Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. I. skundą dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 1 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai 2013-01-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė, jog 2013-01-10 nustatyta, kad L. R. (duomenys neskelbtini) esančio namo rūsiuose savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpą, esančią po L. R. butu.

Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pareigūnai (toliau – Komisija) 2013-03-01 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad:

-byloje nėra duomenų apie rūsio teisinę registraciją ir priklausomybę. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad prieš 25 m. tarp L. R. tėvo ir kaimynų buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl minėto rūsio naudojimo, t.y. buvo susitarta, kad ginčo rūsys priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. butui, kur šiuo metu gyvena L. R. ir per visą tą laikotarpį niekas L. R. dėl rūsio nereiškė jokių pretenzijų. Ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma leidžia komisijai daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad L. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuriuo ji yra kaltinama. Taip pat Komisija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, kad asmens kaltė gali būti konstatuojama tik nelikus jokių abejonių dėl inkriminuojamos veikos padarymo, ir kad visos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, Komisija nurodė, kad L. R. surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas yra su esminiu trūkumu, nes ATPK 188 str. norma yra blanketinė, tačiau nenurodyta, kokį teisės aktą L. R. pažeidė; taip pat nenurodyti nukentėjusieji, kurių teisėms buvo padaryta žala, ir pažeistas ATPK 260 str. Komisija šiuos trūkumus laikė esminiais ir nutarė ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti dėl to, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l. 22-23).

Teismo posėdžio metu J. I. ir jos atstovė skundą palaikė. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo turinys pagal 188 str. yra aiškus; ginčo patalpos taip pat yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir faktiškai jos priklauso valstybei; nėra jokių duomenų, kad L. R. yra išpirkusi šias patalpas. L. R. neginčija užėmusi patalpas, jas užrakinusi bei neleidžianti naudotis kitiems savininkams Senaties terminas netaikytinas, nes J. I. nesinaudojo teise ne tik nuo rugsėjo, bet ir spalį, lapkritį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Minėta, kad Komisija skundžiamame nutarime konstatavo, kad nepakanka duomenų L. R. kaltei patvirtinti, ir kad jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiu trūkumu – nenurodytas teisės aktas, kurį L. R. pažeidė.

LR ATPK 188 straipsnis numato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 str. yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011). ATPK 188 str. įtvirtinta norma yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitą teisės aktą, ir todėl administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, turi būti nurodyta teisės norma, kurią galimai pažeidė kaltinamas asmuo. Nors Komisija nutarimą grindžia prieštaringais argumentais – pažymėjusi, kad L. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole konkreti teisės norma nenurodyta, nuobaudos nepaskyrė kitu pagrindu (nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties), vis tik ta aplinkybė, kad L. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nuorodos, kokį konkrečiai teisės aktą ji pažeidė, iš tiesų yra esminė kliūtis teismui teisingai išspręsti bylą.

ATPK 302 str. 1 d. 4 p. nustato, kad sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, galimas gali tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus J. I. skunde išdėstytas aplinkybes, Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pateiktą administracinio teisės pažeidimo medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus nustatyta, kad daiktinės teisės į patalpą, kurios savavališku užėmimu kaltinama L. R., neįregistruotos. Iš esmės pareiškėjos skundas grindžiamas bendrasavininkio teisės pažeidimu, tačiau visų pirma pažymėtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra sudarę 2004-03-29 Jungtinės veiklos sutartį, kuri įregistruota viešajame registre (b.l. 16-20). Šioje sutartyje bendrasavininkiai nustatė namo bendrojo naudojimo objektų bei žemės sklypo valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo tvarką (pvz., sutarties 2.14. p.). Antra, namo bendrasavininkiai bei jų įgaliotinis yra pateikę į bylą pareiškimus, jog neprieštarauja, kad L. R. naudojasi rūsyje po jos butu įrengta patalpa. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nuorodos, kokį teisės aktą pažeidė L. R., šio trūkumo neištaisius negalima išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos ir nėra galimybės įvertinti L. R. inkriminuojamo pažeidimo sudėties bei kaltinimo apimties. Ištaisyti šio trūkumo teismas negali, nes darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tokiu būdu būtų pakeistas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei jame suformuluotas kaltinimo turinys, o šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Todėl yra pagrindas grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal ATPK 35 str. 3 dalį jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju minėtas 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-2996/2010, N62-2740/2010).

Nagrinėjamu atveju L. R. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 188 straipsnį protokolas surašytas 2013-01-30, pažeidimo padarymo laikas nurodytas – 2013-01-10. Kaip minėta, patalpos ir šiuo metu yra L. R. užimtos, todėl 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo laiką konstatuoja kompetentinga institucija (šiuo atveju policija, policijos pareigūnas), o ne asmuo, kuris kreipiasi su pareiškimu dėl teisės pažeidimo (šiuo atveju J. I.), todėl nėra pagrindo sutikti su Komisijos atsiliepimo argumentais, kad pažeidimas paaiškėjo 2012 m. rugsėjo mėnesį. Kita vertus, iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad tiriant J. I. 2013-01-10 skundą tik 2013-01-23 tarnybiniame pranešime (b.l. 7) nurodyta, kad aplinkybės buvo tikslintos, t.y. buvo aiškinamasi su seniūnu, namo bendrijos pirmininku dėl patalpų priklausomybės ir tik 2013-01-23 pranešime konstatuota, kad patalpa yra bendro naudojimo, ir L. R. veiksmuose yra ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai. Todėl yra pagrindas spręsti, kad aptariamo teisės pažeidimo paaiškėjimo diena buvo 2013-01-23 ir administracinės nuobaudos skyrimo 6 mėnesių terminas nėra suėjęs. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad L. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su trūkumais, kurie turi būti ištaisyti, bei į tai, kad 6 mėnesių terminas sueis 2013-07-23, yra pagrindas šį terminą, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., pratęsti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms terminas administracinės nuobaudos skyrimui pratęstinas 1 mėnesiui, Administracijos komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d., 302 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

J. I. skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-03-01 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir grąžinti L. R. administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai -Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą 1 (vienam) mėnesiui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.