- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 2-138-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00807-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- I. O. G., A. A. G.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ ieškinį atsakovams A. A. G., I. O. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų:
1) 5 632,40 Lt negrąžinto kredito, 10 322,16 Lt nesumokėtų palūkanų, iš viso 15 954,56 Lt skolą pagal 1991 m. gruodžio 5 d. Kreditinę sutartį ir 25 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2) 389,30 Lt negrąžinto kredito, 1 867,32 Lt nesumokėtų palūkanų, iš viso 2 256,62 Lt skolą pagal 1992 m. lapkričio 17 d. Kreditinę sutartį Nr. 2 ir 94 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) 10 000 Lt negrąžinto kredito, 49 133,33 Lt nesumokėtų palūkanų, iš viso 59 133,33 Lt skolą pagal 1992 m. birželio 25 d. Kreditinę sutartį Nr. 2 ir 67 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) 1 575,84 Lt negrąžinto kredito, 1 732,77 Lt nesumokėtų palūkanų, 54,08 Lt delspinigių, iš viso 3 362,69 Lt skolą pagal 1993 m. birželio 18 d. Kreditinę sutartį Nr. 2 ir 15 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5) 10 000 Lt negrąžinto kredito, 10 995,83 Lt nesumokėtų palūkanų, 343,19 Lt delspinigių, iš viso 21 339,02 Lt skolą pagal 1993 m. gruodžio 17 d. Kreditinę sutartį Nr. 3 ir 15 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6) bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas su atsakovu A. A. G. sudarė šias paskolos sutartis: 1991 m. gruodžio 5 d. Kreditinę sutartį (toliau-Sutartis 1); 1992 m. lapkričio 17 d. Kreditinę sutartį Nr. 2 (toliau-Sutartis 2); 1992 m. birželio 25 d. Kreditinę sutartį Nr. 2 (toliau-Sutartis 3); 1993 m. birželio 18 d. Kreditinę sutartį Nr. 2 su 1997 m. sausio 10 d. papildoma sutartimi (toliau-Sutartis 4); 1993 m. gruodžio 17 d. Kreditinę sutartį Nr. 3 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau-Sutartis 5). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė - nustatytais terminais paskolų negrąžino. Kadangi kreditai atsakovui A. A. G. buvo suteikti gyvenant santuokoje su I. O. G., lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties abu atsakovai turi atsakyti solidariai (CK 3.109 str., 6.881 str. 1 d., 6.256 str.). Tai, kad lėšos buvo paskolintos šeimos poreikiams tenkinti, įrodo ir tokios aplinkybės, kad atsakovas A. A. G. sutarčių sudarymo metu buvo ūkininkas, kreditai buvo suteikti būtent ūkininkavimo veiklai vystyti. Be to, ieškovo pateiktame pareiškime yra nurodyta, jog atsakovė I. O. G. sutinka, kad santuokoje įgytas stambių pašarų pakrovėjas būtų įkeistas ieškovui kaip garantas prievolei įvykdyti. Šis pareiškimas įrodo, kad atsakovė neprieštaravo sutuoktinio sudaromiems sandoriams su ieškovu ir davė tam sutikimą. Šalys minėtose sutartyse susitarė dėl tam tikro dydžio metinių palūkanų. Kadangi dalis paskolų buvo suteiktos rubliais ir talonais, ieškovas skolą apskaičiuoja remdamasis 1992 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės ir Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 695 bei 1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu dėl nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų - talonų išėmimo iš apyvartos.
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog šioje byloje taip pat turi būti taikomas sandorių metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CK IĮ) 4 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Todėl ieškovas pagrįstai vadovavosi 2000 m. CK normomis. Atsakovė teigdama, kad lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams patenkinti, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas ieškovui įmokų pradėjo nemokėti nuo 2002 m., todėl palūkanos yra apskaičiuotos nuo tos datos, kai susidarė įsiskolinimas, o ne nuo 2005 m. gruodžio 5 d., kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. G. ieškinio nepripažino. Nurodė, kad, jo manymu, visos paskolos yra grąžintos realizavus įkeistą turtą, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas pagal nurodytas sutartis yra negrąžinęs gautų paskolų. Be to, ieškovas prašo priteisti palūkanas už 7 metus ir 3 mėnesius, tačiau pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palūkanų priteisimo yra taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, o ieškovo prašomos priteisti palūkanos už pradelstą skolą teismų praktikoje laikomos netesybomis, kurioms taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškovas šių palūkanų nediferencijuoja ir jų neskirsto, taigi, jis taip piktnaudžiauja teise (CK 1.137 str.). Minėtose sutartyse įtvirtintos palūkanų normos prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl jas teismas turėtų sumažinti iki protingo dydžio. Ieškovas taip pat nepagrįstai prašo priteisti nuo 15 proc. iki 94 proc. dydžio procesines palūkanas, nes jų dydis fiziniam asmeniui yra 5 proc. (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Nors minėtose sutartyse yra nurodyta, kad palūkanos išieškomos ne ginčo tvarka iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos, tačiau ieškovas nepateikė jokių sąskaitos išrašų ar kitų piniginių lėšų judėjimą pagrindžiančių dokumentų sutarties galiojimo laikotarpiu. Sutarties 4 2 punkte yra nurodyta, kad kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas yra užtikrinamas pridedamu apyrašu ir 1993 m. gegužės 31 d. įkeitimo sutartimi. Sutarties 5 įvykdymas taip pat buvo užtikrintas 1993 m. gegužės 31 d. įkeitimo sutartimi. Ieškovas nepateikė nei apyrašo, nei 1993 m. gegužės 31 d. įkeitimo sutarties, iš kurios būtų matyti, koks turtas buvo įkeistas ir koks jo teisinis likimas šiuo metu. Pagal papildomas sutartis prie Sutarties 4, Sutarties 5 kredito grąžinimo terminas yra 1999 m. spalio 10 d. Taigi, šiems ir su jais susijusiems reikalavimams turi būti taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 1 d., CK IĮ 10 str. 1 d.). Atsakovas 2007 m. lapkričio 20 d. ir 2008 m. sausio 13 d. yra gavęs ieškovo raštus, kuriais buvo reikalaujama grąžinti 79 941,77 Lt. Gavus šiuos raštus buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus, iš kurių matytųsi skolos susiformavimo istorija ir sąlygos. Ieškovas tokios informacijos nepateikė, o kreipėsi į teismą su ieškiniu. Toks ieškovo elgesys pažeidžia šalių tarpusavio bendradarbiavimo principą.
Atsakovė I. O. G. ieškinio nepripažino. Ieškovo reikalavimams dėl palūkanų, delspinigių bei paskolų priteisimo pagal Sutartį 4 ir Sutartį 5 prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad visos paskolos sutartys buvo sudarytos iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl ieškovas nepagrįstai vadovaujasi tik šio CK nuostatomis. Atsakovė nė vienos iš ieškovo nurodomų sutarčių nėra pasirašiusi, nėra supažindinta su jų sąlygomis, nėra davusi sutikimo jų gavimui. Paskolos teisinių santykių atsiradimo metu sutuoktinių turtinius ir kt. santykius reglamentavo SŠK. Šioje byloje sutuoktinių atsakomybė turėtų būti nustatoma vadovaujantis SŠK 25 straipsnio nuostatomis, o 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių atsakomybę, neturėtų būti taikomos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad gautos paskolos buvo panaudotos šeimos interesams (SŠK 25 str. 2 d.). Pagal analogiją vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi matyti, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Nors ieškovas nurodo, kad pagal Sutartį 1 kredito likutis yra 5 632,40 Lt, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovas nepagrįstai skaičiuoja 25 % palūkanas už pradelstą skolą nuo 2002 m. lapkričio 19 d., tuo tarpu paskolos grąžinimo terminas buvo 2005 m. gruodžio 5 d. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 20 d. raštu jis paragino atsakovus padengti susidariusią skolą, skola nebuvo grąžinta, tačiau ieškovas dar daugiau negu du metus delsė paduoti ieškinį. Taigi, ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes jis tokiu būdu siekia padidinti priteistiną delspinigių ir palūkanų sumą. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti atitinkamo dydžio palūkanas, nes jos negali būti priemone praturtėti kito asmens sąskaita, o tik turi kompensuoti šalies patirtus nuostolius. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad skolininkas, praleidęs terminą piniginei prievolei įvykdyti, turi mokėti 5 % dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos yra pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Duomenų, kad ieškovas patyrė didesnius nuostolius, nėra pateikta. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą visiems reikalavimams dėl palūkanų priteisimo pagal visas kreditavimo sutartis (išskyrus Sutartį 1, kurioje kredito grąžinimo terminas baigėsi 2005 m. gruodžio 5 d.), taip pat dėl delspinigių priteisimo ir terminą reikalauti paskolos grąžinimo pagal Sutartį 4 ir Sutartį 5. 1964 m. CK 64 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. 2000 m. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje yra nustatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas dėl palūkanų išieškojimo. Teisė į ieškinį dėl palūkanų priteisimo už esą negrąžintą kreditą ieškovui atsirado atitinkamai 2005 m. gruodžio 6 d., 2002 m. birželio 26 d., 2002 m. lapkričio 18 d., 1999 m. spalio 11 d. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas. Teisė į ieškinį dėl negrąžintų paskolų priteisimo pagal Sutartį 4 ir Sutartį 5 atsirado 1999 m. spalio 11 d., todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ieškinio senaties terminas ir dėl delspinigių priteisimo yra praleistas, nes tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal 2000 m. CK ieškiniams dėl delspinigių yra nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas ir dėl to, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo priteisti palūkanas, už kurių nemokėjimą yra prašoma priteisti delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo A.A. G. buvo sudarytos Sutartys 1-5 (b.l. 11-19). Be to, šalys pripažįsta, kad tarp jų buvo sudaryta dar ir daugiau paskolos sutarčių, nesančių šios bylos nagrinėjimo dalyku, su atsakovo turto įkeitimu, vieną jų - 1997 m. sausio 8 d. paskolos sutartį su įkeitimu patvirtina ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 134-137). Ieškovas nurodo, kad pagal ginčo sutartis atsakovas negrąžino dalies (prašomų priteisti sumų apimtyje) paskolų. Atsakovas nurodo, kad, jo nuomone, ieškovui visos paskolos turėjo būti sugrąžintos realizavus pagal paskolos sutartis įkeistą turtą.
Taigi, atsakovai minėtų sutarčių neginčija, neneigia ir paskolų sumų pagal jas gavimo fakto. Todėl jie turi pareigą pateikti įrodymus, kad iš tikrųjų su ieškovu yra atsiskaitę pagal šioje byloje pateiktas sutartis (CPK 12, 178 str.). Tačiau savo pakankamai abstraktiems teiginiams apie atsiskaitymą pagrįsti iš esmės jokių įrodymų jie nėra pateikę.
Šalių sutartys sudarytos, taigi, ir šalių teisės bei pareigos atsirado galiojant 1964 m. CK. Tačiau ginčo sprendimui taikytinos CK normos (CK ĮĮ įstatymo 4 str. 2 d., 41 str. 2 d.).
Dėl Sutarties 1 (b.l. 9, 11).
Šia sutartimi suteikto kredito su priskaičiuotomis palūkanomis grąžinimo terminas yra 2005 m. gruodžio 5 d. Ieškovas nurodo, kad pagal šią sutartį negrąžintas 5 632,40 Lt kreditas, taip pat skaičiuoja 25 proc. palūkanas - tokio dydžio palūkanos šalių susitarimu numatytos už pradelstą skolą. Taigi, šiuo atveju palūkanos skaičiuojamos už praleistą piniginėms prievolėms įvykdymo terminą, jos pagal CK 6.261 straipsnį yra laikomos minimaliais nuostoliais.
Prašoma priteisti palūkanų suma beveik dvigubai viršija pačios paskolos dydį. Sutartis sudaryta dar 1991 m., t.y. prieš dvidešimt metų. Teismo manymu, joje nustatyta palūkanų norma laikytina neprotingai didele, todėl turėtų būti mažinama bent jau tris kartus – iki 8,3 proc.(CK 1.5 str. ). Įvertintina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Sutarties 1 2 punktą šalys 25 proc. palūkanas numatė už pradelstą skolą. Taigi, ieškovas įgijo teisę tokio dydžio palūkanas skaičiuoti tik nuo 2005 m. gruodžio 5 d., t.y. suėjus paskolos grąžinimo terminui, o ne 2002 m. lapkričio 19 d. (kaip jis yra apskaičiavęs). Tokiu atveju (skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 5 d.) palūkanų suma būtų beveik dvigubai mažesnė net ir esant 25 proc. normai. Dalis prievolės pagal šią paskolos sutartį yra įvykdyta. Be to, konstatuotina, kad pats ieškovas prisidėjo prie šių nuostolių padidėjimo – dar 2007 m. kreipęsis į atsakovus dėl kreditų grąžinimo (b.l. 8), jis dar beveik du su puse metų delsė pareikšti ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui priteistinų už pradelstą kredito grąžinimo terminą palūkanų suma mažinama iki 1 300 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6. 258 str. 3 d., 6.259 str. 2 d.).
Dėl Sutarties 2, Sutarties 3 (b.l. 12, 13, 10, 20).
Šiomis sutartimis suteiktų kreditų su priskaičiuotomis palūkanomis grąžinimo terminai yra atitinkamai 2002 m. lapkričio 17 d. ir 2002 m. birželio 25 d. Pagal šias sutartis negrąžinti kreditai yra atitinkamai 389,30 Lt ir 10 000 Lt.
Ieškovas yra pareiškęs reikalavimus priteisti pagal šias sutartis ir palūkanas.
Reikalavimams priteisti palūkanas yra taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.). Taigi, šis terminas baigėsi atitinkamai 2007 m. lapkričio 17 d. ir 2007 m. birželio 25 d. Todėl šie reikalavimai atmestini dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo tokiems reikalavimams pareikšti (CK 1.131 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atnaujinti šiuos terminus nėra jokio pagrindo – ieškovas nenurodė ir nėra nustatyta jokių svarbių priežasčių, kurios galėtų bent kiek įtikinamiau pateisinti šio termino praleidimą, juo labiau, kad terminas praleistas ženkliai, o ieškovas yra profesionalus finansine veikla besiverčiantis subjektas, kuriam keliami padidinti atidumo ir apdairumo reikalavimai.
Dėl Sutarties 4, Sutarties 5 (b.l. 14-15, 16, 21, 17-18, 19, 22).
Šiomis sutartimis suteiktų kreditų su priskaičiuotomis palūkanomis grąžinimo terminai yra 1999 m. spalio 10 d. Ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo šio termino, t. y. pasibaigus bendrajam ieškinio senaties terminui (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, kad senaties terminas buvo nutrauktas 2000 m. kovo mėn. atsakovo raštu banko skyriaus valdytojui (b.l. 120). Atsakovai nurodo, kad šis raštas negali būti laikomas pakankamu pagrindu ieškinio senaties termino nutraukimui, nes jame nėra nurodyta, jog kalbama apie prievoles pagal į bylą pateiktas sutartis. Teismo nuomone, su ieškovo aiškinimu sutiktina.
Minėtame rašte atsakovas nurodo, kad „negaliu niekaip atsiskaityti už paskolas“, „stengsiuosi dengti kitas paskolas“. Taigi, nors rašte neįvardijamos konkrečios paskolos, tačiau toks atsakovo rašto turinys leidžia manyti, kad šiuo atveju turima galvoje ne viena kuri nors (ar kelios konkrečios) sutartis(ys), o visos paimtos ir nepadengtos paskolos. Todėl yra pagrindas manyti, kad po tokio turinio atsakovo raštiško pasižadėjimo ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog atsakovas pripažįsta paskolų (inter alia šioje byloje minimų) grąžinimo prievolę ir žada jas įvykdyti, kas reiškia ieškinio senaties nutraukimą (CK 1.130 str. 2 d.). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad minėto rašto turinys yra reikšmingas ir kitame kontekste - jis paneigia atsakovo aiškinimą apie tai, jog jis buvo įsitikinęs, kad įkeisto turto realizavimu buvo padengtos visos paskolos, nes atsakovas rašte faktiškai pats nurodo, kad paskolos nėra grąžintos. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui priteistinos negrąžintos pagal šias sutartis kreditų sumos – atitinkamai 1 575,84 Lt ir 10 000 Lt. Tačiau dėl jau virš minėtų priežasčių konstatavus ieškinio senaties termino palūkanoms priteisti praleidimą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.
Šiose sutartyse šalys buvo numačiusios skaičiuoti delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas. Vienok, konstatavus, kad ieškinio senaties terminas palūkanoms išieškoti yra praleistas, jos nepriteisiamos, todėl ir delspinigiai, šiuo atveju esantys netesybomis už palūkanų savalaikį mokėjimą, už jas negali būti priteisiami.
Tokiu būdu ieškovui priteistina bendra 28 897,54 Lt suma (CK 6.881 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str.1, 2 d. d.).
Bylos duomenys neduoda jokio pagrindo manyti, kad paskolos buvo imamos vien atsakovo asmeniniais interesais. Priešingai, iš sudarytų sutarčių matyti, jog kredito paskirtis buvo ūkinių pastatų statyba, trąšų pirkimas, taigi, akivaizdu, kad kredito lėšos buvo naudojamos šeimos interesais. Todėl minėta suma priteistina iš abiejų atsakovų solidariai (SŠK 25 str. 2 d., CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).
Ieškinys tenkinamas 28 proc. Tokiu atveju sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovų už advokato pagalbą turėtų būti priteista 678 Lt (28 proc. nuo 2 420 Lt turėtų išlaidų), iš ieškovo atsakovui 2 160 Lt (72 proc. nuo 3 000 Lt turėtų išlaidų), atsakovei 1 296 Lt (72 proc. nuo 1 800 Lt turėtų išlaidų). Įskaičius šias sumas (po pusę ieškovui priklausančios dalies (339 Lt) kiekvienam atsakovui), atsakovui priteisiama 1‘821 Lt, atsakovei 957 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų A. A. G., I. O. G. solidariai 28‘897,54 Lt skolos, 8,3 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2010 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 866,93 Lt žyminio mokesčio ieškovui akcinei bendrovei „DnB NORD bankas“ bei po 17,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ 1 821 Lt atsakovui A. A. G., 957 Lt atsakovei I. O. G. už advokato pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.