Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-361-212/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-27
Bylos Nr.
2A-361-212/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
UAB „Avertis“
Atsakovas
ŽŪB „Vadokliai“, R. Š.

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-361-212/2012

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05635-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.8;42.11.4;50.8;122.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės: Birutės Valiulienės,

Kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Avertis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-400/2012 pagal ieškovės UAB „Avertis“ ieškinį atsakovams ŽŪB „Vadokliai“, R. Š., tretiesiems asmenims dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis 2008-09-12 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2008-09-13 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2008-09-13 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2008-11-13 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2008-11-13 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties; 2008-11-13 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, nes sutarčių 4 p. sąlyga už 1 ha mokėti 460 Lt dydžio nuomos mokestį, prieštarauja juridinio asmens tikslams, teisei ir gerai moralei.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybei 48 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir atsakovui R. S. 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatė, kad ŽŪB „Vadokliai“ ir R. S. sudarė žemės sklypų nuomos sutartis penkerių metų laikotarpiui: 2008-09-12 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2008-09-13 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2008-09-13 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2008-11-13 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2008-11-13 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties; 2008-11-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6642-0001-0052), esančio (duomenys neskelbtini) Nuomotojas R. S. už užmokestį: 460 Lt už 1 ha žemės per metus ŽŪB „Vadokliai“ išnuomojo nurodytus žemės sklypus. Šalys neginčijo, kad ŽŪB „Vadokliai“ išnuomotais žemės sklypais naudojosi, juos deklaravo kaip žemės ūkio naudmenas su tikslu gauti tiesiogines paramos žemės ūkiui išmokas ir minėtas išmokas gavo. Tačiau nemokėjo atsakovui R. S. nuomos mokesčio už 2008, 2009 ir 2010 metus Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-06-13 nutartimi priteisė iš ŽŪB „Vadokliai“ 58 168,21 Lt žemės nuomos mokesčio, 5 554,14 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, 952,38 Lt. žyminio mokesčio, 2 021,68 išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. 2011-04-08 ŽŪB „Vadokliai“ informavo atsakovą R. S., kad bendrovė vienašališkai nutraukia visas tarp šalių sudarytas žemės nuomos sutartis nuo 2011-10-31. Teismas atsakovės ŽŪB „Vadokliai“ veiksmus traktavo kaip pažeidžiančius sutarties šalių pusiausvyrą, kadangi bendrovė neginčijo sutarties nuostatų dėl nuomos kainos, tuo tarpu naudojosi nuomojamu turtu, gavo iš jo pajamas. Teismas manė, jog ieškovės nurodyti ieškinio pagrindai neįrodyti. Ieškovė ginčijo žemės nuomos sutartis dėl jos nuomone didesnės nei kitiems žemės nuomotojams mokamo žemės nuomos mokesčio dydžio. Sandoriai buvo sudaryti prisiimant galimą verslo riziką ir atitiko abiejų šalių interesus. Remdamosi sutarčių laisvės principu, abi sutarties šalys buvo laisvos susitarti dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Teismo nuomone, neįrodytas CK 1.82 str. nurodytas ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindas. Byloje nesurinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovės valdymo organo narių veiklos neteisėtumą, patvirtinti teisingumui bei sąžiningumui priešingus sandorių tikslus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamus aktus niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.82 str., 1.91 str. 1 d. Esant tokioms aplinkybėms, teismas įvertinęs ieškovės prieštaravimą mokėti sutarties šalių nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį, ne tik su sandorių nenaudingumu ieškovei, bet ir tai kad sandoriai buvo sudaryti prisiimant galimą verslo riziką ir atitiko abiejų šalių interesus, todėl atmetė ieškovės prašymą taikyti ginčijamų sandorių atžvilgių CK 1.82 nuostatas ir ieškinio nurodytais pagrindai netenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos. Apeliantas pateikė argumentus bei įrodymus, kurie akivaizdžiai liudija, jog ginčijamos žemės nuomos sutarčių sąlygos, numatančios neprotingai didelį nuomos mokestį (460 Lt/ha) prieštarauja ŽŪB „Vadokliai“ veiklos tikslams, todėl turėtų būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.82 str. numatytu pagrindu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo nuomos sutartyse nustatytas 460 Lt/ha nuomos mokestis ženkliai viršija rinkos kainą, dėl ko tokia sąlyga gali būti vertinama kaip ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga bendrovei, t. y. neatitinkanti atsakovo įstatuose išvardintų veiklos tikslų. Mano, jog kitos sandorio šalies R. S. nesąžiningumas šioje byloje įrodytas. Ginčijamą sprendimą priėmęs teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog R. S. žinojo, jog ginčo sandorių sąlygos, nustatančios per didelį nuomos mokestį, prieštarauja ŽŪB „Vadokliai“ veiklos tikslams. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog būdamas faktiniu ŽŪB „Vadokliai“ pajininkės D. S. sutuoktinis, jis turėjo galimybę pasinaudoti savo padėtimi nustatant bendrovei akivaizdžiai nuostolingą žemės nuomos mokestį. Teismas ignoravo trečiojo asmens ŽŪB „Vadokliai“ tuo metu buvusio direktoriaus V. Č. argumentus, jog sudarant ginčijamas sutartis R. S. slėpė ištuokos faktą. Priešingai, buvo stengiamasi įtikinti buvusį direktorių, jog pasitelkęs savo sutuoktinę D. S., jis turi teisę daryti įtaką bendrovės valdyme, įskaitant ir galimą direktoriaus atleidimą iš užimamų pareigų, tuo atveju, jeigu V. Č. nesutiks su nuomos sutartyse nustatytu nuomos dydžiu. Pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės grindžiami teismų praktika, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl apeliantas su jais nesutinka. Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes, kurios akivaizdžiai patvirtina, jog ginčijamose sutartyse nustatytas nuomos mokestis ženkliai viršija rinkos kainas, yra neprotingai didelis, todėl nuostolingas bendrovei. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis neįrodė ieškinio pagrindų - kad sudarytų nuomos sutarčių sąlygos pažeidžia juridinio asmens tikslus. Apeliantas nurodė visas aplinkybes, pateikdamas jas patvirtinančius įrodymus, liudijančias ginčo sutarčių sąlygų prieštaravimą juridinio asmens veiklos tikslams. Mano, kad ginčijamą sprendimą priėmęs teismas pažeidė įrodymus ir jų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 176, 185 str.), kadangi įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, neatsižvelgė į jų visetą. Byloje pateikti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistiniai duomenys, patvirtina, jog ginčijamose nuomos sutartyse numatytas 460 Lt/ha nuomos mokesčio dydis net 3 (tris) kartus viršijo tuo metu Lietuvoje vyravusį vidutinį nuomos mokestį už tokios pačios žemės ūkio paskirties žemę. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į byloje pateiktą pažymą, kurioje nurodytos tuo metu ŽŪB „Vadokliai“ kitiems nuomotojams mokamas žemės nuomos mokestis, kuris buvo net 2,5 karto mažesnis už R. S. mokamą nuomos mokestį. Dar daugiau, teismas taip pat netyrė ŽŪB „Vadokliai“ pateiktų panašiu laikotarpiu sudarytų nuomos sutarčių su kitais nuomotojais, kuriose nustatytas 150 Lt/ha nuomos mokestis. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog paties atsakovo R. S. pateikti duomenys iš Nacionalinės mokėjimų agentūros apie gautas išmokas už išsinuomotų žemės sklypų dirbimą tik patvirtina ginčo sutarčių nuostolingumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, jog pats atsakovas R. S. net neginčijo to fakto, jog nuomos sutartyse nustatytas nuomos mokestis ženkliai viršijo rinkos kainą, o teismo posėdžio metu tik patvirtino, kad ginčijamos nuomos sutarčių sąlygos buvo nustatytos jų nederinant, ir kad šiomis sąlygomis nustatyta nuomos kaina buvo aukšta. Teismas nevertino ir trečiojo asmens ŽŪB „Vadokliai“ tuo metu buvusio direktoriaus V. Č. argumentų, jog sudarant ginčijamas sutartis R. S. slėpė ištuokos faktą ir prieš trečiuosius asmenis laikė save D. S. sutuoktiniu, ginčo sutarčių sąlygos dėl nuomos mokesčio dydžio buvo nustatytos ekonominio spaudimo įtakoje, esant vienos iš šalių valios trūkumui, kas taip pat sudaro pagrindą šias sąlygas pripažinti negaliojančiomis ir CK 1.91 str. 1 d. pagrindu. Egzistuoja visos sąlygos ginčo nuomos sutarčių sąlygų pripažinimui negaliojančiomis ir CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, t.y. 1) remiantis trečiojo suinteresuoto asmens paašikinimais, atsakovas reikalavo nustatyti būtent tokias sutarčių sąlygas, 2) grasino ekonominiais padariniais (t.y. atleidimu iš darbo), 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis bendrovei sąlygomis (nustatant ženkliai rinkos kainą viršijantį nuomos mokestį), 4) kaip nurodė sutartis pasirašęs bendrovės vadovas, nesant ekonominio spaudimo, ginčo sąlygos dėl tokio didelio nuomos mokesčio sutartyse nebūtų buvusios nustatytos, kadangi bendrovė tuo metu nuomojosi žemę už 3 kartus mažesnį nuomos mokestį. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas tik formaliai įvertino byloje pateiktus ieškovo argumentus ir įrodymus, neargumentavo savo išvados, kodėl jis nesirėmė apelianto pateiktais įrodymais (statistiniais duomenimis, pažyma), neatsižvelgė į paties atsakovo R. S. paaiškinimus, jog ginčo sutarčių sąlygos nebuvo derinamos su bendrove, o jomis nustatyta nuomos kaina buvo didelė, neatsižvelgė į trečiojo asmens buvusio bendrovės vadovo V. Č. paaiškinimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje keliamas ginčas dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiomis CK 1. 82 straipsnio pagrindu. Ieškovė UAB „Avertis“, būdama ŽŪB „Vadokliai“ pajininke, ginčija ŽŪB „Vadokliai“ ir atsakovo R. S. žemės nuomos sutarčių, sudarytų 2008-09-12, 2008-09-13, 2008-11-13, 4 punktą, kuriame sutarties šalys nustatė nuomojamų žemės sklypų metinį mokestį už 1 ha.

CK 1. 82 straipsnis įtvirtina juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindus ir nuginčijimo sąlygas. Pagal šią teisės norma sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tuomet, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Tam, kad privačiojo juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas, būtina sąlygų visuma: 1) turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; 2) turi būti įrodytas juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; 3) turi būti nustatytas sandorį ginčijančio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Visas šias sąlygas ir įrodinėjo ieškovė, siekdama nuginčyti žemės nuomos sutarčių 4 punkto sąlygą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčijamų nuomos sutarčių 4 p. sąlyga nustatyta ne laisva valia. Teismo sprendime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, įstatymų nuostatos. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas iš esmės netyrė ir nevertino ieškovo argumentų, apsiribodamas teiginiu, jog šalių išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir visiškai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Kaip žinia, apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas negali nustatinėti naujų bylos aplinkybių, kurios neišsiaiškintos pirmosios instancijos teisme, taip pat priimti, tirti ir vertinti naujus įrodymus. Kaip minėta, ieškovė įrodinėjo visas sąlygas, įtvirtintas CK 1. 82 straipsnyje ir būtinas nuginčyti privataus juridinio asmens sandorį, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl visų išdėstyti argumentų ir pateiktų įrodymų pasisakyti.

Tam, kad nustatyti, ar sandoris turi valios trūkumų, būtina nustatyti jį pasirašiusio asmens kompetencijos ribas. Pagal ŽŪB „Vadokliai“ įstatus (t. , b. l.38-48) direktorius yra tik valdymo organas, o aukščiausias bendrovės valdymo organas yra bendrovės narių susirinkimas. Kolegija konstatuoja, kad byloje tinkamai neištirta, ar direktoriui buvo suteikta teisė vienasmeniškai nustatyti nuomojamų žemių kainas, ar tam buvo reikalingas bendrovės narių susirinkimo pritarimas.

Apie sandorį sudariusių asmenų sąžiningumą turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėjant reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas buvo nesąžiningas, naudojo spaudimą trečiajam asmeniui, grasindamas jį atleisti, nes kartu su faktine sutuoktine turėjo daug pajų. Byloje nėra duomenų apie bendrovės pajininkus ir jų pajų dydžius ginčo sutarčių sudarymo metu. Šiai aplinkybei įrodyti būtina nustatyti kas buvo bendrovės pajininkais 2008 metais, kokio dydžio pajus turėjo, kaip galėjo turimi atsakovo, ar jo buvusios ir faktinės sutuoktinės pajai įtakoti direktorių, kuris kartu su šeimos nariais taip pat yra bendrovės pajininkas.

Pirmosios instancijos teismas nevertino ir dar vienos sąlygos, būtinos privačiojo juridinio asmens sandorio nuginčijimo CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais, - ar ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovės teisės ar teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, bylos faktinės aplinkybės neištirtos ir to pasekoje bylos esmė neatskleista. Dėl to, kas pasakyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Apeliantei grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 str.1 d. 7 p., b. l. 128).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

UAB „Avertis“, įm. k. 302625879, buv. Gabijos g. 7-10, Vilnius, grąžinti 500 Lt (penkis šimtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-03-27, Swedbank AB. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjai Zina MickevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė