- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-159/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas (pran.), Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Įstros aerodromas“, viešosios įstaigos „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“
- Advokatai
- Ramutė Bimbirienė
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Įstros aerodromas“ (buvęs pavadinimas – viešoji įstaiga „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1659-41/2005 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas viešoji įstaiga (toliau tekste VšĮ) „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“ (dabartinis pavadinimas viešoji įstaiga „Įstros aerodromas“) 2005 m. balandžio 14 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste UAB) „BTA draudimas“ 721 504 Lt draudimo išmokų.
Ieškovas nurodė, kad 2004 m. kovo 2 d. su atsakovu buvo sudarytos draudimo sutartys (draudimo liudijimai Nr. NA-003126, CA Nr. 000299 ir AV Nr. 000148), kuriose numatytomis sąlygomis buvo apdrausta piloto darbo vieta lėktuve SU-29, reg. Nr. LY-ASI, lėktuvas SU-29, reg. Nr. LY-ASI, o taip pat žala tretiesiems asmenims, jų turtui ir žala kroviniui, atsiradusi skrendant aukščiau nurodytu lėktuvu. 2004 m. balandžio 19 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sudužo ieškovui priklausantis lėktuvas SU-29, žuvo jame skridę R. Ž. ir D. I. . 2004 m. balandžio 20 d. ir 22 d. ieškovas pranešė atsakovui apie draudiminį įvykį, o 2004 m. spalio 7 d. kreipėsi su prašymu išmokėti draudimo išmokas. Atsakovas, nurodęs, kad neturi duomenų apie draudimo įmokų pagal aukščiau nurodytus draudimo polisus sumokėjimą, paprašė pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 2004 m. spalio 20 d. ieškovas sumokėjo draudimo įmokas pagal šiuos polisus ir pateikė ieškovui tai patvirtinantį mokėjimo pavedimą, o 2004 m. lapkričio 10 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmokas. Tačiau atsakovas 2004 m. gruodžio 3 d. raštu atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmokas, motyvuodamas tuo, kad draudimo įmokas ieškovas sumokėjo tik po to, kai atsakovas paprašė, draudimo polisai draudiminio įvykio dieną buvo negaliojantys, nes draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos, draudimo sutartis nutrūksta. Ieškovas nurodė, kad atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmokas nepagrįstas, kadangi draudimo sutarčių įsigaliojimo data buvo polise nurodyta 2004 m. kovo 2 d. Draudimo taisyklės numato, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo polise nurodytos datos. Draudimo polisuose nebuvo nurodyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Draudimo taisyklėse numatyta, jog, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Kadangi atsakovas nevykdė šios pareigos ir nepranešė draudėjui apie pareigą sumokėti draudimo įmoką, jis pažeidė pareigą bendradarbiauti, todėl sudarytos draudimo sutartys negali būti laikomos nutrūkusiomis ir draudimo išmokos vykdymas negali būti sustabdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo VšĮ „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 41,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad sudarydamos draudimo sutartis, šalys specialiai nenumatė, kad jos įsigalioja nuo sudarymo momento, draudimo liudijimo pasirašymo ar išdavimo momento ar kitos sutartyje numatytos datos ir padarė išvadą, jog draudimo sutarčių įsigaliojimas buvo susietas su draudimo įmokos sumokėjimo momentu. Ieškovui neįmokėjus draudimo įmokos, draudimo sutartys nutrūko ir nelaimingo atsitikimo metu negaliojo. Teismas taip pat padarė išvadą, kad draudimo taisyklėse įtvirtintoje nuostatoje, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val., yra turima omenyje draudimo polise nurodyta pirmos draudimo įmokos (ar jos dalies) mokėjimo data, o ne paties draudimo liudijimo (poliso) sudarymo (pasirašymo) data. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog draudimo liudijime nurodyta jo sudarymo data laikytina draudimo sutarties įsigaliojimo data, ir nurodė, kad draudimo liudijimas (polisas) yra tik dokumentas, įrodantis draudimo sutarties sudarymo, bet ne sutarties įsigaliojimo faktą. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad draudimo sutartys nebuvo nutrūkusios, nes draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas neįvykdė pareigos raštu pranešti draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimą, ir nurodė, kad minėta nuostata taikoma tik tuo atveju, kai draudimo sutarties įsigaliojimas nėra siejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Teismas padarė išvadą, kad draudiminis įvykis įvyko neįsigaliojus draudimo sutartims, nei draudimo taisyklėse, nei draudimo liudijime nebuvo numatyta taikyti draudimą draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, todėl draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, kaip ir draudėjo teisė reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo, neatsirado, ir tai sudaro teisinį pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą atsakovo atžvilgiu. Teismas tai pat nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tokia pretenzija nebuvo pateikta ir draudikui, todėl pareiga išmokėti draudimo išmoką taip pat neatsiranda. Tiek pilotas, tiek kartu su juo skridęs R. Ž. buvo draudėjo darbuotojai, įvykis įvyko darbo metu. Draudikas nėra atsakingas pagal ieškinius, kurie būna pateikiami draudėjui dėl žalos sveikatai (kūno sužalojimas, mirtinas ar kitoks sužeidimas) bei turtui, jei ji yra padaroma bet kuriam iš draudėjo darbuotojų arba jo verslo partnerių, jiems vykdant savo darbo pareigas tuo metu, kai jie dirba draudėjui pagal darbo ar bet kokią kitokią sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas VšĮ „Įstros aerodromas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos patenkinti ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai išsiaiškino draudimo sutarties esmę, jos sudarymo ir įsigaliojimo ypatumus bei sutarties šalis siejusias tarpusavio pareigas. Sprendime nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kuriais remiantis teismas draudimo sutarties įsigaliojimo momentą galėtų sieti su kitomis aplinkybėmis nei sutarties sudarymas. Apeliantas pažymi, kad skraidymo aparato savanoriško draudimo polise ir skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir vežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo liudijime sutarties įsigaliojimo data nurodyta 2004 m. kovo 2 d. Skraidymo aparato savanoriško draudimo taisyklių Nr. 018 6.3 punkte ir Skraidymo aparatų savininkų valdytojų ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 9.3 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val. draudėjo buveinės vietos laiku. Draudimo polisuose nebuvo nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką ir šių sutarčių įsigaliojimas nesiejamas su įmokos sumokėjimu. Todėl sutartis laikoma sudaryta 2004 m. kovo 2 d. ir įsigaliojo po jos pasirašymo dienos 00.00 val. Nėra pagrindo įsigaliojimo sieti su kitomis aplinkybėmis, kadangi sudaryta draudimo sutartis bei jos gramatinio teksto tinkamas aiškinimas šalims turi įstatymo galią. Šalių sudaryta sutartis yra LR CK 6.966 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos normos išimtis. Be to, teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad iš UAB „BTA draudimas“ 2004 m. gruodžio 3 d. atsakymo dėl draudimo išmokos matyti, jog atsakovas draudimo sutartį laikė įsigaliojusia nuo jos pasirašymo dienos (CK 6.996 str. 2d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudikui neatsirado pareiga pranešti draudėjui, kad, nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Tokia pareiga numatyta LR Draudimo įstatymo 80 straipsnio pirmojoje dalyje, Skraidymo aparato savanoriško draudimo taisyklių Nr. 018 6.5 punkte ir Skraidymo aparatų savininkų valdytojų ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 9.5 punkte. Dėl šios priežasties sudarytos draudimo sutartys negali būti laikomos nutrūkusiomis ir draudimo išmokos vykdymas negali būti sustabdytas.
3. Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Pasyvus atsakovo elgesys - tylėjimas bei kliento neįspėjimas - rodė atsakovo valią laikyti draudimo sutartis sudarytomis. Teismas, aiškindamas sutartį, neatsižvelgė į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, kaip tai nustato ir CK 6.193 straipsnis. Vienareikšmė ir aiškiai šalių patvirtinta sąlyga buvo ta, kad draudimo sutartys įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val. draudėjo buveinės vietos laiku.
4. Tarp šalių įsigaliojus draudimo sutartims bei išdavus skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės liudijimą, savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą, apeliantas VšĮ „Įstros aerodromas“ tapo draudėju ir jam atsirado LR Draudimo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinta teisė į draudimo išmoką. Ne laiku sumokėjus draudimo įmokas, tarp šalių susiklostė sutartinės atsakomybės santykiai, tačiau tai neturėjo įtakos sutarties įsigaliojimui. Apeliantas savo sutartinę prievolę įvykdė 2004 m. lapkričio 24 d. sumokėjo draudimo įmoką. Draudimo bendrovė nevykdė savo veiklos maksimaliai tinkamai, todėl įvykus draudimo sutartyje numatytam draudiminiam įvykiui, ji negali atsisakyti mokėti draudimo išmokas remdamasi vien tuo, kad nebuvo sumokėtos draudimo įmokos, ir negali sudarytas draudimo sutartis vienašališkai nutraukti draudimo sutartyje nenumatytais pagrindais.
5. UAB „BTA draudimas“ pareikšti argumentai dėl nelaimingo atsitikimo traktavimo nedraudiminiu įvykiu nėra ieškinio dalykas, kadangi ieškininiu pareiškimu buvo ginčytas 2004 m. gruodžio 3 d. atsakovo atsakymas, kuriuo sumokėti draudimo išmoką buvo atsisakyta vien tuo kad nebuvo įmokėta pradinė draudimo įmoka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „BTA draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad draudėjas, įsipareigojęs pirmąją draudimo įmokos dalį sumokėti iki 2004 m. kovo 9 d., jos nesumokėjo ir šios aplinkybės neginčija. Kaip teisingai konstatavo Vilniaus apygardos teismas, įvykio metu ieškovas neturėjo draudimo apsaugos, todėl mokėti draudimo išmokas atsakovas neturi pagrindo. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti sutarčių galiojimą, kaip tai numato LR Draudimo įstatymo 80 straipsnio pirmoji dalis, nes draudimo sutartys nebuvo įsigaliojusios. Kai draudėjas nesumoka numatytos draudimo įmokos, tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nėra nustatyta ko kita (CK 6.996 str. l d.). Sudarytose draudimo sutartyse jokių išlygų ar išskirtinių sąlygų dėl sutarčių galiojimo nėra, todėl vienareikšmiai turi būti taikomos CK 6.996 straipsnio nuostatos. Apeliantas sutarčių sudarymo datą nepagrįstai tapatina su jų įsigaliojimo terminu ir neteisingai aiškina LR CK 6.996 straipsnio pirmąją dalį. Draudimo sutarties sąlygos, apie kurias draudikas privalo informuoti draudėją, nurodytos draudimo rūšies taisyklėse. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad draudėjas šias taisykles turėjo ir buvo su jomis susipažinęs (tai patvirtina ir tuometinio ieškovo vadovo parašas polisuose). Kaip matyti iš byloje esančių draudimo sutarčių, kurių neatskiriama dalimi yra draudimo rūšies taisyklės, draudimo sutarčių įsigaliojimas yra siejamas su draudimo įmokos pirmosios dalies sumokėjimu, todėl minėta Draudimo įstatymo 80 straipsnio nurodyta pareiga draudikui neatsirado.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar nelaimingo atsitikimo metu galiojo sudarytos draudimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas VšĮ „Įstros aerodromas“, kaip draudėjas, reikalauja draudimo išmokų iš atsakovo UAB „BTA draudimas“(draudiko), įvykus draudiminiam įvykiui.
Draudimo teisinius santykius, tame tarpe ir draudimo sutarties sudarymą bei įsigaliojimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso šeštosios knygos LIII skyrius, specialus Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymas, atskirų draudimo rūšių taisyklės.
Civilinio kodekso 6.996 straipsnio, nustatančio draudimo sutarties įsigaliojimo tvarką, pirmąja dalimi yra nustatyta, kad draudimo sutartis, jeigu nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Analogiška nuostata įtvirtinta ir atsakovo UAB „BTA draudimas“ draudimo taisyklėse, pagal kurias buvo sudarytos ginčo draudimo sutartys: Skraidymo aparatų savanoriško draudimo taisyklių Nr. 018 6.3 punktu bei Skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 9.3 punktu, be kita ko, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartimi nenumatoma kitaip, ji neįsigalioja anksčiau, nei draudėjas sumoka pirmąją įmoką (t. 1, b.l. 26, t. 2, b.l. 11, 19). Tokiu būdu pagal įstatyme bei draudimo taisyklėse įtvirtintą bendrą taisyklę draudimo sutartis įsigalioja nuo pirmosios (jeigu mokėjimas yra išdėstytas) arba visos draudimo įmokos sumokėjimo. Taigi siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl to, ar 2004 m. balandžio 19 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu draudimo sutartys galiojo, ar negaliojo, būtina išaiškinti, ar šalių sudarytomis draudimo sutartimis buvo nustatyta išimtis iš šios bendrosios taisyklės, t.y. ar šalys, sudarydamos draudimo sutartis, nustatė kitokią draudimo sutarties įsigaliojimo tvarką, negu nustatyta įstatyme.
Savo teiginį, kad šalių sudarytos draudimo sutartys įsigaliojo iki pirmosios įmokos įmokėjimo, apeliantas grindžia Skraidymo aparatų savanoriško draudimo taisyklių Nr. 018 (toliau tekste taisyklės Nr. 018) 6.3 punkto ir Skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 (toliau tekste taisyklės Nr. 019) 9.3 punkto nuostatomis, pagal kurias sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val. draudėjo buveinės vietos laiku. Tačiau šios nuostatos negali būti aiškinamos, atsiejant jas nuo kitų minėtų taisyklių nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties sudarymą ir galiojimą. Taisyklių Nr. 018 6.3 punkte bei taisyklių Nr. 019 9.3 punkte nurodyta: ,,Draudimo sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val. Draudėjo buveinės vietos laiku. Jeigu draudimo sutartimi nenumatoma kitaip, ji neįsigalioja anksčiau, nei draudėjas sumoka pirmąją įmoką, ...“. Tokiu būdu polise nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data taisyklėse betarpiškai siejama su pirmosios draudimo įmokos sumokėjimu. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtame taisyklių punkte minima draudimo sutarties įsigaliojimo data yra ne kas kita, kaip draudimo polise nurodyta pirmos draudimo įmokos (ar jos dalies) mokėjimo data, o ne paties draudimo liudijimo (poliso) sudarymo (pasirašymo) data. Todėl ši taisyklių nuostata nėra išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją).
Draudimo liudijimuose nurodytas draudimo laikotarpis taip pat negali būti siejamas su draudimo sutarties įsigaliojimo momentu, nes sąvoka ,,draudimo laikotarpis“ negali būti tapatinama su sąvoka ,,draudimo sutarties galiojimo terminas“. Tuo tarpu duomenų, kad sudarant ginčo draudimo sutartis, šalys atskirai būtų aptarę draudimo sutarties įsigaliojimo tvarką, byloje nėra ir ieškovas to nenurodo. Todėl daroma išvada, kad sudarydamos draudimo sutartį, šalys nenustatė kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, negu nustatyta įstatyme bei draudimo taisyklėse, o atsakovui nesumokėjus draudimo įmokų, draudimo sutartys neįsigaliojo ir nelaimingo atsitikimo metu negaliojo.
Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 80 straipsnio, nustatančio draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes, pirmąja dalimi yra nustatyta, kad draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų, o gyvybės draudimo atveju - per 30 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Tokiu būdu draudiko pareigą raštu pranešti draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimą įstatymas nustato tik tuo atveju, kai draudimo sutarties įsigaliojimas nėra siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu. Nustačius, kad draudimo sutarties įsigaliojimas buvo susietas su dalies draudimo įmokos (pirmosios įmokos) sumokėjimu, tokia pareiga draudikui neatsirado. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad draudimo bendrovė tinkamai nevykdė savo veiklos ir aplinkybė, kad atsakovas, kaip draudikas, raštu nepranešė ieškovui (draudėjui) apie draudimo įmokų nesumokėjimą, negali turėti įtakos draudimo sutarties galiojimui bei pareigai mokėti draudimo išmoką.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo sąvokos nėra tapačios. Draudimo sutartis laikoma sudaryta tada, kai šalys sutaria dėl esminių jos sąlygų (CK 6.990 str. 1 d.). Todėl pagrįstas yra apelianto teiginys, kad atsakovo valia rodė, jog jis laikė draudimo sutartis sudarytomis. Tačiau sutarties sudarymo bei įsigaliojimo momentas šiuo atveju nesutapo, nes, kaip jau aptarta, draudimo sutartis įsigaliojo nuo pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo. Tuo tarpu sudarius draudimo sutartį, ieškovui, kaip draudėjui, siekiančiam įgyti draudiminę apsaugą (siekiant sutarties įsigaliojimo), atsirado pareiga draudimo sutartyje nustatytu terminu sumokėti pirmąją draudimo įmoką, o vėliau – ir kitas įmokas sutartyje nustatytais terminais. Vien draudimo liudijimų (polisų) išdavimo draudėjui faktas negali būti pagrindas įstatyme įtvirtintai draudėjo teisei į draudimo išmoką atsirasti. Priešingu atveju, pripažinus draudėjo, neįvykdžiusio įstatymu bei draudimo sutartimi nustatytos savo pareigos sumokėti draudimo įmokas, teisę gauti draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui, būtų iškreipta draudimo sutarties esmė bei paskirtis, pažeistos draudiko teisės bei įstatymo įtvirtinti protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principai, pagal kuriuos turi veikti civilinių teisių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, bei teismas, aiškindamas bei taikydamas įstatymus (CK 1.5 str.). Vėlesnis draudimo įmokos sumokėjimas (po draudiminio įvykio) negali draudikui sukelti pareigos mokėti draudimo išmoką, nes įvykio metu draudimo sutartis negaliojo, taigi draudiminės apsaugos ieškovas neturėjo.
Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su nelaimingo atsitikimo vertinimo nedraudiminiu įvykiu bei trečiųjų asmenų pretenzijų pareiškimo aplinkybėmis, teisėjų kolegija nepasisako, nes tai nėra apeliacinio skundo pagrindas (CPK 320 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ir išaiškinęs šalių sudarytų draudimo sutarčių nuostatas, tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad draudiminis įvykis įvyko neįsigaliojus draudimo sutartims, atsakovo, kaip draudiko, pareiga mokėti draudimo išmoką bei draudėjo teisė reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo neatsirado ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą.
Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos „Įstros aerodromas“ (buvęs pavadinimas Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“) 2360 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui UAB ,,BTA Draudimas“ bei 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.