Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš R. A. priteista (duomenys neskelbtini) – 30972 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. gegužės 3 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini), prekybos agento pareigose pagal 2010 m. liepos 23 d. darbo sutartį Nr. 501, kuri 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. K11-025 pratęsta, ir, būdamas materialiai atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių priėmimą, perskaičiavimą, saugojimą, išdavimą, pervežimą ir patikėtų vertybių saugumą pagal 2010 m. liepos 23 d. sudarytą ir pasirašytą individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 501, iš klientų už parduotas prekes gavo per 37 kartus 34172 Lt, t.y.: 2852,03 Lt pagal kvitą BLB 1776707, 709,56 Lt pagal kvitą BLB 1776708, 1057,18 Lt pagal kvitą BLB 1776709, 200 Lt pagal kvitą BLB 1776710, 298,09 Lt pagal kvitą BLB 1776711, 377,35 Lt pagal kvitą BLB 1776712, 250 Lt pagal kvitą BLB 1776713, 96,67 Lt pagal kvitą BLB 1776714, 3890,48 Lt pagal kvitą BLB 1776715, 727,55 Lt pagal kvitą BLB 1776716, 257,98 Lt pagal kvitą BLB 1776717, 500 Lt pagal kvitą BLB 1776718, 308,03 Lt pagal kvitą BLB 1776719, 400 Lt pagal kvitą BLB 1776720, 1507,22 Lt pagal kvitą BLB 1776721, 216,01 Lt pagal kvitą BLB 1776722, 322,23 Lt pagal kvitą BLB 1776723, 581,31 Lt pagal kvitą BLB 1776724, 4000 Lt pagal kvitą BLB 1776725, 614,05 Lt pagal kvitą BLB 1776726, 2347,97 Lt pagal kvitą BLB 1776727, 892,83 Lt pagal kvitą BLB 1776728, 1053,38 Lt pagal kvitą BLB 1776729, 593,14 Lt pagal kvitą BLB 1776730, 416,43 Lt pagal kvitą BLB 1777881, 708,53 Lt pagal kvitą BLB 1777882, 451,33 Lt pagal kvitą BLB 1777883, 300 Lt pagal kvitą BLB 1777884, 200 Lt pagal kvitą BLB 1777885, 835,33 Lt pagal kvitą BLB 1777886, 1874,14 Lt pagal kvitą BLB 1777887, 628,55 Lt pagal kvitą BLB 1777888, 488,01 Lt pagal kvitą BLB 1777889, 546,37 Lt pagal kvitą BLB 1777890, 575,76 Lt pagal kvitą BLB 1777891, 2418,52 Lt pagal kvitą BLB 1777892, 675,97 Lt pagal kvitą BLB 1777893, kuriuos, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. gegužės 3 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, pasisavino per 37 kartus, pinigus neišsaugodamas ir neįnešdamas jų į įmonės kasą ar į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, o pasiimdamas ir išleisdamas juos savo reikmėms, t. y. pasisavino svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį ir jam patikėtą turtą, padarydamas UAB „Osama“ 34172 Lt žalą.

Nuteistojo manymu, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jam turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu istatymo numatyta, bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis R. A. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis R. A. skundžia nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, neatsižvelgė į BK spacialiojoje dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus ir netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skundžiamu nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio sankcija nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Laikydamasis šių sankcijos ribų teismas paskyrė bausmę R. A..

Sankcija yra įstatymu numatytos bausmės skyrimo ribos ir pagal bendrą taisyklę teismas negali peržengti šių ribų. Maksimalaus bausmės dydžio peržengti neleidžiama visais atvejais, o specialiai įstatymu numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę. Vieną iš tokių galimybių numato BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pagal šią normą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

Skundžiamu nuosprendžiu R. A. yra nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo R. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vertinant nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentus, jog jis charakterizuojamas teigiamai, nebuvo baustas administracine tvarka ir teistas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į šias nurodytas aplinkybes atsižvelgė, todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes nėra pagrindo. Galima sutikti su tuo, kad kai kurios iš tų aplinkybių nuosprendyje aptartos ir įvertintos lakoniškai, tačiau teismo sprendimas paskirti R. A. būtent laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas, o nuosprendyje išdėstyti tokios rūšies bausmės skyrimo motyvai yra pakankami bei įtikinantys. Apeliantas skunde dar nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl susiklosčiusios beviltiškos materialinės padėties. Tačiau šis nuteistojo teiginys prieštarauja bylos aplinkybėms ir yra paneigtas išnagrinėtais įrodymais. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties – nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios objektyvios sąlygos, nulėmusios nuteistojo R. A. elgesį, nenustatytos. Tai, kad nuteistasis augina du vaikus ir turi iš banko paėmęs paskolas, negali būti laikoma sunkia turtine ar beviltiška padėtimi. Apelianto skundo argumentas, jog jis buvo skolingas 18000 Lt, kuriuos skubiai reikėjo grąžinti, prieštarauja logikai, kadangi nuteistojo R. A. pasisavinta suma yra keliasdešimt kartų didesnė už tariamai buvusios skolos dydį. Apelianto argumentus, kad jo žmona nedirba, vaikui nerekomenduojama lankyti darželio, o paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, negalės išlaikyti vaikų ir mokėtį paskolas, kolegija taip pat atmeta. Įvertinusi šias aplinkybes ir prie apeliacinio skundo pridėtus šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus kolegija daro išvadą, kad nors jos ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau teismas jų nelaiko lemiančiomis švelnesnės bausmės rūšies parinkimui. Pažymėtina, kad nuteistasis R. A., paimdamas iš banko paskolas, turėjo įvertinti riziką, ar galės vykdyti įsipareigojimus bankui.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio ir paskirtos nuteistajam bausmės dydžio matyti, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir išsamiai išdėstė bausmės skyrimo motyvus. Teismas nuteistajam R. A. už jo padarytą sunkų nusikaltimą paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui, laikyti tokią bausmę neteisinga ar per griežta nėra pagrindo.

BK 54 straipsnio 3 dalis (švelnesnės bausmės skyrimas) teismų praktikoje taikoma tada, jei bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, be to, ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K–395/2007 ir kt.), o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-7/2010). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, atlygino nedidelę dalį padarytos žalos, turi šeimą, dirba, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus nuteistojo R. A. asmenines savybes, vertintinas ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas – kad šią veiką padaręs R. A. pažeidė nuosavybės, turtines teises ir tutinius interesus, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis R. A. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kad ši veika buvo baigta, todėl daroma išvada, kad jam negali būti paskirta švelnesnė nei numatyta BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje bausmė, t. y. negali būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentai, kad paskirtoji bausmė neatliktų savo paskirties ir akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui, yra nepagrįsti. Atsakydama į apelianto skundo argumentus, kolegija pažymi, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena iš pagrindinių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirčių, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo atliktą bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių vertinimą, konstatuoja, kad nustatytos R. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, nėra išimtinės ir rodančios, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo sušvelninti R. A. paskirtąją laisvės atėmimo bausmę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.