- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- II-314-271/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05035-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui M. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo
buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 124(1) straipsnio 4 dalį ir nubaustas 300 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialistės A.Gubarytės 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu M. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 124(1) straipsnio 4 dalį ir nubaustas 300 litų bauda už tai, kad jis vairuodamas automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 3 d. 19:33 val. Titnago Dubliškių gatvėje, Vilniuje pastatė automobilį stovėti KET ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, be to neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo vairavo transporto priemonę, kurios priekinių durų stiklų šviesos laidumas mažesnis nei numato VKTI prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 2B-14 patvirtintų techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų ir jų priekabų reikalavimų 1 priedo 3.2.4 punkto reikalavimas – minėtų stiklų pralaidumas buvo 0,05 %, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 ir 235 punktus.
Šalies argumentai
M. K. pateikė skundą dėl 2014 m. balandžio 10 d. nutarimo, nurodydamas, kad skiriant nuobaudą už ATPK 123 straipsnio l dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą būtina įsitikinti, ar langai yra tonuoti, tamsinti padengiant juos specialia plėvele ar kitokia danga. Pareigūnas sustabdęs transporto priemonę patikrina, ar langai yra tamsinti specialiu tam skirtu stiklų skaidrumo matuokliu asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn dėl teisės pažeidimo, akivaizdoje. Įsitikinęs, kad langų skaidrumo lygis neatitinka reikalavimų, numatytų įstatymuose, imasi veiksmų pažeidėją nubausti. 2014-04-03 19:33 val. Titnago g. - Jočionių g., Vilniuje sankryžoje jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vienas patikrino pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie buvo tvarkingi. Tada liepė išlipti iš automobilio nepaaiškinęs priežasčių. Išlipti buvo liepta važiuojamojoje dalyje, o pravažiavęs pro šalį sunkvežimis sukėlė didelį pavojų pareiškėjo sveikatai. Pareigūnus įspėjo, kad viską filmuos ir įjungė vaizdo kamerą mobiliojo ryšio telefone. Vienas iš policijos pareigūnų pradėjo pats, be pareiškėjo leidimo apžiūrinėti, atlikinėti kratą transporto priemonėje bei liesti automobilyje buvusius daiktus, tokiais veiksmais viršydamas savo įgaliojimus. Iš automobilio priekinių durelių dėtuvės išėmė plėvelę ir prisidėjęs ją prie BMW automobilio lango stiklo pradėjo matuoti stiklų skaidrumo matuokliu. Išmatavęs skaidrumo lygį pareigūnas pasakė, kad pralaidumas yra 0,58 proc., o administracinio teisės pažeidimo protokole užrašyta - pralaidumas 0,05 proc. Pareigūnas išmatavęs langų stiklus tam skirtu matuokliu privalėjo pareiškėjui parodyti matuoklio rodmenis. Bet jie nebuvo parodyti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio D. J. tarnybiniame pranešime išdėstyti faktai dėl lango stiklų pralaidumo neatitinka tikrovės. Taip pat pareigūnas mini, kad paėmė lipnią juostą, tačiau tai yra netiesa, nes plėvelė, kuri buvo automobilio priekinių durelių dėtuvėje, nebuvo lipni. Tą patvirtina vaizdo įrašas. Todėl yra pagrindas netikėti kas yra surašyta pareigūno tarnybiniame pranešime, kad automobilis buvo su tamsintais stiklais, kad stovėjo po ženklu „stovėti ir sustoti draudžiama“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad sustabdžius transporto priemonę 2014-04-03 automobilio BMW langai nebuvo tamsinti plėvele. Todėl pareiškėjui neteisėtai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas dėl ATPK 123 str. l d. numatyto pažeidimo. Be to pareigūnai labai nepagarbiai su juo kalbėjo pažeisdami policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 31 punkto reikalavimus. Pareigūnai privalėjo pareiškėją informuoti, kodėl jis buvo sustabdytas ir už ką surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūnai to nepadarė, todėl pažeidė Instrukcijos 35 punktą. Pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų pačioje sankryžoje po ženklu sustoti ir stovėti draudžiama. Tai yra šiurkštus Instrukcijos 24 punkto pažeidimas. Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą, sudaryti transporto grūstį. 2014-04-03 pareiškėjas vairavo tvarkingą ir tinkamą eksploatuoti automobilį, langų stiklai tamsinti nebuvo. Taip pat administracinio protokolo surašymo dieną pareiškėjas nestovėjo po ženklu „stovėti ir sustoti draudžiama“. Nepadarė nei ATPK 123 str. l d. bei ATPK 124¹ str. 4 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų ir prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos policijos Administracinės veiklos skyrius rašytiniu atsiliepimu prašė skundą atmesti. M. K. kaltė padarius ATPK 123 str. l d. bei ATPK 124(1) str. 4 d. pažeidimus įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs(-ę) policijos pareigūnas(-ai) nurodydamas teisės pažeidimo aplinkybes pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2014-04-03 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta.
Teismo proceso metu M. K. palaikė skundo teiginius ir papildomai paaiškino, kad atvykus policijos pareigūnams jo automobilis stovėjo draudžiamoje stovėti vietoje, jį ten pastačiusi ant vejos paliko jo močiutė G.M. T., kai jai bevažiuojant baigėsi kuras. Močiutė paskambino jam. Kai jis iš Žirmūnų atvažiavo pagelbėti močiutei, ši iš įvykio vietos draugo R. V. automobiliu VW Golf 3 išvažiavo, nes skubėjo. M. K. su savo draugu R. V. liko. Pareiškėjas į automobilį BMW X5 įpylė atsivežto kuro ir planavo išvažiuoti, kai atvykusi policija liepė skirstytis, kadangi toje vietoje stovėjo apie 10 automobilių. Jam išvažiavus iš stovėjimo vietos, jį pasivijo policijos pareigūnų automobilis, pareigūnai jį sustabdė, neteisėtai automobilyje atliko kratą, surašė protokolą už stovėjimą neleistinoje vietoje, nors jie nematė, kas būtent automobilį pastatė neleistinoje vietoje, be to jie patys jį buvo sustabdę to paties ženklo veikimo zonoje. Be to surašė protokolą už važiavimą automobiliu tamsintais stiklais. Plėvelė buvo ne ant automobilio stiklų, o gulėjo automobilio daiktų dėtuvėje, jie patys ją pasiėmė, vaizdo įraše matyti, kaip ją prideda prie stiklo patys ir apie tai šneka. Jų versija, kad tai pareiškėjas prieš stodamas nulupo langų plėveles ir įdėjo į dėtuvę, neįtikinama. Jis nebūtų net pasiekęs nulupti jos nuo abiejų langų. To pareigūnai ir negalėjo matyti, nes važiavo jo vairuojamam automobiliui iš galo. Ta plėvelė automobilyje gulėjo savaitę laiko, tai paprasta, o ne langams tamsinti skirta plėvelė – agroplėvelė. Rado ją garaže, naudojo ją padangoms padėti jas perveždamas. Tai, kad plėvelė jo automobilio langų formos – sutapimas. Jo automobilio langai anksčiau buvo tamsinti, turi už tai 21 baudą, jei būtų tamsinęs langus – būtų tai daręs su tam skirta plėvele. Pareigūnai ją pasiėmė iš pareiškėjo automobilio be jo leidimo, atidarė patys automobilio dureles, lindo į saloną, bagažinę.
Liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad jam su M. K. būnant mieste, paskambino pastarojo močiutė, pasakė, kad jai baigėsi kuras. Su Mantu nuvažiavo iki Titnago gatvės, kur ji buvo sustojusi. Močiutė skubėjo, todėl jai davė savo automobilį ir su Mantu pylė kurą į automobilį BMW X5. Kai jau ruošėsi išvažiuoti, atvyko policijos pareigūnai. Apsisukę ėmė važiuoti link miesto pusės, tuomet pareigūnai pavažiavę iš paskos ėmė juos stabdyti. Pareigūnai ėmė juos tikrinti, pradėjo tikrinti automobilį, imti iš jo daiktus, žiūrėjo, kad padėta duryse, kilnojo kilimėlius. Duryse rado kažkokią plėvelę. Automobilio langai tamsinti nebuvo. Pareigūnai matavo langų pralaidumą, tačiau aparato rodmenų jis nematė, tik girdėjo pasakant. Rasta plėvelė buvo juodos spalvos, pareigūnas ją pridėjo prie langų ir tada matavo pralaidumą.
Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis L. J. parodė, kad pažeidimo dieną dirbo poroje su M. K.. Apie 19 val. iš VPK gavo pranešimą, kad Titnago gatvėje susibūręs jaunimas, vyksta lenktynės automobiliais. Atvykę pastebėjo didelį žmonių ir automobilių susibūrimą. Visi automobiliai stovi abiejose gatvių pusėse, kur automobiliams stovėti draudžia kelio ženklas. Kadangi jaunuolių ir automobilių buvo daug, visų nubausti neįmanoma, privažiavę įspėjo patraukti automobilius ir skirstytis. Praktiškai prie visų automobilių buvo privažiuota, įspėta, visi geranoriškai traukė automobilius. BMW X5 taip pat stovėjo po draudžiamu stovėti ženklu, jo priekiniai šoniniai langai buvo labai stipriai tamsinti, nieko nesimatė. Kai BMW X5 ėmė apsisukinėti ir važiuoti tolyn, nusprendė vis tik jį stabdyti ir bausti vairuotoją, nes šis ne tik stovėjo draudžiamoje vietoje, tačiau ir labai stipriai buvo tamsinti automobilio langai, jie buvo visiškai juodi. Pradėjo važiuoti šiam iš paskos, šis padidino greitį, pasivijo automobilį kažkur už kilometro nuo jo apsisukimo vietos. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie jo, į liudytoją jau iš karto buvo nukreiptos mobiliųjų telefonų kameros ir jis imtas filmuoti. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad nuo šoninių priekinių langų plėvelė jau yra nuimta, nors prieš tai automobilio langai buvo visiškai nepermatomi. Aiškiai tai matė, kai automobilis apsisukinėjo prieš išvažiuodamas. Ši plėvelė yra naujovė. Plėvelė užklijuojama ir iki pareigūnams prieinant asmenys spėja ją nuplėšti, kad pareigūnams nebebūtų ko fiksuoti. Paprašė vairuotojo išlipti, žinojo, kad plėvelę turi rasti automobilyje, todėl vairuotojo akivaizdoje apžiūrėjo saloną ir keleivio dešinėje pusėje durelėse rado du sulankstytus plėvelės pluoštus. Ji buvo tikslios BMW X5 langų formos, todėl vieną plėvelę pridėjo prie kairės pusės vairuotojo lango stiklo ir išmatavo jo skaidrumą. Vairuotojas jį visą laiką filmavo, provokavo, kėlė konfliktinę situaciją. Parodė jam prietaiso duomenis, tačiau šis nenorėjo žiūrėti. Suklydo sakydamas rodmenis, kadangi prietaisas tuo metu buvo atsuktas į vairuotoją ir rodomas asmeniškai jam. Šis turėjo matyti rodmenis. Tada prietaisą nunešė porininkui M. K., šis nurašė duomenis į protokolą. Kol formino pažeidimus, vairuotojas ir jo keleivis visą laiką juos filmavo, provokavo, komentavo, bandydami iškreipti situaciją. Plėvelė yra speciali, tvirtinama prie stiklo, ji puikiai pabandžius lipo netgi prie tarnybinio automobilio stiklo. Pažeidėjas dar filmuodamas klausinėjo jų, kas būtų, jei ne jis, o jo močiutė pastatytų draudžiamojoje vietoje automobilį, nes jis registruotas močiutės vardu. Tačiau tiesiogiai jis to neteigė ir savo paaiškinime nieko nerašė, kad automobilį draudžiamojoje vietoje pastatė jo močiutė. Automobilio kratos jie nedarė, tai buvo transporto priemonės apžiūra, kadangi pareigūnai turi tokius įgaliojimus.
Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis M. K. parodė, kad pažeidimo dienos vakarą gavo iškvietimą iš VPK, kad Titnago gatvėje vyksta „dragai“. Atvažiavę rado ten apie 50 automobilių ir daug žmonių. Pradėjo juos įspėjinėti skirstytis. Atkreipė dėmesį į vieną automobilį, kad jo visų langų stiklai tamsinti, nieko nesimato. Važiavo toliau, įspėdami žmones skirstytis. Vėliau pamatė, kad minėtas automobilis apsisukinėja ir rengiasi išvažiuoti. Nusprendė jį stabdyti dėl tamsintų stiklų. Kai minėtas automobilis buvo sustabdytas, prie jo priėjo kolega, ėmė jį apžiūrinėti. Automobilyje rado nuimtą plėvelę, pridėjo prie lango, ji tiko, pamatavo skaidrumą, vairuotojui buvo surašytas protokolas. Plėvelės pralaidumas buvo 0,05 %, o šoninio priekinio stiklo pralaidumo leistina norma yra ne mažiau kaip 70%. Vairuotojas nieko neminėjo apie tai, kad automobilį po draudžiamu stovėti ženklu pastatė ne jis, buvo tik užduodami metaforiniai klausimai, o kas būtų, jei paaiškėtų, kad automobilį vairavo ne jis, o močiutė, automobilio savininkė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad M. K. 2014 m. balandžio 3 d. 19:33 val. vairuodamas automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Titnago Dubliškių gatvėje, Vilniuje pastatė jį stovėti KET ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, be to vairavo transporto priemonę, kurios priekinių durų stiklų šviesos laidumas mažesnis nei leidžia Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 2B-14 patvirtintų techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų ir jų priekabų reikalavimų 1 priedo 3.2.4 punkto reikalavimas, tokiu būdu skundo pareiškėjas padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 124(1) straipsnio 4 dalyje.
LR ATPK 123 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už vairavimą transporto priemonės, kurios stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina ir tam neturima Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2013-01-16 įsakymu Nr. 2B-14 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1 priedo 3.2.4 p. numato, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180 laipsnių vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75% priekinio stiklo ir 70% priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. ginčijo, kad jo vairuojamos transporto priemonės BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) langai buvo užtamsinti, tačiau policijos pareigūnai D. J. ir M. K. nuosekliai nuo pažeidimo tyrimo pradžios teigė, kad jiems pagal gautą pranešimą atvykus į Titnago gatvę automobilis BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo jų įsidėmėtas būtent dėl itin stipriai užtamsintų langų stiklų ir būtent dėl to buvo jų stabdomas. Automobiliui apsisukant išvažiuoti, buvo aiškiai matyti, kad priekiniai šoniniai jo stiklai itin tamsūs, praktiškai juodi. Sustabdžius už kilometro automobilį ir priėjus prie jo, priekiniai šoniniai lango stiklai buvo nebeužtamsinti, tačiau durelių dėtuvėje automobilio salone buvo rastos nuplėštos daugkartinio naudojimo lango tamsinimo plėvelės , kurias pridėjus prie lango stiklo ir buvo išmatuotas langų pralaidumas, kuris tesudarė 0,05 %. Nors M. K. neigė, kad prieš sustabdant automobilį minėtos plėvelės buvo užklijuotos ant jo vairuojamo automobilio stiklų, tačiau jų forma pareigūnų teigimu, idealiai atitiko jo vairuotos transporto priemonės langų išmatavimus ir formą. Minėtos plėvelės kaip pažeidimo įrodymas buvo paimtos, jų paėmimas įformintas daiktų paėmimo protokolu, jos yra pridėtos prie bylos ir buvo apžiūrėtos teisminio nagrinėjimo metu. Vizualiai matyti, kad jos yra automobilio šoninių langų formos. Skundo pareiškėjas teisminio skundo nagrinėjimo metu taip ir nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu tikslu šios plėvelės buvo laikoms jo automobilyje ir kokia jų paskirtis. Versijos dėl jų paskirties kito: iš pradžių buvo aiškinama, kad plėvelė yra paprasta ir skirta padangos sudėti, vėliau kalbama apie užuolaidėles. Teismo iškviestų ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinka jų tarnybiniuose pareiškimuose nurodomas aplinkybes. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu gali būti šališki. Liudytojai įspėti dėl administracinės atsakomybės, nėra pagrindo netikėti jų parodymais apie tai, kad iki automobilio sustabdymo, jam išvažiuojant iš stovėjimo vietos Titnago gatvėje, M. K. vairuojamos transporto priemonės šoniniai priekiniai langai buvo stipriai užtamsinti, tokiu būdu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 123 straipsnio 1 dalį.
LR ATPK 124(1) str. 4 d. numato atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus. M. K. neigė savo kaltę ir dėl automobilio pastatymo KET ženklo Nr. 332 „Stovėti draudžiama“ zonoje. Jis neneigė, kad atvykus policijos pareigūnams automobilis buvo pastatytas šio ženklo galiojimo zonoje pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau neigė, kad transporto priemonę pastatė toje vietoje būtent jis, aiškindamas, kad automobilį ten pastatė jį vairavusi jo močiutė, kuriai bevažiuojant baigėsi benzinas. Teismas šiuos jo paaiškinimus vertina kaip gynybinę versiją, kadangi jie neatitinka pareigūnų aprašomos situacijos, kad į įvykio vietą jie atvyko gavę pranešimą apie Titnago gatvėje vykstančias nelegalias lenktynes, atvykus buvo didelis automobilių ir jaunuolių sambūris, praktiškai visos mašinos stovėjo ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šie pareigūnų parodymai apie aplinkybes, kuriomis buvo fiksuojamas pažeidimas, kelia abejonių pareiškėjo versija, kad į Titnago gatvę jis atvažiavo močiutės prašymu. Apklausti pareiškėjo močiutės teismas galimybės neturi, kadangi pareiškėjo teigimu, ji yra užsienyje. Be to pažymėtina, kad rašydamas rašytinį paaiškinimą pareiškėjas nieko nenurodė apie tai, kad draudžiamojoje stovėti vietoje automobilį pastatė ne jis. Policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad šito pareiškėjas jiems neteigė. Versija, kad automobilį draudžiamojoje vietoje pastatė ne pareiškėjas, nebuvo nurodyta net jo skunde dėl nutarimo, ji atsirado išimtinai teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo baustumų pažymos matyti, kad būtent jis eksploatuoja automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes praktiškai visi KET pažeidimai nuo 2013 m. gegužės mėnesio yra padaryti vairuojant minėtą automobilį. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo manyti, kad automobilį draudžiamoje stovėti vietoje pastatė kitas asmuo, o ne prie jo policijos pareigūnų atvykimo momentu buvęs ir jį tą dieną vairavęs M. K.. M. K. veiksmai teismo kvalifikuojami kaip LR ATPK 124 (1) str. 4 dalyje numatytas pažeidimas.
Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus neteisėtai atlikdami jo automobilio kratą. Patrulių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas bei Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta policijos patrulių veiklos instrukcija. Pagal policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Policijos veiklos įstatyme taip pat numatyta policijos pareigūno teisė tikrinti į įmonių, įstaigų, organizacijų teritoriją įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą, fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiose transporto priemonėse esančius krovinius ir daiktus, apžiūrėti transportą, asmenį ir jo bagažą. Pagal policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, pareigūnas atvykęs į įvykio vietą privalo imtis visų priemonių vykdomam pažeidimui užkardyti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, ypatingą dėmesį atkreipiant į teisės pažeidimo padarymo įrankius ir kitus pėdsakus (44.4-44.5, 44.9.-44.9.4.), be to turi teisę patekti į įvykio vietą, įskaitant transporto priemonę Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme nustatyta tvarka (45 punktas). Tokiu būdu apžiūrėdami pareiškėjo automobilį, įtariant, kad jame yra pažeidimo tyrimui reikšmingi objektai, pareigūnai nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjo teiginiai, kad formindami pažeidimą pareigūnai nesilaikė instrukcijos 24, 31, 35 punktų reikalavimų išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų ir nešalintų jo paties atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus, net jei ir būtų nustatyta tokių pažeidimų. Pačioje instrukcijoje numatyta, kad už šios instrukcijos reikalavimų pažeidimus taikoma drausminė atsakomybė (108 punktas). Be to pareiškėjo teiginių, kad pareigūnai su juo bendravo nepagarbiai, nepatvirtina jo paties darytas vaizdo įrašas.
Už abu pažeidimus M. K. skirtos maksimalios sankcijose numatytos baudos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi virš dvidešimt galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma jų skirtos už LR ATPK 123 str. 1 d. numatytus pažeidimus, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tos pačios rūšies pažeidimo pakartotinis padarymas metų bėgyje, teismas sutinka, kad maksimalios baudos už pažeidimus jam skirtos pagrįstai.
Liudytojo R. V. parodymus, kad M. K. vairuojamo automobilio langai tamsinti nebuvo, automobilį draudžiančio stovėti ženklo veikimo zonoje pastatė jo draugo močiutė, kurios kvietimu jie neva atvykę į Titnago gatvę, akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Jo parodymus teismas vertina kaip mėginimą suklaidinti teismą, tai yra melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas buvo pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 187² str., jam iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje (LR ATPK 262 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutarė:
M. K. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr.10N-10338273-14 palikti nepakeistą.
Iškelti R. V., a/k (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.