Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. birželio 25 d. paduotu ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Auto Baltija“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto Baltija“ ieškinį atsakovėms likviduotai uždarajai akcinei bendrovei ,,Žiemgalos automobiliai“ ir atvirajai akcinei bendrovei ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ holdingo valdančiajai kompanijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė Loreta Stankevičienė ir Gabrielius Gedvilas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai ,,Belavtomaz“ (ne)sąžiningumą siejo su sandorio naudingumu, tačiau aiškindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnio taikymo sąlygas ir spręsdami dėl ,,Belavtomaz“ nesąžiningumo, nevertino ir nesprendė, ar apskritai ieškovė galėjo įvykdyti šį sandorį (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo ir netaikė Reglamento Nr. 765/2006 bei Reglamento Nr. 588/2011 nuostatų, kurias taikant visi sandoriai su atsakove ,,Belavtomaz“ turi būti nutraukti vienašališkai. Teismai, ginčo sandorį siedami išimtinai su, jų teigimu, sandorio naudingumu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas turėjo spręsti dėl sutarčių negaliojimo, net jei tam reikėjo papildomų įrodymų byloje rinkimo. To nesilaikius, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažįstamos teismo pareigos būti aktyviam nagrinėjant bylas, kuriose šalis yra bankrutuojanti įmonė. Teismai šioje byloje netinkamai aiškino pirmą actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygą, t. y. kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismai sprendė, kad ieškovas turėjo įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, kad ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tokia teismų pozicija galėtų būti laikoma teisinga tuo atveju, jeigu ieškovei nebūtų iškelta bankroto bylą ir/ar actio Pauliana ieškinį reikštų atskiras kreditorius, siekiantis apginti išimtinai savo pažeistas teises. Teismai šioje byloje nepagrįstai pirmąją actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygą aiškino ir taikė atsietai nuo kitų sąlygų. Tokį ieškinį reiškiant bankroto (nemokumo) administratoriui, pirmoji sąlyga aiškintina ne savarankiškai, bet kartu su antrąja sąlyga, - ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, kartu įvertinant ir kreditoriaus, kurio naudai sandoris sudarytas, sąžiningumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.