Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „UGB“ akcininko A. G. pareiškimą Telšių apylinkės teisme pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena A. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „UGB“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 26 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, jog šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos bei šiame pranešime turi būti nurodyta, kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu, t. y. A. A. 2019 m. liepos 1 d. šaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, nesilaikydamas susirinkimų rengimo tvarkos, tuo pažeisdamas akcininko A. G. teises.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad jo manymu akcininko teisių pažeidimai nebuvo padaryti, nes akcininkų susirinkimas nevyko. Įmonėje ne vienerius metus buvo nusistovėjusi tokia praktika, kai įmonė kreipdavosi į banką siekiant pratęsti kreditinę liniją, vyr. finansininkei gavus el. laišką iš banko, ji šį persiųsdavo akcininkui, kad šis pasirašytų ant protokolo ir visada būdavo pasirašoma be jokio atskiro įspėjimo. Niekada nebuvo jokių priekaištų iš A. G., kad prieštarautų tokiems veiksmams. Vis tik gavęs atsakymą iš A. G., jis kreipėsi į teisininkus, kurių pagalba buvo susitikęs su banko atstovais ir notaru, tuomet paaiškėjo, kad įmonę bankas keletą metų klaidino nurodydamas akcininkams pasirašinėti atsiunčiamą protokolą, nes pagal įmonės įstatus vadovas turi teisę nuspręsti ir pasirašyti kreditavimo dokumentus, tad to niekada net nereikėjo daryti. Dėl to įmonės akcininkų susirinkimas nevyko ir jis kaip įmonės vadovas su banku 2019 m. liepos 1 d. nepažeisdamas jokių įstatymų pasirašė minėtus dokumentus. Kadangi akcininkų susirinkimas net neįvyko, todėl mano, kad akcininko A. G. jokios teisės nebuvo pažeistos. Akcininko apie neįvyksiantį susirinkimą papildomai neinformavo, nes nebuvo tam būtinybės. Paaiškino, kad su akcininku kartu dirba virš 9 metų ir jam buvo žinoma tokia įmonės praktika, tačiau per tą laiką jokių priekaištų iš akcininko nebuvo gauta. Iš akcininko gavo tik laišką dėl kreipimosi į prokuratūrą, daugiau jokių prašymų iš jo negavo. Mano, jog akcininkas A. G. taip daro siekdamas trukdyti jo įmonės veiklai, nes akcininkas yra atsidaręs konkuruojančią įmonę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas L. K. papildomai paaiškino, kad jokios akcininko teisės nebuvo pažeistos, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai nėra formalus pažeidimas. Tuo tarpu šioje byloje akcininkas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nors akcininkų susirinkimas apskritai nevyko, todėl šiuo atveju nėra nusikaltimo sudėties. Akcininkui išreiškus poziciją, kad toks susirinkimas bus neteisėtas, įmonės vadovas gavęs tokią informaciją ir nesiruošė rengti susirinkimo, atvirkščiai jis kreipėsi į teisininkus, klausdamas kaip šią situaciją išspręsti. Be to, abu akcininkai turi po 50 procentų akcijų, tad akcininkas žinojo, kad be jo parašo, joks susirinkimas neįvyks. Mano, kad viskas kilo dėl to, jog akcininkas yra atsidaręs naują įmonę, kuri realiai konkuruoja su šia įmone, tad jis nėra suinteresuotas šios įmonės sėkminga veikla.

Nukentėjusiojo A. G. atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo žiniomis nukentėjusysis nežinojo, kad įmonės akcininkų susirinkimas neįvyks, nes jis apie tai nebuvo informuotas. Kadangi šiuo atveju buvo sudaromi sandoriai su banku, akcininkas būtų norėjęs sužinoti kitų kredito įstaigų pasiūlymus, jis būtų aktyviai dalyvavęs ir galbūt būtų teikęs savo pasiūlymus. Mano, kad akivaizdu, jog šioje situacijoje akcininko teisės tikrai buvo pažeistos, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie rengiamą akcininkų susirinkimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie tai, kad reikės akcininkų susirinkimo žinojo daug anksčiau ir iš esmės turėjo pakankamai laiko organizuoti susirinkimą bei tinkamai apie jį informuoti. Prieš kelias dienas gavus laišką, kad organizuojamas akcininkų susirinkimas, akcininkas neturėjo laiko susipažinti su dokumentais. Be to akcininkas taip pat nebuvo informuotas, kad akcininkų susirinkimas nebevyks.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena dėl nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pradėta pagal akcininko A. G. pareiškimą, dėl to, jog UAB „UGB“ vadovas A. A. šaukė visuotinį akcininkų susirinkimą nesilaikydamas ABĮ nustatytos pranešimo tvarkos.

ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos (ABĮ 26 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų ir teismo posėdžio metu gautų paaiškinimų nustatyta, kad UAB „UGB“ vadovas A. A. 2019 m. birželio 27 d. surašė pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo Nr. 2, kuriuo informavo akcininką A. G., kad įmonės vadovo sprendimu 2019 m. liepos 1 d. bendrovės buveinės adresu vyks eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl kreditavimo sutarčių su Luminor Bank AS Lietuvos filialu sudarymo. Pranešimas akcininkui A. G. apie visuotinį akcininkų susirinkimą įteiktas registruota pašto siunta 2019 m. birželio 28 d. UAB „UGB“ akcininkas A. G. gavęs pranešimą apie 2019 m. liepos 1 d. vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą, 2019 m. birželio 30 d. įmonės el. pašto adresu išsiuntė pranešimą, kad toks visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir tokio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai būtų laikomi negaliojančiais dėl ABĮ nuostatų pažeidimų. Minėtame el. laiške A. G. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą nėra laikomasi įstatyme numatytų susirinkimo šaukimo terminų, nesudaromos galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, nesuteikiama laiko įtraukti papildomų klausimų į susirinkimo darbotvarkę, akcininkas susirinkime nedalyvaus ir dėl jo kaip akcininko pažeistų teisių kreipsis į teisėsaugos institucijas. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje 2019 m. liepos 1 d. buvo gautas akcininko A. G. pareiškimas dėl UAB „UGB“ visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos nesilaikymo, kuris persiųstas nagrinėti Telšių apylinkės teismui.

Vis tik, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjamu metu, UAB „UGB“ vadovas A. A. gavęs informaciją iš akcininko A. G., kad rengiamas visuotinis akcininkų susirinkimas bus neteisėtas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos nesilaikymo bei paaiškėjus aplinkybėms, kad 2019 m. liepos 1 d. visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimams spręsti nebūtinas akcininkų pritarimas, nutarė šio susirinkimo nerengti, todėl visuotinis akcininkų susirinkimas 2019 m. liepos 1 d. nevyko. Byloje, išskyrus akcininko A. G. gautą pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, taip pat nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas susirinkimas būtų vykęs. Tuo tarpu iš byloje pateiktos 2019 m. liepos 1 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad turėjusio vykti visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, A. A. veikdamas kaip UAB „UGB“ vadovas, įmonės vardu sudarė kreditavimo sutartį su Luminor Bank AS veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos filialą.

Taigi, paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, kad 2019 m. liepos 1 d. šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas apskritai buvo atšauktas ir nevyko, nukentėjusiojo A. G. teiginiai, kad jo kaip akcininko, teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Nusprendus nerengti visuotinio akcininkų susirinkimo, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika dėl susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymo šaukiant susirinkimą šiuo konkrečiu atveju neturėjo jokio neigiamo poveikio, kadangi paaiškėjus šioms aplinkybėms, akcininkų susirinkimas buvo atšauktas.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąją sudėtimi, tačiau teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-40-489/2018). Taigi nagrinėdamas šios pobūdžio bylas, teismas turi atsižvelgti į veikos pavojingumą (ir padarinius), į tai, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika iš esmės turėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam bei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui – akcininko teisėms.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad akcininkų susirinkimas 2019 m. liepos 1 d. apskritai nevyko, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena šioje byloje nutrauktina, nesant A. A. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalimi, 635-637, 646 straipsniais,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant A. A. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.