- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-172-134/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00239-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Artūras Ridikas, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- I. M.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-172-134/2015Teisėja Rita Bilevičienė (S) Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00239-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;1.1.10.1.
2015 m. birželio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Artūro Ridiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendžio, kuriuo I. M. nuteistas:
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 3 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų;
- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. bausmes, paskirtas pagal BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. subendrinus apimant, I. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams; ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. subendrinta dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 253 str. 1 d. paskirta bausme ir I. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir I. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu M. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 259 str. 2 d. pagal laidavimą ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta, jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. nuteistas už tai, kad jis:
- 2014 metais, apytiksliai nuo gegužės mėnesio iki birželio 17 d., apytiksliai 14.40 val., bute, , neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė 0,4304 gramo narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,1 procento, kurias apie 14.40 val. minėtame bute už 20 litų pardavė M. R.;
- 2014 metais, maždaug nuo gegužės mėnesio iki birželio 17 d., apie 20.30 val., kol policijos pareigūnai atliko kratą, bute, esančiame neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti laikė 66,4671 gramų narkotinių medžiagų - kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 9,5 iki 12,8 procento;
- nuo ikiteisminiu tyrimu nenustatytos datos iki 2014 m. birželio 17 d., apie 20.30 val., iki policijos pareigūnai atliko kratą bute, esančiame, neturėdamas leidimo, revolverio ME 38 Compact -G, Nr. 004638 būgnelyje laikė 4 savadarbius neunitarinius šaudmenis, sudarytus iš 4 guminių kulkų (šratų) ir 4 garsinių pirmos rūšies šovinių, neatitinkančius šaunamiesiems C kategorijos ginklams skirtiems šaudmenims keliamų reikalavimų ir turinčius padidintą kulkų kinetinę energiją ir jų žalojamąjį poveikį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. M. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – išteisinti jį iš kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl jo padarytų BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. numatytų nusikalstamų taikyti BK 54 str. 3 d., 62 str. ar 75 str. nuostatas ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliantas nesutinka dėl jo nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d., nes dujinį ginklą – revolverį ME 38 Compact-G Nr. 004638 ir šaudmenis jis įsigijo legaliai parduotuvėse „Oksalis“ ir „Fauna“, kai jam suėjo 18 metų ir tuomet jokio leidimo įsigyti dujinį revolverį bei šaudmenis nereikėjo. Teigia nežinojęs, kad dedant į ginklo būgnelį guminę kulką, o po to garsinį šovinį, padidinama kinetinė energija ir tai – legaliai įsigytų šovinių dėjimo į ginklą seka – užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tokiu būdu jis neteisėtai pasigamino šaudmenį ir jį laikė, nes tai ne gaminimo procesas ir jokio leidimo jam laikyti nereikia. Jis savadarbių šovinių į ginklą nedėjo, nes juos legaliai įsigijo parduotuvėse. Apeliantas nesutinka su specialisto išvada. Kad jis dujinį revolverį ir sudėtus šaudmenis laikė iš esmės prisipažįsta ir gailisi to, jog prieš tai neišsiaiškino visų subtilybių, kas yra šaudmenų gaminimas ir kad net šaudmenų dėjimas į būgnelį atitinkama tvarka pripažįstamas nusikaltimu.
Apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka proporcingumo reikalavimų. Pažymi, kad teismas už BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką jam skyrė bausmę, kuri yra artima bausmės vidurkiui, nors jis iš esmės už narkotinių medžiagų platinimą buvo teisiamas pirmą kartą, nes ankstesnis teistumas už narkotinių medžiagų laikymą savo reikmėms yra išnykęs, jis dėl platinimo prisipažino ir skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas – jis parodymų šiame epizode nekeitė, gailisi, turi šeimą, dirba ir išlaiko mažametę dukrą. Nuteistojo manymu, jam turėjo būti skiriamas minimumas – laisvės atėmimas dvejiems metams bei šis terminas sumažintas 1/3. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis neieškojo ir nesiekė tyčia platinti narkotinę medžiagą, o tik išgyvendamas artimo asmens netektį, vartojo jas ir paprašius jų davė ir M. R.. Jis nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, žalos niekam nepadarė. Apelianto manymu, jo atžvilgiu taikytinos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatos, jam skiriant švelnesnę bausmę arba nuo 2015-03-24 įsigaliojusi nauja BK 75 str. redakcija. Teigia sutinkantis gydytis nuo narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybės, žada auklėti ir prižiūrėti vaiką, dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas, kad I. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., todėl, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai pritaikė baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normą, tačiau skiriant bausmę apylinkės teismas negalėjo taikyti baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, numatytos BK 75 straipsnyje, kuri švelnina nuteistojo padėtį, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu ši norma negaliojo, todėl nuosprendis keistinas, esant galimybei taikyti nurodytą bendrosios dalies normą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis I. M. nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 253 str. 1 d., ginčija skundžiamame nuosprendyje įrodymų vertinimą ir mano, kad teismo išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prašo jį dėl šaudmenų laikymo išteisinti, nors pripažįsta, kad laikė juos nurodytu būdu sudėjęs į revolverį, nes nežinojęs, kad dedant į ginklo būgnelį guminę kulką, o po to garsinį šovinį, elgėsi nusikalstamai.
Apelianto kaltę patvirtina paties nuteistojo, liudytojų A. J., S. Š., A. R., D. P., T. G. parodymai, kratos protokolo duomenys, specialisto išvada ir šių duomenų kontekste nekyla abejonių dėl jo suvokimo apie atliktus veiksmus, jų pobūdį bei tyčią, į revolverio būgnelį sudedant ir laikant iš 4 guminių kulkų (šratų) ir 4 garsinių pirmos rūšies šovinių sukomplektuotus 4 šaudmenis. Pažymėtina, kad tokios komplektacijos šaudmenys nėra pardavinėjami ir toks jų sukomplektavimas tik patvirtina padariusio asmens sąmoningumą bei siekimą konkretaus tikslo – padidinti kulkų kinetinę energiją ir jų žalojamąjį poveikį. Tai, kad nuteistasis kitaip vertina bylos aplinkybes, neigdamas, kad tokiu būdu šovinius laikė tyčia, kad nežinojo, kad tokie jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nuteistojo kaltės nepaneigia. Jis suvokė, kad tokiu būdu pagamindamas šovinį padidina kulkų kinetinę energiją ir jų žalojamąjį poveikį ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia .
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) pagrindu atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs nuteistojo I. M. nusikalstamus veiksmus, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką bei galutinę subendrintą bausmę: atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo tikslus bei stadijas ( padaryti trys tyčiniai, vienas – sunkus, vienas – apysunkis, vienas – nesunkus, nusikaltimai baigti ), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino I. M. asmenybę (inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka). I. M. už padarytus nusikaltimus teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai neviršija sankcijose numatytų bausmių vidurkių, ir jas subendrino taikant nuteistajam palankesnius apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdus. Be to, esant BK 64¹ str. numatytoms sąlygoms, teismas apeliantui I. M. pritaikė šio straipsnio nuostatas ir galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus bei subendrinta 2 metams 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad byloje nėra sąlygų, duodančių pagrindą taikyti I. M. BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę ar kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau, nuo 2015-03-24 įsigaliojus BK 75 str. pakeitimui (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) švelninančiam nuteistųjų teisinę padėtį, svarstytina dėl I. M. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį neturėjo galimybės svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo, nes tuo metu nurodyta nauja BK 75 straipsnio redakcija, numatanti, kad bausmės vykdymo atidėjimas galimas ir už sunkius tyčinius nusikaltimus, dar negaliojo. Naujai įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. redakcija leidžia atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Aptariant BK 75 str. taikymo I. M. galimybes, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis nusikaltimų padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas vartojo, šiuo metu jis deklaruoja norą gydytis nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagomis. Jis yra vedęs, turi mažametį vaiką, žmona laukiasi kūdikio (2 t., 196 b.l.), gyvenamoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, šiuo metu dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., 146-149 b.l.), jis 15 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Bylos duomenys patvirtina, kad I. M. anksčiau buvo teistas už dvi nesunkias nusikalstamas veikas 2009-06-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (BK 259 str. 1 d.), tačiau inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu teistumas buvo išnykęs (2 t. 37 b.l.), viena iš nusikalstamų veikų buvo padaryta jam esant nepilnamečiu, o kita veika - vos sukakus jam 18 metų.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant I. M. realios laisvės atėmimo bausmės, o atidedant jos vykdymą ir paskyrus įpareigojimus, kontroliuoti jo elgesį, t.y. galima taikyti BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priemonių, ribojančių I. M. elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, taikymas byloje esamoje situacijoje yra pakankamas jo asmenybei pataisyti ir perauklėti, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas, pritaikant baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą, kurią nuosprendžio priėmimo metu pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės taikyti (BPK 328 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendį:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir 2 dalies 3,4, 5, 7, 8, 10 punktais Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendžiu I. M. paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ar psichotropinėmis medžiagoms, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.