Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams J. Š. ir A. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. Š. elektroniniu paštu pranešė, jog su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo sutinka (14 b. l.), atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė A. S. teismo posėdyje ieškinį palaiko, parodė, jog su atsakovu J. Š. susituokusi (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. liepos mėnesio, kada atsakovas J. Š. išvyko uždarbiauti į užsienį, artimų santykių nepalaiko. Parodė, jog su atsakovu A. R. susipažino 2018 m. rugpjūčio 18 d., nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio su juo palaikė artimus santykius, po kurio laiko suprato, kad laukiasi. Kad vaikas yra atsakovo A. R., jai nekyla abejonių. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini), kaip jo tėvas buvo nurodytas atsakovas J. Š., nes nuo ištuokos nebuvo praėję 300 dienų, vaikui suteikė savo pavardę.

Atsakovas A. R. ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažįsta, sutinka, kad būtų nustatyta jo tėvystė, yra įsitikinęs, kad yra M. tėvas. Patvirtino, jog su ieškove yra pažįstamas daugiau nei vieneri metai, kažkur nuo 2018 m. lapkričio mėnesio su ieškove palaiko artimus santykius.

Atsakovas J. Š. teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog santuoka tarp ieškovės A. S. ir atsakovo J. Š. sudaryta (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje. Nuo 2018 m. liepos mėnesio ieškovė A. S. ir atsakovas J. Š. artimų santykių nepalaikė, ieškovė A. S. ir atsakovas A. R. artimai bendrauja ne vėliau kaip nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Santuoka tarp ieškovės A. S. ir atsakovo J. Š. nutraukta (duomenys neskelbtini) Ieškovei A. S. sūnus M. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvu (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įrašytas atsakovas J. Š., vaikui ieškovės A. S. prašymu suteikta S. pavardė.

Nustatydamas faktines aplinkybes dėl santuokos su atsakovu J. Š. sudarymo datos, artimų santykių su atsakovu J. Š. nutraukimo teismas remiasi ieškovės A. S. parodymais, dėl artimų santykių tarp ieškovės ir atsakovo A. R. teismas remiasi abiejų šalių, ieškovės ir atsakovo A. R. parodymais, dėl ištuokos tarp ieškovės ir atsakovo J. Š. bei ieškovės sūnaus M. gimimo, atsakovo J. Š. įrašymo vaiko tėvu, vaikui suteiktos S. pavardės – byloje esančiais santuokos nutraukimo įrašu (5 b. l.), vaiko gimimo įrašu (33 b. l.), ieškovės A. S. parodymais.

CK 3.140 straipsnio 2 dalimi numatyta, jei vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Iš pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, jog M. S. gimė nepraėjus 300 dienų po ieškovės A. S. ir atsakovo J. Š. santuokos nutraukimo, todėl pagrįstai vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas J. Š. (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklių) 41.3. punkto pagrindas). Tačiau iš ieškovės A. S. parodymų nustatyta, jog ieškovė A. S. ir atsakovas J. Š. nuo 2018 m. liepos mėnesio nepalaiko artimų ryšių, ieškovės sūnus M. S. gimė (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo artimų santykių pabaigos, daro išvadą, jog ieškovė A. S. įrodė, kad atsakovas J. Š. negali būti vaiko M. S. tėvas, todėl tėvystė yra nuginčijama. Tai, kad nėra vaiko tėvas, sutinka ir pats atsakovas J. Š.. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Teismo sprendimu nustačius, jog atsakovas J. Š. negali būti ieškovės A. S. sūnaus M. tėvas, ieškovei nurodžius, jog vaiko tėvas yra atsakovas A. R., šiam teismo posėdyje pripažinus, jog jis yra vaiko tėvas, teismas, nuginčijęs atsakovo J. Š. tėvystę, vaiko M. S. tėvu pripažįsta atsakovą A. R., o vaiką – atsakovo A. R. vaiku (CPK 392 straipsnio 1 dalies reikalavimai). Teismas, nuginčijęs tėvystę, nenaikina Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų apie atsakovą J. Š., kaip to prašo ieškovė A. S., kadangi civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl tėvystės nuginčijimo, savo iniciatyva sudarydama civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą iš gimimo įrašo išbraukia duomenis apie tėvą (Taisyklių 57 punktas), tam atskiro teismo sprendimo nereikia. Tačiau teismas, pripažinęs vaiko tėvu atsakovą A. R., esant ieškovės A. S. prašymui, pripažinęs atsakovą A. R. vaiko M. S. tėvu, pakeičia vaiko pavardę iš S. į R. (Taisyklių 60 punktas). Tokiam ieškovės A. S. prašymui suteikti vaikui R. pavardę atsakovas A. R. neprieštaravo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas išsiunčiamas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo įregistravimo (CPK 392, 399 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė A. S. nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo pareikšti du neturtiniai reikalavimai, ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už ieškinį turėjo būti mokamas 150 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 4,59 Eur išlaidas (2019 m. gruodžio 20 d. pažyma). Ieškinį tenkinus visiškai, žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgus į tas aplinkybes, jog ši situacija, dėl kurios ieškovė A. S. buvo priversta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo bei dėl vaiko tėvystės nuginčijimo ir vaiko tėvystės pripažinimo kreiptis į teismą, kilo dėl pačios ieškovės kaltės (santuokos metu pradėjusi artimai bendrauti su kitu asmeniu, ne su sutuoktiniu, savalaikiai nesprendė klausimo dėl santuokos nutraukimo, gimus vaikui neinicijavo vaiko kilmės iš tėvo nustatymo CK 3.140 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka (kartu su atsakovais nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo bendru pareiškimu), dėl ko po vaiko gimimo civilinės metrikacijos skyrius nustatyta tvarka ir pagrindais tėvu įrašė atsakovą J. Š.), teismas iš atsakovų J. Š. ir A. R. bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 95 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Atsakovą A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o M. S. pripažinti A. R. sūnumi, M. S. pavardę pakeisti į R. pavardę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.