Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1645-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-22
Bylos Nr.
1-1645-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00221-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1645-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00221-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2017 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 15 parų arešto bausme, paleistas iš įkalinimo vietos 2017 m. kovo 10 d., atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. balandžio 10 d., apie 01.00 val., Vilniuje, Buivydiškių gatvėje, ties pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,14 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Taip R. V. padarė Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

R. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.

- kaltinamojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2017m. balandžio 10 d., apie 00.00 val. atvažiavo automobiliu Peugeot 406, valst Nr. (duomenys neskelbtini), į naktinę parduotuvę Buivydžių gatvėje, ten gėrė degtinę, kiek išgėrė neprisimena. Į parduotuvę atvažiavo vienas. Alkoholį vartojo su nepažįstamais asmenimis. Iš parduotuvės išėjo vienas, atsisėdo į automobilį Peugeot 406, valst Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jį vairuodamas pradėjo važiuoti, norėjo perstatyti automobilį toliau nuo naktinės parduotuvės. Pradėjus važiuoti, prie jo automobilio pribėgo nepažįstama mergina, kuri atsisėdo į automobilį, o jai iš paskos atėjo nepažįstamas vyras, kuris atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės. Jie nuvažiavo į šalia esančią aikštelę, išlipo iš automobilio, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Paklausė, kieno automobilis, pasakė, kad jo, tada alkotesteriu jam nustatė 2,23 promilių girtumą. Žmonės, buvę prie automobilio, išsiskirstė. Vėliau jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi niekada nelaikė egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti (b.l. 25);

- liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. balandžio 10 d., apie 00:50 val. privažiavo prie naktinės parduotuvės adresu Buivydiškių g. 10. Sėdėdamas savo automobilyje matė, kaip iš parduotuvės išėjo neblaivus vyras. Jo eisena buvo nestabili, ėjo svirduliuodamas į šonus. Minėtas vyras buvo apsirengęs tamsia striuke, vidutinio ilgio plaukais. Vyras atsisėdo į automobilį Peugeot 406, valst Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, į vairuotojo vietą ir pradėjo važiuoti, vos neužvažiavo ant laiptų. Tada prie automobilio pribėgo mergina, įlipo į automobilį, į keleivio vietą ir jie pradėjo važiuoti link Buivydiškių gatvės. Juos pasivijo dar vienas vaikinas ir įlipo į automobilį, atsisėdo ant galinės sėdynės. Automobilis Peugeot 406, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į sekantį kiemą, liudytojas važiavo jam iš paskos, važiuodamas paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Automobilis Peugeot 406, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nusuko į gretimą kiemą. Jis pamatė šalia stovintį pareigūnų ekipažą ir nuvažiavo jiems pranešti apie minėto automobilio vairuotoją. Jis kartu su pareigūnais grįžo į kiemą, kur stovėjo automobilis Peugeot 406, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio stovėjo keletas žmonių ir jo vairuotojas, kurį matė išeinantį iš parduotuvės. Pareigūnai nuėjo link jų, o jis jau ruošėsi išvažiuoti. Pareigūnai paskambino, kad sugrįžtų ir nurodytų automobilį vairavusį asmenį. Kai grįžo, prie automobilio stovėjo jo vairuotojas, kiti žmonės buvo išsiskirstę. Vairuotojas prašė jo nerašyti paaiškinimo, siūlė sumokėti tris atlyginimus. Liudytojo jo pasiūlymas nedomino, jis parašė paaiškinimą ir atidavė pareigūnams. Automobilį vairavusį asmenį gerai matė ir įsidėmėjo, atpažinti gali (b.l. 15);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės vyriausiojo patrulio A. K. 2017 m. balandžio 10 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. balandžio 10 d., apie 00.50 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Buivydiškių g. 10, prie naktinės parduotuvės automobiliu Peugeot, v/n (duomenys neskelbtini), atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Atvykę į vietą rado minėtą automobilį ir šalia stovinčius asmenis, netrukus prie jų privažiavo pranešėjas R. L., kuris nurodė asmenį, vairavusį Peugeot. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo R. V., gim. (duomenys neskelbtini). R. L. paaiškino, kad matė kaip minėtas asmuo vairavo automobilį prie naktinės parduotuvės. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus alkotesteriu R. V. blaivumą buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. R. V. paaiškino, kad automobilio nevairavo, asmenų, kurie buvo kartu su juo, nepažįsta. Jis buvo pristatytas į PLC kraujo mėginiui paimti (b.l. 5);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. S. (b.l. 6);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio Peugeot 406 (1996 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 700 eurų (b.l. 7, 8);

- 2017 m. balandžio 2 d. transporto pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią G. D. pardavė automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. (b.l. 9);

- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757 rodmenimis, iš kurių matyti, kad R. V. 2017 m. balandžio 10 d., 01.04 val., buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 29, 30);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3375/2017(01), kurioje konstatuota, jog R. V. kraujyje, paimtame 2017 m. balandžio 10 d., 01.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilės etilo alkoholio (b.l. 32).

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad 2017 m. balandžio 10 d., apie 01.00 val. Vilniuje, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,14 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. V. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu, tačiau prašė leisti areštą atlikti poilsio dienomis, nes dirba, išlaiko šeimą, augina penkerių metų vaiką, žmona laukiasi dar vieno vaiko (b. l. 44-45).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. V. - anksčiau teistas dešimt kartų, turi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus (b.l. 34-39), baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą, esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 40-43), dirba, byloje nėra duomenų apie R. V. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teistas, baustas administracine tvarka, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 49 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė teismui nustatyti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, jeigu areštas paskirtas iki 45 parų.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vedęs, jo paties teigimu, augina mažametį vaiką, žmona laukiasi dar vieno vaiko. Siekiant įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus bei atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, tikslinga tenkinti R. V. prašymą bei leisti jam atlikti baudžiamuoju įsakymu skirtą 30 parų arešto bausmę poilsio dienomis.

R. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,14 promilės neblaivumas bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. V. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, be to, yra baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, neturint teisės vairuoti, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Nors R. V. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamajam R. V. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šiuo metu ją skirti jokio pagrindo nėra.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma R. V. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 eurų. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). Nors byloje yra 2017 m. balandžio 2 d., 12.00 val. transporto pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad G. D. pardavė automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. (b.l. 9), tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis ir iš transporto priemonės registracijos liudijimo (b.l. 10) matyti, kad automobilis Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui - M. S..

Atsižvelgiant į R. V. nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad kaltinamasis jau buvo baustas administracine tvarka ir už KET pažeidimus, taip pat ir už vairavimą, esant neblaiviam, automobilis VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš R. V. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio Peugeot vertę, t.y. 700 eurų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. skirti 30 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

R. V. skirtą 30 parų arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Paskirti R. V. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Konfiskuoti iš R. V. automobilio Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 (septynis šimtus) eurų valstybės naudai.

Kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti R. V., kad:

1.Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 59 straipsnis). Jeigu asmuo pažeidžia arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė