Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei, o būtent: 2024 m. gegužės 3 d. apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine K. P. metu, tyčia tris kartus delnu sudavė K. P. į veido sritį, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. P. išnešus ir prie lauko durų padėjus daiktus, vieną kartą rankos delnu sudavė sutuoktinei į veido sritį. Tokiais savo veiksmais D. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei K. P..

2. D. P. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, jog su žmona K. P. yra susituokęs penkerius metus, kartu augina du mažamečius vaikus. Sutuoktinė su vaikais ir jos motina gyvena (duomenys neskelbtini). Žiemos metu, kai nėra darbo gyvena kartu su šeima, sezono metu važinėja po komandiruotes ir tuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), pas šeimą grįžta kiekvieną arba kas antrą savaitgalį. 2024 m. gegužės 3 d. apie 13.00 val. grįžęs po darbo išgėrė apie 5 litrus alaus. Apie 16-17 val. po darbo grįžo iš darželio paėmusi vaikus žmona. Jis žaidė su vaikais, žmona nuėjo prigulti. Apie 22.00 val. pašaukė žmoną, kad eitų migdyti vaikus, žmona jam nieko neatsakė, tada jis priėjęs prie žmonos gulinčiai vieną kartą delnu sudavė per žandą. Kuria ranka sudavė - neatsimena. Žmona atsikėlė, nuėjo pas mamą pasiskundė ir uošvienė iškvietė policiją. Jis pradėjo nešti daiktus į automobilį, kai grįžo prie namų pamatė, kad likę jo daiktai išmesti į lauką. Susinervinęs užėjo į verandą kur stovėjo žmona ir vieną kartą delnu trenkė į veidą. Kuria ranka trenkė - neatsimena. Tada nuėjo prie automobilio ir laukė policijos. Atvažiavusi policija jį sulaikė. Dėl savo poelgio labai gailisi. Papildomos apklausos metu, vykusios 2024 m. birželio 6 d., nurodė, kad 2024 m. gegužės 3 d. apie 22.20 val., būdamas neblaivus, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine K. P. metu, kelis kartus delnu sudavė sutuoktinei į veido sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Konfliktas kilo dėl to, kad norėdamas pažadinti žmoną per stipriai kelis kartus sudavė per veidą. Dėl savo poelgio labai gailisi, žmonos atsiprašė, viską išsiaiškino ir susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. P. nurodė, kad gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu D. P., dviem mažamečiais vaikais ir motina V. G.. Su vyru D. P. susituokusi 5 metus. 2024 m. gegužės 3 d. apie 17.30 val. grįžusi namo su vaikais pamatė, kad sutuoktinis yra neblaivus. Kur vyras vartojo alkoholį, nežino, namuose jo geriančio nematė. Vakare visi pavalgė, apie 21.30 val. ji atsigulė į lovą pagulėti. Konflikto tarp jų nebuvo, tačiau apie 22.00 val., kambaryje buvęs neblaivus vyras priėjo prie jos ir gulinčiai lovoje, rankos delnu tris kartus sudavė į galvą, ties dešine ausimi, sakydamas „žertva kelkis“. Dėl smūgių ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina keturiais balais. Ji atsikėlė, o sutuoktinis pradėjo dėtis daiktus, sakydamas, kad važiuos į Telšius pas gimines. Sutuoktinio sudėtas tašes su daiktais ji nunešė į lauką ir pastatė ties durimis. Būnant namo verandoje, priėjęs vyras vieną kartą rankos delnu stipriai trenkė jai į kairį žandą, ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina devyniais balais. Nuo smūgio ant grindų nukrito akiniai, pradėjo verkti, apsiraminusi telefonu iškvietė policiją. Tai pirmas smurto atvejis. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Papildomos apklausos, vykusios 2024 m. gegužės 22 d., metu parodė, kad 2024 m. gegužės 3 d. apie 22.00 val. gulint lovoje, vyras D. P., rankos delnu tris kartus sudavė į galvą, ties dešine ausimi, sakydamas jai „žertva kelkis“. Dėl smūgių pajuto fizinį skausmą, kurį vertina keturiais balais. Vėliau nunešus vyro daiktus ir pastačius prie lauko durų, vyras priėjo prie jos ir vieną kartą stipriai sudavė vieną smūgį rankos delnu į kairį veido skruostą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina devyniais balais. Nuo smūgio jai nukrito akiniai, pradėjo verkti ir iškvietė policiją. Jos motina konflikto ir viso įvykio nematė. Mano, kad dėl to kas įvyko, kaltas alkoholis, kurio tą dieną vyras buvo padauginęs. Tai buvo pirmas smurto atvejis jų šeimoje, kuomet vyras prieš ją naudojo fizinį smurtą. Dėl įvykio į medikus nesikreipė, rimtų sužalojimų nepatyrė. Vyras jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje nebereikš;

3.2. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – BODY kameros vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu: „PSS-20240503-223124UTC+0300.mp4“, kuriame nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams pasako, kad jos vyras (D. P.) ją mušė, t. y. gulinčiai tris kartus su rankos delnu trenkė ties kairiąja ausimi, vėliau, išeinant iš namų, verandoje vieną kartą trenkė su delnu į veido sritį, dešinį skruostą, kad net nukrito nuo veido akiniai. K. P. pasako, kad jai skauda veido sritį, matosi paraudimas. D. P. pasodintas į tarnybinio automobilio laikinąją sulaikymo kamerą parodė, kad jis pats priėjo prie K. P. „pabarškino“ jai keletą kartų per žandą ir ji „ale“ įsivaizdavo, kad jis ją muša. D. P. nustatytas 2,60 prom. girtumo laipsnis. D. P. pasako, kad anksčiau niekada nemušęs savo žmonos, bet šį kartą tiesiog „pabarškino“ per skruostus, o jai pasirodė, kad ją muša. K. P. pareigūnui parodo kur viskas vyko;

3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko išnagrinėjęs medicininius dokumentus bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių sužalojimų požymių neužfiksuota;

3.4. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. gegužės 3 d. 22.36 val. D. P. nustatytas 2,60 promilės neblaivumas, K. P. 22.40 val. nustatytas 0,00 promilės neblaivumas.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. gegužės 3 d. 22.40 val. iki 2024 m. gegužės 5 d. 13.02 val. (2 paras).

5. Kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis.

konst at uoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti D. P. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

8. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariu laikoma kartu su juo gyvenanti sutuoktinė. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimas) padarymą sutuoktinei, t. y. šeimos nariui K. P..

10. Nustatyta, kad kaltinamojo D. P. 2024 m. gegužės 3 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai K. P.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota informacija bei fotolentelėje esančios nuotraukos. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

11. Teismas konstatuoja, kad D. P. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

12. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nuo 2024 m. kovo 26 d. vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, neteistas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 6 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas); skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

13. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 3 d. 22.40 val. iki 2024 m. gegužės 5 d. 13.02 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo (2 paras). Prokurorė siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

14. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinos 2 (dvi) kaltinamojo išbūtos laikino sulaikymo dienos.

15. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi D. P. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (sutuoktinę), tai teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptarta įstatymo nuostata BK 72² straipsnis nenumato termino, per kurį turi būti dalyvaujama smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, tik nurodo terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių galiojimo

16. Nustatyta, jog kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. gegužės 5 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat, kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 5 d. nutartimi skirtas įpareigojimas nuo 2024 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. liepos 5 d. gyventi skyriumi nuo sutuoktinės ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti. Teismo vertinimu, kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 3 d. 22.40 val. iki 2024 m. gegužės 5 d. 13.02 val. (2 paras), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. gegužės 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytą kardomąją priemonę - įpareigojimą D. P. nuo 2024 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. liepos 5 d. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios K. P. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.