- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 1-1888-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13410-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Tuskulėnų rimties parke, Žirmūnų g. 1B, Vilniuje, priėjęs prie ant suoliuko sėdinčios nukentėjusiosios A. G. ir vežimėlyje miegančio jos mažamečio vaiko, pradėjo ant jos rėkti, be priežasties spyrė nukentėjusiajai į kairės pusės klubą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko sugniaužęs kumščius bei juos nukreipęs į nukentėjusiąja kartojo klausimą „ar supratai?“. Tokiu savo agresyviu, įžūliu elgesiu, grasinimais, D. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ? bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. balandžio 2 d., buvo jo (duomenys neskelbtini), dienos metu, apie 15 val., buvo prie Neries upės, buvo išgėręs maždaug butelį vyno. Galimai parke, netoli tilto, eidamas pro šalį, prasilenkiant šonu užkabino nukentėjusiąją, kuri buvo su vėžimėliu. Kas vyko toliau, nepamena. Nepamena, ar nukentėjusioji kažkaip sureagavo, greičiausiai kažką jam pasakė, ką tiksliai sakė, nepamena. Pats jai tikriausiai irgi kažką atsakė. Nukentėjusiajai nespyrė į kairės pusės klubą, kumščių taip pat nebuvo nukreipęs. Vėliau sėdėjo ramiai ant žolės, už parko ribų ir pamatė, kad privažiavo pareigūnų mašina. Suprato, kodėl atvyko pareigūnai, nes prieš tai buvo kažkoks kontaktas su nukentėjusiąja, pats priėjo ir įlipo į pareigūnų mašiną, nesipriešino. Tai buvo pirmas atvejis, kai dėl prasilenkimo iškviesta policija. Nukentėjusioji nematė kaip jį sulaikė, nes buvo nuėjęs toliau ir daugiau nukentėjusiosios nematė. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad einant jam pasimaišė kelyje mergina su vežimėliu. Tiksliai neprisimena, galimai jis jai užkirto kelią, pasakė jai, kad pasitrauktų ir paklausė „ar supratai?“. Galimai tarp jo ir merginos galėjo būti fizinis kontaktas, kurio metu jis nepastebėjęs, kad yra per arti, eidamas susidūrė su ja, su koja prisilietė prie jos kojos, tačiau tyčia į klubą nespyrė. Ar buvo į ją nukreipęs kumščius, neprisimena. Kiek pamena, tuo viskas ir pasibaigė, ji jam nieko nesakė, jis nuėjo toliau link savo namų, einant jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 47, 51-52).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. G. parodė, kad išvažiavo su vaiku į kiemą pasivaikščioti po parką. Atsisėdo ant suoliuko netoli dviračių ir pėsčiųjų tako, netoli yra Žirmūnų tiltas. Susiskambino su sese ir susitarė jos palaukti, kad galėtų kartu pasivaikščioti. Vaikas užmigo, ji (A. G.) sėdėjo ant suoliuko, rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną, pro šalį ėjo žmogus, jo judesiai buvo neadekvatūs, jis kažką pradėjo šnekėti. Nekreipė dėmesio, pagalvojo, kad galbūt žmogus yra išgėręs, vaikas miegojo, nenorėjo, kad jis rėkautų. Tas vyras sustojo ir pradėjo į ją (A. G.) žiūrėti ir pasakė „tu supratai?“. Tuo metu, kai vyras prie jos priėjo, ji atsistojo. Išsigando, uždengė nugara vežimėlį, kad jo neužkliudytų. Buvo toks jausmas, kad vyras buvo apsvaigęs ir net nematė, kad ten buvo vaikas vežimėlyje. Vyras jai vėl pasakė „tu supratai?“. Jam atsakė „atsiprašau, pone, aš jūsų nepažįstu, ko jus norite?“. Tada vyras prišoko prie jos ir nieko nepasakęs jai spyrė į kairės kojos klubą. Buvo su šilta liemene, tai šiek tiek sulaikė smūgį, nes iš tikro smūgis buvo nemažas, pajuto fizinį skausmą, jautėsi, kad buvo lengvas sumušimas, buvo lengva mėlynė. Tada vyras pradėjo jai mosikuoti judesiais kaip boksininko, tarytum ji turėtų su juo kautis. Nieko jam nepasakius griebė vežimėlį ir greitu judesiu pradėjo eiti link centro. Minėtas vyras jos nesekė, pradėjo kilti į kalną ir vis atsisukdamas rėkė tą patį „tu supratai, tu supratai“. Pati atsisukdama į jį žiūrėjo, kad jis jos nesektų. Pradėjo šauktis pagalbos. Tuo metu parke nebuvo daug žmonių. Prabėgo vienas bėgikas, prašė, kad jai padėtų, bet jis taip ir prabėgo pro šalį. Buvo nuėjusi toliau, ėjo link Olimpiečių g., susistabdė jauną merginą su dviračiu. Buvo išsigandusi, paklausė merginos, ar gali ją (A. G.) palydėti, nes ją užpuolė. Mergina sutiko ir ją lydėjo. Tada paskambino sesei ir pasakė, kad greičiau atvažiuotų. Sesuo vėliau atvažiavo. Kai šiek tiek nusiramino paskambino policijos pareigūnams. Pareigūnai pasakė, kad reikia grįžti atgal į įvykio vietą. Su sese pradėjo eiti atgal su vežimėliu link tos pusės ir vėl pamatė ateinantį tą vyrą. Perėjo į kitą gatvės pusę, tas vyras irgi perėjo. Tada paėmė vaiką iš vežimėlio, perėjo į kitą pusę ir pradėjo eiti link centro. Pradėjo stabdyti mašinas, nes labai išsigando, kadangi jis gana greitai judėjo link jų. Viena mašina sustojo, už vairo buvo moteris. Moteris jos klausė, kas atsitiko, pasakė jai, kad juos persekioja. Moteris pasakė „sėskit į mašiną, o vežimėlį palikit“. Jos sesuo irgi įsėdo į mašiną. Joms atsisėdus į mašiną pradėjo skambinti pareigūnai, pasakė jiems, kad vyras yra toje pačioje vietoje, prie upės. Tuo metu sėdėjo nepažįstamos moters mašinoje ir matė patį sulaikymo faktą. Pareigūnai atvažiavo, perbėgo į kitą gatvės pusę ir iš karto sulaikė minėtą vyrą. Pareigūnai turėjo matyti tos moters, kuri jiems padėjo, automobilio numerius, dėl patirto šoko pati automobilio valstybinio numerio nepamena, taip pat nepamena, kaip ta moteris atrodė. Vėliau atvažiavo jos (A. G.) motina, perdavė jai vaiką. Tada pareigūnai nusivedė ją (A. G.) surašyti visų duomenų, parodymus davė iš karto po įvykio. Prieš minėtam vyrui ateinant, prie jos ant suoliuko sėdėjo dvi moteris, vyrui priėjus jos jau buvo išėjusios, todėl nežino, ar jos matė konfliktą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. G. iš esmės davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodžiusi, kad minėtas vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170-175 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, atrodo, plikas ar labai trumpai kirptas, buvo su mėlynos spalvos džemperiu su užrašu, užrašo nepamena, buvo tamsios spalvos purvinomis kelnėmis, jį atpažintų. Jos manymu, vyras buvo neblaivus, kadangi jis buvo neadekvatus, nesiorientavo aplinkoje, jo eisena buvo nekoordinuota, jis svirduliavo (b. l. 25).
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. A. parodė, kad įvykį prisimena. Jai skambino sesuo A. G., pasakė, jog labai bijo, ji yra su vaiku viena, prašė jos atvažiuoti. Važiavo ten, kur ji pasakė, tada pamatė seserį. Sesuo papasakojo, kas vyko, pasakė, jog buvo užpulta žmogaus ir buvo truputį nuėjusi nuo tos vietos, kur viskas įvyko. Sesuo pasakojo, kad ėjo su vaiku ir prie jos pristojo žmogus, pradėjo kažką jai neaiškiai sakyti, po to, įspyrė jai į klubą. Toje vietoje, kur spyrė atrodė lyg žymė, buvo išpurvinta. Būdama su ja sesuo paskambino pareigūnams. Pareigūnai pasakė, jog reikia eiti link tos vietos, kur viskas įvyko. Ėjo dviese link tos vietos ir priešais pamatė kaltinamąjį. Sesuo pasakė, kad čia tas pats vyras, kuris ją užpuolė. Buvo išsigandusi, puolė traukti vaiką iš vėžimėlio ir bėgti per gatvę į kitą pusę, ji (G. A.) irgi paėmė už vėžimėlio ir bėgo į kitą gatvės pusę. Kaltinamasis irgi greitu žingsniu ėjo paskui jas, į tą pačią pusę, kur jos nuėjo. Jos pradėjo stabdyti mašinas. Viena mašina sustojo, į ją įsėdo. A. G. kalbėjo su policijos pareigūnais, jie atvažiavo ir tada suėmė tą vyrą. Vyras ėjo link tos mašinos, kurioje jos buvo, o kai policija jį suėmė, tai jis buvo prie tos mašinos. Policijos pareigūnams jį suėmus, išlipo iš mašinos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. A. davė iš esmės analogiškus parodymus. Parodė, kad 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.30 val. jai paskambino sesuo A. G., iš balso atrodė susijaudinusi, prašė, kad greičiau atvyktų, sakė, kad bijo ir yra viena su savo sūnumi. Nesuprato kas įvyko, tik suprato, kad ji viena, bijo ir nori, kad greičiau atvažiuotų. Privažiavo prie irklavimo bazės Olimpiečių g. Sesė atrodė susijaudinusi, pasakė, kad ją užpuolė ir įspyrė į klubą - šlaunį, pasakė, kad sėdėjo ant suoliuko su vežimėliu, prie jos su sūnumi priėjo kažkoks vyras, pradėjo rėkauti ir klausti jos „ar Tu supranti?“ bei spyrė jai, dar sesuo sakė, kad prašė pagalbos aplinkinių žmonių, tačiau niekas nesureagavo, tada ji priėjo prie kažkokios mergaitės, nes ją užpuolęs vyras ėjo iš paskos ir kad nebūti vienai su vaiku ji paprašė, kad nepažįstama mergaitė leistų eiti greta jos. Kai jau buvo susitikusios, sesuo paskambino į policiją, pareigūnai joms nurodė eiti į įvykio vietą - Tuskulėnų rimties parką, sesuo bijojo, tačiau jos kartu nuėjo link parko. Dar būnant netoli irklavimo bazės sesuo pamatė užpuoliką, šis ėjo link jų, todėl jos perėjo gatvę ir jis taip pat perėjo į kitą gatvės pusę. Tada jos susistabdė pravažiuojantį automobilį, įsėdo į jį su vaiku, užsirakino iš vidaus. Netrukus paskambino pareigūnai, jos paaiškino kur yra, ir pareigūnai atvyko bei sulaikė minėtą užpuoliką. Ji jo gerai nematė, tik atkreipė dėmesį, kad buvo su pilku džemperiu (b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. A. parodė, kad 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.40 val. gavo iškvietimą, kad parke, Žirmūnuose, šalia 1F pastato vyras spyrė moteriai. Kai atvyko minėtu adresu, įvykio vietoje jau buvo kitas policijos ekipažas. Suteikė kolegoms pagalbą pristatydami sulaikytąjį D. B. į policijos komisariatą. Atliekant minėto vyro apžiūrą, pastarasis tapo agresyvus, bandė smūgiuoti, buvo įspėtas, tačiau ir toliau elgėsi agresyviai, todėl prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės - dujos. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas, atrodė neblaivus. Vyras atsisakė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, spjaudė ant grindų (b. l. 36-37). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio K. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 11).
Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.30 val., A. G. būnant su mažamečiu sūnumi Tuskulėnų rimties parke, Vilniuje, Žirmūnų g. 1B, nepažįstamas vyras be jokios priežasties priėjęs pradėjo ant jos rėkti, spyrė jai vieną kartą į kairės pusės klubą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji labai išsigando dėl savo ir vaiko saugumo (b. l. 5).
Nukentėjusiosios A. G. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.40 val. parkelyje, šalia Žirmūnų g. 1B ji vaikščiojo su vaiku, kuris gulėjo vėžimėlyje. Atsisėdo ant suoliuko kol vaikas miegojo. Pro šalį ėjo galimai neblaivus vyras mėlynu džemperiu, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pradėjo kažką jai nerišliai sakyti, „ar supratai?“. Nereagavo, tada jis priėjo, pradėjo rėkti ir spyrė jai iš kojos į šlaunį (kairę pusę). Labai išsigando, pajautė didelį stresą, išsigando dėl savo vaiko saugumo, pradėjo bėgti nuo to vyro su vėžimėliu, jis ėjo tolyn, bet vis atsisukdavo ir kažką rėkavo. Vėliau vėl jį pamatė, jis pradėjo juos persekioti, pasiėmė vaiką ant rankų ir pradėjo eiti tolyn nuo jo, susistabdė mašiną, moteris sustojo ir jiems padėjo, įsėdo į jos mašiną, buvo ten kol atvyko pareigūnai. Yra labai sukrėsta ir išsigandusi, jautė lengvą skausmą spyrio vietoje (b. l. 9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.42 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Žirmūnų g. 1F, parke prie pranešėjos su vėžimėliu, kuriame buvo vaikas, prisikabino neblaivus vyras, įžeidinėjo, spyrė jai iš kojos. Pranešėja laukia policijos prie šviesoforo, prašo paskubėti, nes tas vyras dar yra parke (b. l. 3).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.40 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog parke, šalia Žirmūnų g. 1F vyras trenkė moteriai iš kojos. Vykstant nurodytu adresu per radijo stotelę buvo pranešta, kad pranešėją seka vyras, kuris jai įspyrė, prašė paskubėti. Važiuojant Olimpiečių g., šalia 17 pastato, pastebėjo, kaip jiems mojuoja moteris ir rodė į vyrą, kuris ją sekė. Priėjus prie vyro pamatė, kad jis elgiasi neadekvačiai, sunkiai orientuojasi aplinkoje, negali atsakyti į jų užduodamus klausimus. Asmeniui vietoje buvo atlikta dalinė apžiūra, po to jis buvo sulaikytas ir įsodintas į tarnybinį automobilį. Prie jų priėjo A. G., kuri pasakė, kad tai ji kvietė policiją. Dėl įvykio moteris parašė pareiškimą, jai medikų pagalbos neprireikė, ji buvo labai išsigandusi, jautė didelį stresą, kadangi su ja buvo mažametis vaikas. Vaikas nenukentėjo (b. l. 8).
Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas el. paštu pateiktas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-04-02_14-42-22_25.09“. Įrašas padarytas 2019 m. balandžio 2 d. skambinant Bendrajam pagalbos centrui iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įraše užfiksuota, kaip Bendrajam pagalbos centrui paskambinusi moteris nurodė, kad Vilniuje, Tuskulėnų rimties parke, prie Žirmūnų „IKI“, sėdėjo ant suoliuko, buvo su vaiku vežimėlyje, prie jos priėjo kažkoks narkomanas, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pradėjo ją visaip įžeidinėti, ji pasakė tam vyrui „atsiprašau, aš Jūsų nepažįstu, vaikas miega“ ir vyras jai spyrė, tada greitai pasišalino su vaiku, nes labai išsigando, vyras elgėsi neadekvačiai, jai atrodo, kad jis yra prisigėręs ar prisivartojęs narkotikų. Medicininė pagalba nereikalinga, tiesiog labai išsigando. Moteris prašė atsiųsti policijos patrulį (b. l. 18).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Tuskulėnų rimties parkas. Apžiūros metu nustatyta, kad patekimas į parką laisvas, nuo Olimpiečių bei Žirmūnų gatvių. Parko atkarpoje matomas dviračių takas, šaligatvis. Aplink šaligatvį auga žolė bei medžiai. Šalia šaligatvio pastatyti du suoleliai, tarp jų pastatyta šiukšliadėžė. Praėjus suolelius, kairėje pusėje matomi laiptai link Žirmūnų gatvės. Apžiūrėjus teritoriją vaizdo kamerų nepastebėta (b. l. 12, 13-14).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio Tuskulėnų rimties parke. Skambinta iš telefonų, kurių abonentų numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjos D. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. telefonu susisiekus su nukentėjusiąja ji paaiškino, kad įvykio metu dėl spyrio į klubą patyrė fizinį skausmą, tačiau šiuo metu jai neskauda ir smūgio vietoje nėra jokių žymių likusių nuo spyrio, todėl į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Taip pat nukentėjusioji buvo supažindinta su teise reikšti civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau ieškinį reikšti atsisakė, apie tai informavo ir el. paštu (b. l. 23).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad viskas vyko Tuskulėnų rimties parke, dienos metu. Pats kaltinamasis neneigė kaltinime nurodytu laiku buvęs Tuskulėnų rimties parke ir ten sutikęs nukentėjusiąją, jis neneigė ir to, kad su ja kalbėjo bei to, kad tarp jų galėjo būti fizinis kontaktas, tačiau teigė, jog tik prasilenkdamas galėjo ją užkabinti, tyčia tikrai spyręs nebuvo. Vis tik, teismas šiuos kaltinamojo parodymus laiko jo gynybine pozicija ir jais nesivadovauja, juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Aplinkybę, kad kaltinamojo elgesys pažeidė viešąją tvarką bei prieš nukentėjusiąją A. G. viešoje vietoje buvo panaudotas smurtas, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai. Teisme nukentėjusioji parodė, kad jai būnant parke su vaiku ir vaikui užmigus vėžimėlyje, prie jos priėjo kaltinamasis D. B., kuris rėkavo ir be jokios priežasties staiga spyrė jai į kairės pusės klubą. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji išsigando, pasišalino iš įvykio vietos, bandė kviestis pagalbos, susistabdžiusi pro šalį einančią merginą paprašė ją palydėti, vėliau paskambino seseriai liudytojai G. A. ir apie įvykį pranešė policijai. Nukentėjusiajai su seserimi grįžus į įvykio vietą, kaltinamasis vis dar ten buvo ir pamatęs nukentėjusiąją greitu žingsniu pradėjo eiti paskui ją, dėl ko pastaroji išsigandusi paėmė vaiką iš vežimėlio ir pradėjo stabdyti pravažiuojančias mašinas. Šie teisme duoti nukentėjusiosios parodymai visiškai sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos taip pat patvirtina tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos G. A. parodymai, kuri patvirtino, kad iš karto po to, kai buvo užpulta ir sumušta kaltinamojo A. G. susijaudinusi ir išsigandusi skambino jai ir prašė pagalbos, o vėliau joms abiem grįžus į įvykio vietą ir ten sutikus kaltinamąjį, jis ėjo paskui jas. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji ar liudytoja G. A. būtų suinteresuotos apkalbėti kaltinamąjį, jų parodymai yra nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis sutampantys, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Be to, nukentėjusiosios parodymai atitinka pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinį, tą patvirtina byloje esantis apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog kaltinamasis įvykio metu buvo agresyviai nusiteikęs, jis buvo neblaivus. Neblaivumo fakto neginčijo ir pats kaltinamais, tačiau kaip minėta, bandė sušvelninti įvykio aplinkybes, neigdamas savo tyčinius veiksmus (smurto panaudojimą) nukentėjusiosios atžvilgiu bei agresyvų elgesį. Aplinkybę, jog kaltinamasis buvo agresyvus patvirtina ir vyriausiojo patrulio E. P. tarnybinis parnešimas, iš kurio matyti, jog sulaikant kaltinamąjį jis buvo agresyviai nusiteikęs. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto pareigūno K. A. parodymų bei jo tarnybinio parnešimo atliekant kaltinamojo apžiūrą, pastarasis taip pat buvo agresyvus, bandė smūgiuoti. Taigi teismas laiko, jog byloje neginčytinai nustatytas tyčinis smurto prieš nukentėjusiąją A. G. panaudojimo faktas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad iki įvykio A. G. ir D. B. nebuvo pažįstami, vadinasi kaltinamojo elgesys nebuvo sąlygotas ankstesnių konfliktinių ar kitokių santykių su nukentėjusiąja. Aplinkybės, jog nukentėjusioji buvo išsigandusi dėl kaltinamojo veiksmų jos atžvilgiu, pergyveno dėl savo ir vaiko saugumo, bandė sustabdyti praeivius prašydama pagalbos, iškvietė policijos pareigūnus, vėliau grįžusi į įvykio vietą ir vėl sutikusi kaltinamąjį, kuris ėjo paskui ją, stabdė pravažiuojančius automobilius, neabejotinai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta nusikalstama veika prisikariama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta reali žala – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. D. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. B. anksčiau neteistas (b. l. 67), baustas administracine tvarka, taip pat ne kartą baustas ir už nusižengimus viešajai tvarkai, turi galiojančių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 64-66), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 62), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 61), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis, nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam D. B. tikslinga nustatyti įpareigojimą bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Teismo įsitikinimu šio įpareigojimo paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.
Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. balandžio 2 d., 15 val., iki 2019 m. balandžio 4 d., 15.04 val., t. y. tris dienas (b. l. 40, 53), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55, 56-57) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos medžiagos esanti laikmena su skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, D. B. įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 2 d., 15 val., iki 2019 m. balandžio 4 d., 15.04 val. (tris dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos medžiagos esančią laikmeną su skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu – palikti saugoti prie bylos medžiagos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.