- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- A5.-23-1053/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03133-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Z. Ž.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos) atstovui Jonui Osteriui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Z. Ž. (Z. Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 13:20 val. leido J. K. dirbti nelegalų darbą, taip pažeidė 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį. 2020 m. rugsėjo 16 d. atlikus operatyvųjį patikrinimą statybų objekte adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Z. Ž. sudarė sutartį su aukščiau minėto sklypo savininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mūrijimo darbų, jų atlikimo terminų ir kainos, šiems darbams atlikti nusamdė J. K.. Z. Ž. su 2020 m. rugsėjo 16 d. statybos objekte dirbusiu ir mūrijimo darbus vykdžiusiu J. K. sutarė dėl atlygintino statybininko darbo, tačiau darbo sutarties nesudarė bei nepranešė apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Z. Ž. protokolu traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Z. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis šiais metais išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, anksčiau dirbdavo pagal verslo liudijimą –statybos darbai. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. yra pažįstami iš seniau, nes įmonė, kurioje jis dirbo, imdavo medžiagas iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis susitarė su R. šiam padaryti mūro darbus. Kaina 30 Eur už kubą, planavo dirbti vienas. Tada iš anksčiau pažįstamas J. K. pasiprašė darbo. Jam teko dirbti su J. K. anksčiau (pats jo samdęs nebuvo, kartu pagal verslo liudijimą dirbo), žinojo, jog žmogus sėdėjo kalėjime, buvo užsienyje, ten jam kažkas nepavyko, todėl ir ieškojo uždarbio. Jis turėjo per mėnesį laiko darbus padaryti, kai jam paskambino J. K., buvo vieną namą padaręs visą, dar buvo likęs kitas, iš viso likę mūryti mažiau nei pusė. Z. Ž. sakė J. K. išsiimti verslo liudijimą arba individualią veiklą, ir J. K. pasakė, kad turi. Tik paskui pasirodė, kad J. K. visai neturėjo to dokumento. Jie su J. K. susitarė, kad už darbą dalinsis pinigus per pusę. Viską darydavo dviese: maišydavo cementą, mūrydavo. Ir pagal brėžinius kartu žiūrėdavo, spręsdavo, kaip ką daryti. Įrankiai visi jo, J. K. įrankių neturėjo. Į darbą J. K. irgi veždavo jis, nes jis turėjo automobilį.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad buvo darbo santykiai, tai matosi iš surinktos medžiagos. Su įmone sutartį sudarė pats Z. Ž., iš sutarties matosi, kad darbas didelės apimties, 63 (kubiniai metrai), reikia atlikti darbą per du mėn., todėl J. Ž. ir pasamdė pagalbai J. K.. J. K. verslo liudijimo neturėjo, Z. Ž. pats darbo atlikti negalėjo, pagal faktines aplinkybes. Darbas buvo atlygintinas, dėl darbo apimties sąlygų buvo susitarta, įrankiai buvo Z. Ž.. Matosi, kad dirba darbdavio naudai, buvo pavaldus jam, darbo sutartis nebuvo sudaryta, Sodrai taip pat nebuvo pranešta, todėl inspekcija priėjo faktines išvadas čia buvo nelegalus darbas, kadangi asmuo dirbo darbdavio naudai. Teisingai buvo inkriminuojamas pažeidimas, prašo teismo nuožiūra skirti baudą.
Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo su Z. Ž., šis kuriam laikui išvažiavo, atvažiavo inspekcija ir pagavo. Z. Ž. klausė, ar jis (J. K.) turi kokius popierius. Atsakė, kad taip, nors iš tikrųjų neturėjo. Su Z. Ž. buvo sutarę, kad prie mūro dirbs, tam kartui buvo vienas objektas - vienas namukas buvo pastatytas, kitą buvo pradėję jau mūryti, kai jis atėjo. Z. Ž. paėmė jį pabandymui, iš pradžių dėl sumų ir laikotarpio nesitarė, jis buvo nesenai grįžęs iš Danijos ir ieškojo darbo Lietuvoje. Su Z. Ž. jie mūrijo abu, Z. Ž. skaitėsi kaip „prarabas“, galima sakyti, jo ten objektas buvo. Kada pradėti darbą, nuspręsdavo Z. Ž.. Jis ten dirbo gal dvi dienas, antrą dieną per pietus atvažiavo inspekcija. Jis inspektoriui minėjo A. A., iš tiesų nebuvo tokio asmens. Kadangi Z. Ž. neteisybę pasakė dėl patento, nenorėjo inspektoriui sakyti vardo ir pavardės, buvo gėda jam, tai ir galvojo, kaip išsisukti. Dirbo su įrankiais, kurie reikalingi mūro darbams. Jis atėjo dirbti be įrankių, sakė tuo apsirūpins Z. Ž., aprangos darbinės neturėjo, dirbo su savo drabužiais. Apie tai, kiek kam mūryti, nebuvo kalbos, kiek žino, tai gale objekto viskas susiskaičiuoja, ir tada dalinamasi, kas kiek daręs, kiek uždirbęs. Niekas nespręsdavo, kada jam ateiti į darbą, nuo kada jį pradėti. Jei į darbą toli reikėdavo važiuoti, tai važiuodavo automobiliu su Z. Ž., nes pats J. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, o jei netoliese, tai su autobusu važiuodavo.
2020 m. spalio 15 d. Z. Ž. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog J. K. pažįsta jau keletą metų. Jis paskambino ir paprašė darbo. Jis jam pasakė išsiimti verslo liudijimą arba individualią veiklą. 2020 m. rugsėjo 16 d. jis paėmė J. K. prie parduotuvės ir nuvežė į objektą, (duomenys neskelbtini). J. K. jam žodžiu patvirtino, kad išsiėmė verslo liudijimą, popierinio varianto nedavė. Objekte buvo 9:30 val., pradėjo mūryti sienas. Statybinių medžiagų nepirko, instrumentai, su kuriais jie dirbo, buvo jo (Z. Ž.). Dirbo keletą valandų, po to jis išvažiavo tvarkyti savo asmeninių reikalų. Grįžus, J. K. informavo, kad buvo mokesčių inspekcija, ir J. K. parašė paaiškinimą. J. K. paaiškinime nurodyto A. A. nepažįsta. Jeigu būtų dirbę iki pabaigos objekte, sumą būtų pasidalinę per pusę (1 kubas – 30 Eur.). Tą dieną jie abu padarė apie 3,5 kubus, kitą dieną asmuo nepasirodė, ir objektą baigė jis vienas. Tą dieną gavo atlyginimą, žmogui nesumokėjo jokių pinigų. Bandė jam paskambinti, bet nepavyko su juo pasikalbėti (b. l. 7).
Šalies argumentai
J. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo mokesčių inspekcijoje, Vilniuje ir išsiėmė verslo liudijimą statybos darbams. Nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. statybos darbų paslaugas (mūrijimą) teikė naujai statomame name (duomenys neskelbtini). Paslaugas teikia savo draugui A. A.. Iš anksto apmokėjimo sumos nesutarė, pagal situaciją. Pasakė, kad kaip iš draugo daug neims. Patikrinimo metu verslo liudijimo pateikti negalėjo, nes su savimi neturėjo. Verslo liudijimą išsiėmė mėnesiui, už jį susimokėjo pats (b. l. 11).
Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR 1042-3585 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“(į.k. (duomenys neskelbtini)). OP metu 2020 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius B. A. pateikė paaiškinimą, bei sutartį 1890 Eur sumai, pagal kurią mūro darbus Įmonėje atlikti buvo pasamdytas Z. Ž. pagal individualią veiklą. Patikrinimo metu 2020 m. spalio 15 d. iš Z. Ž. paimtas paaiškinimas, kad pažįstamam J. K. pasiūlė darbą. Nurodė, kad jis turės turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą ir galės kartu dirbti statybose. Paaiškinime Z. Ž. teigė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. paėmė J. K., kuris žodžiu patvirtino, jog pasiėmė verslo liudijimą ir kartu nuvažiavo į statybų objektą. Objekte 9:30 val. Pradėjo dirbti. Visos statybinės medžiagos buvo pirktos įmonės, instrumentai, su kuriais jie dirbo priklauso Z. Ž.. Z. Ž. su J. K. žodžiu susitarė, kad atlikus visą darbą gauta suma bus padalinta po lygiai. Abu sumūrijo apie 3,5 kubo sienos. Nustatyta, kad statybos objekte (duomenys neskelbtini), J. K. dirbo atlygintiną namo mūrijimo darbą, Z. Ž. būdamas darbdavys aprūpino J. K. darbu, sutarė dėl darbo sąlygų, tačiau nesudarė darbo sutarties. Leisdamas J. K. dirbti be sudarytos darbo sutarties, nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešus SODRAI, Z. Ž. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį (b. l. 5)
2020 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Faktų fiksavimo pažymoje Nr. (21.222) FR1050-862 nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 13:20 val. adresu (duomenys neskelbtini), operatyvaus patikrinimo metu patikrintas naujai statomas namas. Patikrinimo metu J. K. mūrijo silikoninius blokelius. Patikrinimo metu statomo namo nuotraukos padarytos. Tikrinamame objekte išlieti pamatai ir sumūrytos sienos apie 1 metrą. Iš J. K. paimtas paaiškinimas apie vykdomą veiklą (b. l. 6).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nuodyta, kad (duomenys neskelbtini), mūro darbams atlikti yra sudaryta sutartis su Z. Ž., kuris dirba pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2020 09 01, atlikti mūro darbus. Darbų atlikimo terminas nuo sutarties pasirašymo iki 2020 m. spalio 31 d. Sutartyje nurodytus darbus įsipareigojo atlikti Z. Ž.. Su J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių susitarimų bei įsipareigojimų neturi Daro prielaidą, kad Z. Ž. pasamdė J. K. atlikti sutartyje nurodytiems mūro darbams (b. l. 10).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti rašytinė, Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-78-788/2016).
Įvertinus byloje surinktus duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Z. Ž. parodymus, liudytojo J. K. parodymus, ištyrus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismui kyla abejonių, ar tarp Z. Ž. ir J. K. susiklostę santykiai turėjo darbo sutarties požymių.
Civilinę rangos sutartį nuo darbo sutarties skiria keletas esminių požymių. Pirma, rangos sutartimi susitariama dėl konkretaus darbo rezultato, darbo sutartimi – dėl darbo funkcijos atlikimo, t. y. įsipareigojama dirbti tam tikros rūšies darbą. Darbo sutarčiai būdingas tęstinumas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Z. Ž. ir J. K. susitarė ne dėl funkcijos vykdymo, o dėl vieno konkretaus objekto (mūro darbų (duomenys neskelbtini)g.). Liudytojas J. K. patvirtino, kad buvo vienas objektas, dėl apmokėjimo, laikotarpio jie nesitarė. Z. Ž. taip pat parodė, kad darbą pagal savo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavo atlikti vienas, bet pažįstamam J. K. pasiprašius uždarbio, suprasdamas, kad šis galimai turi sunkumų įsidarbinti, pasiūlė jam padirbėti kartu. Nenustatytas ir santykių tęstinumas - Z. Ž. nenurodė, kad su J. K. planavo dirbti kartu ir po šio objekto, to nenurodė ir J. K..
Kitas svarbus skirtumas - savarankiškumas. Veikla bus savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius.
Z. Ž. ir J. K. parodė, kad Z. Ž. klausė, ar J. K. turi verslo liudijimą ar individualią veiklą, šis nurodė, kad taip (nors neturėjo). Taigi tarp asmenų buvo sutarimas, kad mokesčius mokės J. K. iš savo pajamų. Sprendžiant dėl veiklos savarankiškumo taip pat pažymėtina, kad abu asmenys parodė, kad darbus atliko abu kartu, nebuvo tariamasi, kiek kam mūryti (t. y. nebuvo taip, kad Z. Ž. duotų J. K. konkrečius nurodymus, kiek ir ko daryti). Svarbus ir atlyginimo aspektas – tarp asmenų nebuvo susitarimo dėl užmokesčio, Z. Ž. parodė, kad uždarbį būtų dalijęsis su J. K. per pusę, o J. K. parodė, kad jo įsivaizdavimu pabaigę objektą pasidalys uždarbį pagal tai, kiek kas konkrečiai išmūrijo. Taigi nebuvo sutarta, kad Z. Ž. moka J. K. konkretų uždarbį, pajamas jie buvo nutarę dalintis proporcingai atliktam darbui, Z. Ž. neplanavo uždirbti iš J. K. darbo. Šios aplinkybės taip pat parodo ne apie darbo, o apie rangos santykių buvimą.
Nors remiantis asmenų parodymais į darbą J. K. vežė Z. Ž., be to, nurodydavo, kada J. K. ateiti, tai galima suprasti, nes J. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, būtent todėl jį į objektą vežė Z. Ž. (J. K. parodė, kad į arčiau esančius objektus važiuotų autobusu). Sutiktina, kad savarankiškumo požymio nerodo tai, kad J. K. dirbo su Z. Ž. įrankiais, tačiau tai taip pat galima suprasti, nes Z. Ž. šia veikla verčiasi profesionaliai, taigi turi turėti visus darbui reikalingus įrankius, o J. K. dirba tik protarpiais, neužsiima nuolatine veikla, taigi ir nėra prasmės jam įsigyti įrankius nuolatiniam darbui. Todėl teismo vertinimu, vien faktai, kad J. K. į darbą buvo vežamas Z. Ž., kad dirbo su Z. Ž. įrankiais, vienareikšmiškai nepaneigia jo veiklos savarankiškumo.
Rangos santykių buvimo, teismo vertinimu, nepaneigia ir tai, kad su užsakovu tarėsi Z. Ž., kad tai buvo „jo objektas“, kaip teigė J. K.. Sudarydamas sutartį Z. Ž. neplanavo, kad dirbs kartu su J. K., šiam atėjus, darbai jau buvo pradėti, todėl suprantama, kad su užsakovu sutartį sudarė ir užsakovui už galutinį atliktą darbą pirmiausia atsakingas buvo Z. Ž..
Taigi teismui kilo nemažai abejonių dėl to, ar tarp Z. Ž. ir J. K. susiklosčiusius santykius galima laikyti darbo santykiais, o vertinant aplinkybių visumą santykiai artimesni rangos, o ne darbo santykiams. Kaip jau minėta, visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo byla nutraukiama, neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną Z. Ž. (Z. Ž.) atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.