Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-09-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-297-286/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-19
Bylos Nr.
2YT-297-286/2017
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00223-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Rimkus
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, P. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-297-286/2017Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00223-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.4.5.19.; 3.2.6.1. (S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus,sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei V. K.,Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Sandrai Rakštelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, P. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintame pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po jos senelio M. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė U. B. testamentinės įpėdinystės ir faktinio valdymo pagrindais kartu su palikėjo dukra B. B. priėmė visą palikėjo turtą, įgyjant nuosavybės teisę į jį, ir kad U. B. kartu su dukra B. B. žemės nacionalizacijos metu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) buvo 31,1592 ha ploto žemės sklypo savininkėmis. Taip pat prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareiškėjai pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 31,1592 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad M. B. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 1928-08-01 valdė 31,1592 ha žemės sklypą kurį jis įsigijo pagal pirkimo-pardavimo aktą, 1903-08-04 patvirtintą Vilniaus apylinkės teismo vyriausiojo notaro. M. B. (duomenys neskelbtini) susituokė su U. Š.. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra B.. M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties testamentinės įpėdinystės ir faktinio valdymo pagrindais visą palikimą perėmė ir iki 1940-07-22 valdė M. B. antrojo žmona U. B. kartu su dukra B. B.. Tai matyti iš 1942 metų Dudų kaimo gyventojos B. U. buto-ūkio lapo, kuriame įrašyta ji ir jos jau ištekėjusi dukra B. B.. Senelė U. B. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po jos mirties visą turtą paveldėjo pareiškėjos motina B. B.. Lietuvos archyvuose nerasta duomenų, įrodančių M. B., M. sūnaus, kuriam 1928 metais buvo 33 metai, grįžimą iš Amerikos į Lietuvą. Trūkstant dokumentų, pareiškėja keletą kartų turėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšme turinčių faktų nustatymo, tačiau, pateikus naujus dokumentus, žemėtvarkos institucijos nurodydavo, kad ir vėl trūksta kažkokių dokumentų. Dėl tokio nesusikalbėjimo labai ilgai užsitęsė dokumentų pateikimas, todėl prašo pripažinti, kad terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo P. B. prieštaravimų pareiškimui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos giminystės ryšį su M. B., U. B. ir B. B. (b. l. 60, 72, 82-84). Iš šių dokumentų matyti, kad M. B. ir U. B. yra pareiškėjos seneliai, o B. B. (B.) yra jos motina.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016-04-26 pažymoje Nr. R4-585 išvardinti žemės sklypo, išskirto iš (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ipotekos knygose Nr. 4006, Nr. 11695, Nr. 7805/B esantys dokumentai (b. l. 26-27), 1923 metų asmenų, gyvenančių ir turinčių nuosavybę Daugėliškio valsčiuje, sąrašas, kuriame įrašytas (duomenys neskelbtini) gyventojas M. B., turėjęs 28 dešimtines žemės, Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiaus (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. 11659 esantis 1927 metų sąrašas, kuriame įrašytas B. M., sklypuose Nr. 6, Nr. 11, Nr. 15, Nr. 21 turėjęs 31,1592 ha žemės, Švenčionių miesto mokesčių skyriaus 1933-11-03 pažyma, kurioje nurodyta, kad M. B. paveldimas turtas susideda iš 30 ha žemės ir kito turto, patvirtina, kad M. B. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) valdė 31,1592 ha žemės, kurią įsigijo 1903-08-04 Vilniaus apylinkės teismo vyriausiojo notaro patvirtinto pirkimo-pardavimo akto pagrindu (b. l. 28-69).

Pareiškėjos nurodytų nuosavybės teisių atsiradimo metu galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado (toliau – Sąvadas) X tomo 1 dalis, todėl įpėdiniai, po M. B. mirties paveldėję jo turtą, turi būti nustatomi pagal Sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius. Palikimas tapdavo įpėdinio nuosavybe, jeigu įpėdinis jį priimdavo (Sąvado X tomo 1 dalies 1255, 1261 straipsniai). Pagal šių normų taikymo praktiką, formuotą Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakako įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimą faktiškai valdyti (Vyriausiojo Tribunolo 1927-01-03 sprendimas byloje Nr. 217).

M. B. 1926-06-26 testamentu visą turtą paliko sūnui M. B., M., testamento surašymo metu buvusiam JAV. Testamente taip pat nustatė, kad puse šio turto iki gyvos galvos naudosis jo antroji žmona U. B., kuri iki iš JAV sugrįš M. B., naudosis ir antrąja turto dalimi, o po jos mirties visu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu lygiomis dalimis naudosis keturios dukros – V. R., T. B., H. B. ir B. B. (B.). Duomenų apie testatoriaus sūnaus M. B. sugrįžimą iš JAV nėra.

Pagal Sąvado X tomo 1 dalį testamentas, palikėjui mirus, turėjo būti pristatytas per metus laiko nuo mirties gyvenantiems Lietuvoje ir per 2 metus nuo mirties gyvenantiems užsienyje taikos teisėjui, kad jis padarytų įrašą pristatytame tvirtinti testamento originale ar ištraukoje. U. B. po M. B. mirties kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl testamento vykdymo patvirtinimo. Teisėjas 1929-06-28 patvirtino testamento vykdymą (b. l. 61-64). Šie įrodymai patvirtina, kad dėl palikimo patvirtinimo buvo kreiptasi per įstatymo nustatytą terminą, testamentas buvo patvirtintas pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turėjo jį priimti, įstatymas neleido priimti palikimo su sąlyga (Sąvado X tomo 1 dalies 1255 straipsnis). Palikimas tapdavo įpėdinio nuosavybe, jei įpėdinis jį priimdavo. Palikimo priėmimu buvo laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtą savo asmeniniam pelnui gauti (Sąvado X tomo 1 dalies 1261 straipsnis). Pagal tuo metu galiojusį įstatymą buvo pripažintinas faktinis palikimo priėmimas. Palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimą faktiškai valdyti.

Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiaus (duomenys neskelbtini) gyventojos B. U. buto-ūkio lape įrašyta B. U., šeimos galva, našlė, šeimininkė su samdiniais, duktė B. B. ir žentas B. P. (b. l. 71). Ignalinos valsčiaus Jonėnų apylinkės (duomenys neskelbtini) 1945-1946 metų ūkinėje knygoje esančios P. B. ūkio žinių lapų kopijos skiltyje „žinios apie šeimos sudėtį“ įrašyta B. B., M. ir B. U. su atžyma, kad ji mirė (b. l. 76-78). Šie įrodymai bei U. B. kreipimasis į Vilniaus apygardos teismą dėl testamento vykdymo patvirtinimo patvirtina, kad U. B. ir B. B. po M. B. mirties kartu gyveno, naudojo, tvarkė, rūpinosi bei prižiūrėjo palikėjo turtą. Liudytoja A. B. taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje po M. B. mirties gyveno ir turtą valdė jo sutuoktinė U. B. ir dukra B. B.. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad po M. B. mirties U. B. ir B. B. priėmė palikimą faktiškai pradėjusios turtą valdyti ir jį naudoti (Civilinių įstatymų X tomo 1 dalies 1261 str.). Teismas mano, kad paaiškinimų, išdėstytų patikslintame pareiškime, aukščiau aptartų dokumentų bei liudytojos parodymų pakanka juridinę reikšmę turinčių faktų, kad po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė U. B. testamentinės įpėdinystės ir faktinio valdymo pagrindais kartu su dukra B. B. priėmė visą palikėjo turtą ir kad nuosavybės teise iki nacionalizacijos Švenčionių apskrityje, Daugėliškio valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (dabartiniame Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime) valdė 31,1592 ha žemės, nustatymui.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas prašymų bei nuosavybės teisę įrodančių dokumentų padavimo terminas 2004-10-12 buvo iš naikinamojo pakeistas į atnaujinamąjį. Šiuo pakeitimu įstatymo leidėjas siekė užtikrinti socialinio teisingumo įgyvendinimą, kad maksimaliai visi asmenys galėtų pasinaudoti restitucijos teise, galimybe apginti pažeistą nuosavybės teisę, kuri yra viena iš pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Iš pareiškėjos pareiškime išdėstytų paaiškinimų ir jos pateikto susirašinėjimo su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos institucijomis darytina išvada, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti savo teisėtus interesus, veikė pakankamai operatyviai, o įstatyme nustatytu terminu savo teisėmis nepasinaudojo dėl įstatymų nežinojimo ir dėl nesusikalbėjimo su žemėtvarkos tarnybomis, t. y. dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys), todėl prašymas atnaujinti terminą prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystę patvirtinančių dokumentų pateikimui tenkinamas. Pažymėtina, kad jokių pretendentų į U. B. ir B. B. iki nacionalizacijos priklausiusį turtą nėra ir nuosavybės teisės į šį turtą niekam nėra atkurtos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 260, 265, 268, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė U. B. testamentinės įpėdinystės ir faktinio valdymo pagrindais kartu su palikėjo dukra B. B. priėmė visą palikėjo turtą, įgyjant nuosavybės teisę į jį.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. B. kartu su dukra B. B. iki nacionalizacijos Švenčionių apskrityje, Daugėliškio valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (dabartiniame Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime) nuosavybės teise valdė 31,1592 ha žemės.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tam, kad būtų galima įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teisę į U. B. ir B. B. valdytą žemę.

Atnaujinti E. S. terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystę patvirtinančius dokumentus, tikslu atkurti nuosavybės teises į jos senelės U. B. ir motinos B. B. valdytą žemę.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Kęstutis Rimkus