Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovo A. J. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-8-368/2015, pradėtos pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo A. J. prašymas nušalinti Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-8-368/2015 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Atsakovo A. J. manymu, pagrindą nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus ir teisėją Egidijų Mockevičių nuo bylos nagrinėjimo sudaro tai, kad pareiškėjas tik 2015 m. spalio 13 d. buvo informuotas apie 2015 m. spalio 15 d. suplanuotą teismo posėdį, bei dėl to, kad teisėjas netenkina pareiškėjo procesinių prašymų.

Susipažinus su nušalinimo pareiškime dėstomais argumentais dėl teisėjo Egidijaus Mockevičiaus veiksmų, keliančių abejonių dėl jo nešališkumo, pažymėtina kad šiuo atveju teisėjui reiškiamo nušalinimo pagrindai yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. dėl jo priimamų procesinių veiksmų (netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, atsisakyta iškviesti liudytojus ir pan.). Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

Be to, remiantis bylos duomenimis, nutartis dėl civilinės bylos Nr. 2-8-368/2015 nagrinėjimo atnaujinimo ir teismo posėdžio datos nustatymo buvo priimta 2015 m. rugsėjo 23 d., tačiau 2015 m. rugsėjo 24 d. pirmą kartą išsiuntus teismo pranešimą atsakovo atstovui, jo įteikti nepavyko, todėl jie buvo siunčiami tiesiogiai atsakovui ir įteikti tik 2015 m. spalio 13 d. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad teisėjo atliekamuose procesiniuose veiksmuose jokių šališkumo požymių ar veikimo priešingai atsakovo interesams neįžvelgiama, kadangi nuo nutarties priėmimo iki nustatytos teismo posėdžio datos buvo pakankamai laiko, tačiau atsakovui pranešimas apie teismo posėdį laiku nebuvo įteiktas ne dėl teisėjo kaltės ar tyčia atsakovo nenaudai atliekamų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, manydamas, kad jam nepakaks laiko pasirengti bylos nagrinėjimui ar atstovui susirasti, turėjo teisę prašyti atidėti teismo posėdį, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą ir niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra įtakojamas Šiaulių apygardos teismo pirmininko ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danutės Burbulienės. Nustatyta, kad teisėja Danutė Burbulienė nagrinėjo A. J. individualios įmonės bankroto bylą, tačiau nusišalino nuo jos nagrinėjimo po to, kai buvo pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime atliekamame pagal BK 232 straipsnį dėl A. J. veiksmų, kuriais reiškiama nepagarba teismui. Bylą nagrinėjusios teisėjos nusišalinimas buvo nulemtas siekio nesukelti abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo, o ne dėl to, kad teisėja pripažino esanti šališka atsakovo atžvilgiu, todėl teisėjos nusišalinimas nesudaro pagrindo šiuo metu bylą nagrinėjantį teisėją ar visą Šiaulių apygardos teismą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Be to, pareiškėjas nenurodo jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas ir skyriaus pirmininkė turi kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi ir gali ar daro įtaką bylą nagrinėjančiam teisėjui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų kilti abejonėms dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo.

Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Todėl tik atsakovo teiginiai dėl teisėjo Egidijaus Mockevičiaus egzistuojančio šališkumo ar Šiaulių apygardos teismo pirmininko ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkės daromą įtaką bylą nagrinėjančiam teisėjui, neparemti įrodymais ir nepagrįsti, nesudaro pagrindo teisėjui ar visam apygardos teismui nušalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

atmesti atsakovo A. J. pareiškimą dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-8-368/2015 nagrinėjimo.