Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-207-673/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
A11.-207-673/2019
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00007-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Pažeidėjas
M. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A11.-207-673/2019
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00007-2019-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29.; 21.9.10; 21.11.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 6 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. Š., jo atstovui advokatui S. Ž.,institucijos surašiusios protokolą atstovei D. G.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas M. Š. (medžiotojo bilieto Nr. 066313), medžiodamas vienas, tai yra pats organizuodamas ir vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujančią veiklą – medžioklę, medžioklės lapas Nr. 2018 298, todėl, kaip medžioklės vadovas, turėdamas prievolę savalaikiai ir teisingai pildyti medžioklės lapą, tai yra prieš išvežant iš medžioklės plotų vieneto sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, medžioklės lape įrašyti kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, buvo sumedžiota, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete Jonavos r. sav., sumedžiojo limituojamą gyvūną - stirną, kurią - neįrašęs į medžioklės lapą - pasikrovė į automobilį ir gabeno, tačiau, išvažiojantis iš medžioklės vietos, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22, 23, 58.2.3 punktus.

Nutarime minimi trumpiniai: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas – LR ANK; straipsnis – str.; dalis – d.; punktas – p.

Teismo posėdžio metu M. Š. kaltu iš esmės prisipažino. Nurodė, kad yra medžiotojas, priklauso medžiotojų būreliui (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 31 d. būrelio vadovas leido pamedžioti, nes buvo likę licencijų. Važiuodamas keliuku gojelyje pamatė, kad pakilo apie 10 stirnų, tada jis apsisuko, grįžo atgal ir pamatė stovinčią stirną, kurios buvo palinkusi galva, pamanė, kad ji ligota. Išlipo iš mašinos ir šovė. Tą vakarą tarėsi medžioti dviese su kitu medžiotoju, tačiau jis nepasirodė. Laukdamas kito medžiotojo jis stirną ir nušovė. Kadangi jam prastai su sveikata, jis dar bandė pasiskambinti tam kolegai, su kuriuo tarėsi medžioti, tačiau pastarasis neatsiliepė. Tada nušautos stirnos jis neėmė, nuvažiavo į medžioklės namelį, pasižiūrėjo, kad ten viskas sutvarkyta ir praėjus kokia valandai, grįžo prie nušautos stirnos. Pats pasikrovė stirną ir galvojo nuvažiuoti dar į kitą gojelį, tačiau pavažiavus apie 400 metrų jį sustabdė policija. Pripažįsta, kad turėjo iškarto atžymėti, bet padarė klaidą, tiesiog nepiktybiškai neatžymėjo. Neįrašė į lapą, nes suklydo, manė, kad atžymės važiuodamas namo, baigęs medžioklę. Stirna yra limituojamas gyvūnas, būrelis licencijų stirnoms dar turėjo, bet buvo paskutinė galima stirnų medžioklės diena. Šovė į stirną, nes jos pagailo, kadangi pastebėjo, jog stirna ligota. Teisę šauti į stirną turėjo. Taisyklę, kad reikia įrašyti gyvūnus į lapą, žinojo. Pasikrovęs stirną, ketino važiuoti į kitą gojelį, kuris visai šalia. Tuo metu medžioklės dar nebuvo baigęs, važiavo toliau medžioti. Už medžioklės taisyklių pažeidimus anksčiau nėra baustas. Jo medžiotojo stažas - 40 metų. Su paskaičiuota žala nesutinka, nes stirna buvo ligota. Nesutinka žalos atlyginti. Jo paties sveikata bloga, jam diagnozuotas prostatos vėžys, liga progresuoja, numatyta chemoterapija, turi stuburo išvaržą. Onkologine liga serga jau 18 metų. Gauna tik 400 Eur pensiją. Turi tris ginklus, tame tarpe du graižtvinius, kurių vienas graižtvinis ginklas buvo paimtas. Paimtas automobilis registruotas jo vardu, tai vienintelis automobilis. Gyvena vienas, žmona mirusi. Jam buvo nustatytas antros grupės neįgalumas dėl po operacijos pašalintos tulžies, dvylikapirštės ir kasos, dėl stuburo išvaržos ir dėl onkologinės ligos, dar serga ir diabetu.

M. Š. atstovas advokatas S. Ž. nurodė, kad tuo metu medžiotojų būrelis turėjo dvi galiojančias licencijas stirnoms, kurių vieną sumedžiojo M. Š. ir kurią sumedžiojęs medžioklės dar nebaigė, važiavo toliau tęsti medžioklę. Jo veikoje nėra tiesioginės tyčios, nes licencijos nušauti stirną buvo. Pažeidimas formalus, o tokias pasekmes turi sukelti rimtas pažeidimas. Straipsnio sankcija prilygsta baudžiamosios teisės sankcijai. Šiuo atveju buvo paprastas apsirikimas dėl neįrašymo. Nušauto gyvūno neįrašymas turi reikšti, kad asmuo turi kažkokį ketinimą, tai yra kažkokį piktą kėslą sumedžioti daugiau. Turint dvi licencijas brakonieriauti nebuvo jokios prasmės, tai yra nebuvo jokios tiesioginės tyčios daryti pažeidimą ir kažkam išsaugoti licenciją, nes rytojaus dieną jau niekas negalėjo vykdyti medžioklės, licencijos būtų pasibaigusios. M. Š. gauna apie 400 Eur pensiją, jam virš 70 metų, visą laiką sąžiningai dirbęs, niekada nebaustas, neteistas, net nenusižengęs taisyklėms. Sumedžioto gyvūno neįrašė į medžioklės lapą medžioklei dar nepasibaigus, buvo medžioklės plote, nepažymėjo tik varnelės. Iš pensijos nuobaudos jis negalės išmokėti arba galės išmokėti, bet neturės iš ko gyventi. Jeigu turi kažkokį butą, tai jį reikės pardavinėti arba iš jo bus vykdomas išieškojimas. Teisingumas teisme turi būti vykdomas tam, kad atstatyti padėtį, kuri buvo prieš padarant pažeidimą. Teisės normų žinojimas yra labai sudėtingas. Šiuolaikinė teisė seniai pažengusi, principas, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, jau nebeaktualus. M. Š. veikoje nėra tiesioginės tyčios, o jeigu nėra tiesioginės tyčios, nėra sudėties pažeidimo, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. O jeigu teismas pripažins, kad yra padarytas teisės pažeidimas, prašė atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos, į dokumentus, įrodančius asmens ligą, į jo gaunamą pensiją, į socialinę padėtį, nuobaudų dydį. Prašė nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis yra vienintelė susisiekimo priemonė, kitos M. Š. neturi, jam yra būtina judėti ir gydytis važinėjant iš Jonavos į Kauną. Atsižvelgiant į asmens amžių ir į ligos istoriją, prašė atleisti jį nuo žalos atlyginimo. Dėl asmens sunkios materialinės padėties ir atsižvelgiant į tai, kad dar buvo likusios kelios licencijos, prašė veiką vertinti kaip nesukėlusią žalos gamtai. Prašė nuobaudą skirti žemiau sankcijos ribos, arba iš viso atleisti nuo nuobaudos.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė D. G.-B. prašė M. Š. pripažinti kaltu, paskirti sankcijoje numatytas nuobaudas ir priteisti žalą gamtai, nes licencijuoto nušauto žvėries neįrašymas į medžioklės lapą laikomas neteisėtu sumedžiojimu.

Liudytojas V. L. (prisistatęs (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos nariu), teismo posėdžio metu nurodė, kad būrelis baigiantis metams turėjo dvi neišnaudotas stirnų licencijas. Pasiūlius licencijas išnaudoti, M. Š. išreiškė norą medžioti ir, kiek jam žinoma, sumedžiojo stirną. Mano, kad gamtai žala nebuvo padaryta, nes leidimas sumedžioti stirną buvo. Tiesiog įvyko klaida, nes stirna nebuvo įrašyta į medžioklės lapą. Pats medžioja 18 metų. M. Š. turėjo medžioti su A. Š.. M. Š. galėjo ir dvi stirnas nušauti, nes buvo dvi licencijos. Pasibaigus licencijų laikui, jomis pasinaudoti nebegalima. Licencijų paskutinė diena buvo gruodžio 31 d. Medžioklės pabaiga yra tada, kai medžioji, nusišauni žvėrį, užpildai lapą ir važiuoji į lūpyklą. Pagal naują įstatymą, medžioklės lapas turi būti užpildomas nepajudinus žvėries, jei tai yra medžioklė tykojant ar sėlinant.

Liudytojas M. T. Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas nurodė, kad iš bendrojo pranešimų centro buvo gautas pranešimas, kad asmuo iš automobilio sumedžiojo stirną ir iš karto iš įvykio vietos pasišalino. Nedelsiant buvo informuota tiek policija, tiek aplinkosauga. Pirmieji į įvykio vietą prisistatė policijos pareigūnai, kurie ir sustabdė, kaip vėliau paaiškėjo, iš gyvūno sumedžiojimo vietos išvažiuojantį asmenį. Automobilio bagažinėje buvo rasta sumedžiota stirna. Kai jis atvyko ir ėmė aiškintis situaciją, apklausė gyvūną sumedžiojusį ir gabenusį asmenį. Toje vietoje buvo ir kitų asmenų, tačiau jie, kaip aiškino, medžioklėje nedalyvavo, bent jau medžioklės lape įrašyti nebuvo. Nustatė, kad sumedžiotas gyvūnas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, kaip to reikalauja medžioklės taisyklės. Tokia pareiga įrašyti buvo nustatyta ne vakarykščiu įstatymu, todėl medžiotojas privalėjo vadovautis aktualia teisės akto redakcija. Medžiotojo klubas, kuris priklauso Jonavos medžiotojų ir žvejų draugijai, su pasikeitusiu ir tuo metu galiojusiu norminiu aktu buvo supažindintas, klubo vadovas turėjo pareigą su prieš porą mėnesių įsigaliojusiu teisės aktu supažindinti medžiotojus, kad neįvyktų tokių nesusipratimų, koks įvyko. Ar šauta buvo iš automobilio, nustatyta nebuvo, todėl tai buvo įvertinta pažeidėjo naudai. Negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad asmuo šovė į ligotą gyvūną. Bet jeigu jis ir šovė į ligotą gyvūną, tai tokiu atveju turėjo apie tai pranešti aplinkosaugai arba 112 bendruoju pagalbos centro telefonu bei veterinarams. Toks gyvūnas pristatomas veterinarijos gydytojui, kuris surašo gyvūno apžiūros aktą. Be to, apie ligoto gyvūno nušovimą vis tiek privaloma atžymėti medžioklės lape prieš gyvūną patraukiant iš vietos. Taigi medžioklės lapas turi būti užpildomas nepriklausomai nuo to ligotas ar neligotas gyvūnas buvo nušautas. Jis apžiūrėjo M. Š. nušautą gyvūną – tai buvo stirnos jauniklis ir jam nesusidarė įspūdis, kad jis buvo ligotas. Ekspertizės metu taip pat nebuvo paneigta, kad tai stirnos jauniklis. Pagal seniau galiojusias teisės normas, prieš pradedant nušauto gyvūno gabenimą, buvo reikalaujama į ausį įverti licenciją, o dabar yra lengviau, tiesiog reikia tik į medžioklės lapą įrašyti skaičiuką. Jei neįrašyta, prilyginama neteisėtam gyvūno sumedžiojimui. Medžioklė nėra žaidimas. Netgi jei esi būrelio medžioklės plote, prieš gabenant būtina gyvūną įrašyti į medžioklės lapą. Kai medžioja vienas asmuo, jis laikomas medžioklės vadovu. Žalą gamtai apskaičiavo jis, paskaičiavo nušauto jauniklio vertę. Jei būtų buvęs nušautas suaugęs gyvūnas – žala gamtai siektų apie 1450 Eur. 2018-12-31 licencijos galiojo paskutinę dieną. Ar būrelis turėjo neišnaudotų licencijų – netikrino. Nuo 2018 m. gegužės 15 d. licencijų nebereikalaujama, yra nustatyti limitai.

Gyvosios gamtos apsaugos vyriausiojo specialisto tarnybiniam pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. apie 13 val., sustabdžius raudonos spalvos automobilį „Hyundai“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo medžiotojas M. Š., automobilio bagažinėje rasta vežta sumedžiota stirna. Aiškinantis nustatyta, jog stirna sumedžiota M. Š. važiuojant per medžioklės plotus, paskutinę stirnų medžioklės dieną, išlipus iš automobilio, sėlinant. Nustatyta, kad M. Š., prieš išgabendamas gyvūną iš sumedžiojimo vietos, neįrašė informacijos apie sumedžiotą gyvūną į medžioklės lapą (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. 12.13 val., Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad (duomenys neskelbtini), prie gyvenamųjų namų, asmuo su raudonu automobiliu, iš automobilio nušovė stirną ir pasišalino (b. l. 4).

Jonavos MŽD (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2018 m. gruodžio 19 d. medžioklės lapas Nr. 2018 298 patvirtina, kad medžioklės vadovui M. Š. leidžiama organizuoti medžioklę (medžioti) Jonavos rajono savivaldybėje esančiame (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete. Medžioklės lapas galioja nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. sausio 30 d. Medžioklės ataskaitoje įrašų apie sumedžiotus gyvūnus nėra (b. l. 6).

Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2018 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte Nr. 270, nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog medžiotojas M. Š., 2018 m. gruodžio 31 d. sumedžiojęs stirnos patelę MB (duomenys neskelbtini) medžioklės plote ir įsikrovęs sumedžiotą gyvūną į automobilį, neatžymėjo sumedžioto gyvūno medžioklės lape, kaip to reikalauja medžioklės taisyklės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22, 23, 58.2.2; 58.2.3 punktų reikalavimus (b. l. 5).

M. Š. Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui paaiškino, kad medžioklė vyko būrelio plotuose. Nušovęs stirną, ją pakrovė į mašiną, bet prieš kraunant pamiršo atžymėti medžioklės lape. Prašė atsižvelgti į jo amžių ir sveikatos būklę, nes jis yra neįgalus, serga cukriniu diabetu ir onkologine liga (b. l. 7).

M. Š. veikos tyrimas įvykio vietoje užfiksuotas vaizdo medžiagoje (b. l. 8).

M. Š. 2018 m. gruodžio 31 d. išduota laikinojo medžiotojo bilieto šaknelė Nr. 000284 (b. l. 14).

M. Š. 2018 m. gruodžio 31 d. neteisėtai sumedžiota stirna 2019 m. sausio 2 d. perduota Lietuvos zoologijos sodui, galutiniam suvartojimui gyvūnų reikmėms (b. l. 18).

M. Š. teisė medžioti suteikta 1988 m. sausio 1 d. Už medžioklės taisyklių pažeidimus jis baustas vieną kartą - už tai, kad 2007 m. liepos 6 d. dalyvavo medžioklėje ir jai vadovavo, tačiau medžioklės lape neįrašė savo pavardės ir nepasirašė (b. l. 19).

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

M. Š. kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 290 str. 8 d. ANK 290 str. norma yra blanketinė, tai yra nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės Lietuvos Respublikoje tvarką. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. Š. pažeidė Medžioklės taisyklių 22 p., 23 p., 24.2. p. 58.2.3. p. Įvykio laiku galiojusių Medžioklės taisyklių punktuose nurodyta: 22 p. nurodyta, kad medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, į medžioklės lapą įrašoma kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota ir jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. 23 p. nurodyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. 24.1-2 p. nurodyti medžioklės reikalavimai medžioklės vadovui, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, tokiu atveju į medžioklės vadovo pareigas įeina prievolė turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka bei organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. 58.2.3. p. nurodytas draudimas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

Pats administracinių teisės pažeidimo kodekso straipsnio, pagal kurį buvo kvalifikuota M. Š. veika, pavadinimas (Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas) suponuoja išvadą, kad straipsnis yra skirtas ginti galiojančiais teisės aktais reglamentuotos medžioklės taisyklių laikymąsi. Šiame straipsnyje numatyto pažeidimo objektas - valstybės reglamentuota medžioklės tvarka. Įrodinėjant ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti tam tikras pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjame atveju, visų pirma, turi būti nustatyta, ar gyvūnas, kuris buvo gabenamas, buvo sumedžiotas neteisėtai. Teismų praktikoje - gyvūno sumedžiojimo vieta yra ta vieta, kur gyvūnas buvo betarpiškai sumedžiotas (jo kritimo vieta), o sumedžioto gyvūno gabenimas yra jo transportavimas iš jo sumedžiojimo vietos į paskirties vietą (dorojimo vietą ar pan.).

Byloje nėra ginčijama aplinkybė, tą pripažino ir pats medžiotojas M. Š., kad jis, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, turėdamas teisę medžioti, medžiodamas vienas, sumedžiojo licencijuojamą gyvūną – stirną, tačiau jos neįrašė į medžioklės lapą ir pasikrovęs į transporto priemonę - automobilį, gabeno.

Protokole nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas M. T. bei ištirti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai.

Kadangi M. Š., turėdamas teisę medžioti, medžiodamas vienas pats, tai yra kaip medžioklės vadovas ar individualiai medžiojęs medžiotojas būdamas atsakingu už teisingą medžioklės lapo užpildymą (Medžioklės taisyklių 23 p.), medžiodamas ne varyminėje medžioklėje, tai yra medžiodamas tykojant/sėlinant, prieš išgabendamas sumedžiotą limituojamą gyvūną iš sumedžiojimo vietos jis privalėjo gyvūną įrašyti į medžioklės lapą, o kadangi to nepadarė, kaip tai numatyta Medžioklės taisyklių 22 p. – jo nušautas limituojamas gyvūnas yra laikomas sumedžiotu neteisėtai, padarant žalos gamtai. O neaptariant protokole nurodyto Medžioklės taisyklių 24.1-2 p. pažeidimo, kuriame nurodyti medžioklės reikalavimai medžioklės vadovui, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, nes M. Š. įvykio metu medžiojo vienas, kas, pašalinus inkriminuotą pažeidimą iš kaltinimo, vertinant M. Š. veikos neteisėtumą, įtakos jo veikos kvalifikacijai, nustačius jo padarytus kitus pažeidimus, neturi, darytina išvada, kad M. Š. pažeidė ir jam inkriminuotą Medžioklės taisyklių 58.2.3. p. nurodytą draudimą asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, nes Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų nebuvo, duomenų, kad nušauta stirna būtų kentusi kančias dėl sužeidimo (15.3 p.) – nėra.

M. Š. argumentai, kad jis pamiršo įrašyti limituojamą gyvūną į medžioklės lapą, suklydo, vertinant jo veiką, kaip nusižengimą, įtakos neturi, nes M. Š., turėdamas teisę medžioti - o ši teisė suteikiama tik veiksniems asmenims, dalyvaudamas ypatingai griežtai valstybėje dėl savo pavojingo pobūdžio reglamentuojamojoje veikloje - medžioklėje, vieną kartą 2007 m. jau būdamas baustas už medžioklės lapo netinkamą įforminimą, kaip medžiotojas privalėjo žinoti su medžiokle susijusius teisės norminius aktus ir juos žinojo, nes priešingų duomenų nėra ir negali būti, bei privalėjo su medžiokle susijusių teisės norminių aktų reikalavimų atsakingai laikytis. Ypač griežtas - M. Š. ir jo atstovo nuomone, medžioklės lapo netinkamo užpildymo vertinimas, įstatymo leidėjo siejamas su nekontroliuojamos medžioklės užkardymu, ką M. Š., būdamas medžiotoju, aiškiai žinojo, nes medžioja daug metų, todėl jo neteisėta veika vertintina, kaip padaryta tyčia. Toks teismo įsitikinimas susiformavo atsižvelgiant ir į nustatytą aplinkybę, kad nušovęs stirną M. Š. ją į automobilį pasikrovė ne iš karto, o po valandos, išvažiavęs ir vėl grįžęs į įvykio vietą, išvažiavęs ne tęsti medžioklės, bet į medžiotojų namelį, tai yra nebuvus jokių objektyvių trukdžių ar kokio nors nenumatyto skubėjimo, dėl ko būtų buvę galima užmiršti į medžioklės lapą įrašyti vieno skaičiaus.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, tai, kad nusižengimo padarymo dieną medžioklės, kurioje vienas medžiojo M. Š., metu buvo sumedžiota stirna, kurios sumedžiojimui medžiotojas turėjo licenciją, turėjo galiojantį medžioklės lapą, stirna buvo nušauta leidžiamu laiku, M. Š. tvirtinant, kad medžioklės jis dar nebuvo baigęs, kvalifikuojant Medžioklės taisyklių pažeidimus ir ANK 290 str. 8 d. nurodyto nusižengimo padarymą, įtakos neturi.

Taigi nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. Š. pažeidė jam inkriminuotus Medžioklės taisyklių punktus, jo padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 8 dalyje, požymius, kaltė dėl nurodyto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta, todėl M. Š. turi būti nubaustas.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi, be to, nusižengimą padarė būdamas neįgalus, sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus, turėdamas nustatytą vidutinių specialiųjų poreikių lygį (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl žalos gamtai.

ANK 664 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcija pateikė žalos aplinkai paskaičiavimą (b. l. 34-36), kuriuo M. Š. buvo siūloma žalą atlyginti geranoriškai, tačiau žala atlyginta nebuvo, M. Š. teismo posėdžio metu pareiškė, kad žalos atlyginti nesutinka.

Protokolą surašiusios institucijos atstovė prašė iš M. Š. dėl neteisėtai nušautos stirnos priteisti 870 Eur gamtai padarytą žalą.

M. Š. nurodė, kad nesutinka su prašoma priteisti žala todėl, kad šovė į gyvūną, kuris, jo nuomone, buvo ligotas, be to, medžiotojų būrelis turėjo dvi licencijas stirnoms nušauti, todėl nušovus stirną jokia žala gamtai padaryta nebuvo.

Medžioklė be žalos gamtai yra leistina, kai ji yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais – medžioklės taisyklėmis. Tai, kad M. Š. padarė žalą gamtai, nurodo jam inkriminuotų Medžioklės taisyklių 22 p., kurį M. Š. pažeidė, todėl jis privalo žalą atlyginti. Žalą privalo atlyginti nepriklausomai nuo to, ar, kaip M. Š. aiškino, jis nušovė ligotą gyvūną - kas nebuvo patvirtinta bylos duomenis, nes, kaip matyti iš vaizdo įrašo, į gyvūną buvo šauta iš pakankamai tolimo atstumo, kas kelia abejones dėl M. Š. galėjimo nustatyti, jog gyvūnas yra ligotas, iš fotonuotraukų ir filmuotos vaizdo medžiagos negalint daryti išvados, kad nušautas gyvūnas vizualiai buvo ligotas, be to, M. Š. nesilaikė ir norminių aktų, kurie reglamentuoja medžiotojo elgesį nušovus ligotą gyvūną, reikalavimų, net jei jis ir nušovė gyvūną, kuris buvo ligotas.

Teismas nustatė, jog M. Š., pažeisdamas Medžioklės taisykles, žalą gamtai padarė tyčia, todėl pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydžio nėra (CK 6.282 str. 3 d.). Kaip teismas jau pasisakė, atlikdamas teisei priešingus veiksmus ir veikdamas sąmoningai nesilaikant nustatytos teisės aktų tvarkos, M. Š. suprato arba privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, todėl atsiradus pasekmėms, turi prisiimti ir dėl to kilusią atsakomybę.

Kadangi paties paskaičiuotos žalos gamtai dydžio M. Š. neginčijo, iš neteisėtai gyvūną sumedžiojusio M. Š. priteistina institucijos paskaičiuota ir prašoma priteisti 870 Eur gamtai padaryta žala (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 6 p., Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.2 p., Medžioklės taisyklių 22 p., 76 p., CK 6.245-6.249 str., ANK 665 str.).

Nuobaudos skyrimas.

ANK 290 straipsnio 8 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. ANK 290 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į priteistinos žalos gamtai dydį, į asmenį charakterizuojančius duomenis (b. l. 15-16, 19-21, 51-52, 59-64): neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, už grubius nusižengimus nebaustas, 72 metų amžiaus, neįgalus, jam neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, į sudėtingą asmens sveikatos būklę: serga išemine širdies liga, cukriniu diabetu II tipo, stuburo disko išvarža, buvo diagnozuotas prostatos vėžys, gauna 408 Eur senatvės pensiją, atsižvelgiama į tai, kad M. Š. teisę medžioti turėjo, sustabdytas buvo savo medžiotojų būrelio plote, turėjo medžiotojų būrelio jam suteiktą teisę sumedžioti limituojamą gyvūną, kurio medžiojimo diena įvykio dieną buvo paskutinė.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). O sprendžiant dėl konfiskavimo, be nuobaudos proporcingumo kriterijaus, būtina atsižvelgti, ar turimos konfiskuoti priemonės/įrankiai tokiu pat būdu gali vėl būti panaudoti ateityje, dėl ko jie turi būti konfiskuoti siekiant užkardyti įstatymu uždraustas pavojingas veikas, padaryti jas ekonomiškai nenaudingomis, neleisti jų pakartoti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie vienareikšmiškai leistų tvirtinti, jog nusižengimas buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis M. Š. gyvenime, teismas daro išvadą, kad, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti ANK 34 str. ir M. Š. skirti mažesnę nuobaudą, nei minimali numatyta ANK 290 str. 8 d., skiriant privalomą poveikio priemonę - teisės medžioti atėmimą minimaliam laikui (ANK 290 str. 9 d.), šį kartą neskiriant nusižengimo padarymo įrankio – ginklo, iš kurio buvo sumedžiotas gyvūnas, ir vienintelės neįgalaus M. Š. transporto priemonės – automobilio, konfiskavimo.

Byloje esantis CD diskas (b. l. 8), kuriame yra vaizdo medžiaga ir fotonuotraukos, paliktinas saugoti byloje.

Įsiteisėjus teismo nutarimui, sumedžiotos stirnos liekanos (b. l. 43), saugomos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų biologijos ir miškininkystės instituto Medžioklėtyros laboratorijoje, paliktinos laboratorijos reikmėms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 8 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsniu, skirti jam – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) baudą, su teisės medžioti atėmimu 1 (vienerių) metų laikui, nekonfiskuojant graižtvinio šautuvo CZ 527, Nr. A354835, paimto kartu su optiniu taikikliu, dviem šaudmenimis, odiniu diržu ir medžiaginiu dėklu, saugomų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno Administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyryje, bei nekonfiskuojant paimto automobilio H. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo UAB „Šančių autoservisas“, Kranto g. 4, Kauno m.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 19096079090. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 375 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Priteisti iš M. Š. 870,00 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimą valstybės naudai (priteistą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT304010051004250881, Luminor bankas AB).

CD diską su vaizdo medžiaga ir nuotraukomis, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Sumedžiotos stirnos liekanas, saugomas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų biologijos ir miškininkystės instituto Medžioklėtyros laboratorijoje, nutarimui įsiteisėjus palikti universiteto laboratorijos reikmėms.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Laima Šablevičienė