauda, - 300 eurų bauda su teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 1 m.

Faktinio pagrindo R. M. atžvilgiu taikyti išimtines Lietuvos Respublikos ATPK 30-1 str. normas teismas byloje nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 30, 126, 286, 287, 288 ir 291-293 str. str., teismas

nutarė:

R. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) už padarymą teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą, - trijų šimtų eurų (300 EUR) baudą su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariatui.

Išaiškinti pažeidėjui, kad baudą jis privalantis sumokėti banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos paskirtis – bauda administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK : 15052029590, įmokos kodas – 1001.

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.