Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. N. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15553-2024 (ROIK: 24235448560) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2024-03-22 gautas V. N. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024-03-14 nepažįstamas asmuo jo automobiliui Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužė galinio lango stiklą, dėl ko jis kvietė policiją. V. N. nurodė, jog minėto asmens veiksmas buvo tyčinis, atliktas sąmoningai su tikslu padaryti jam žalą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. P. 2024-12-05 08.03 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 68-ANR_P-4081-2024, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 2024-03-14 d. 19.10 val., V. N. automobiliu išvažiuojant iš stovėjimo vietos ant D. Š. pastarasis vengdamas susidūrimo su automobiliu netyčia ranka išdaužė automobilio langą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 115 straipsnio 1 dalį. D. Š. su protokolu susipažino, tačiau su pažeidimu nesutiko.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjas V. K. 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15553-2024 (ROIK: 24235448560), vadovaudamasis ANK 565-1 straipsnio (aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima) 1 dalies 1 punktu, kadangi tyrimo metu nesurinkta duomenų apie tai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje, dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Nurodyta, kad visos abejonės ir prieštaravimai vertintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai, D. Š. veiksmuose nenustačius būtino administracinio nusižengimo sudėties elemento – tyčios, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Dėl įvykio metu patirtos žalos V. N. pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nutarime nurodyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas susipažino su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurioje buvo nustatyta, kad 2024-08-26 tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-49273 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris nustatyta tvarka buvo skundžiamas. 2024-09-18 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą atmesti skundą. Minėtame nutarime konstatuota, kad surinkti duomenys patvirtino, jog D. Š. automobilio lango stiklą išdaužė dėl neatsargumo. Prokuratūros nutarimas buvo skundžiamas nustatyta tvarka, sprendimai palikti nepakeisti. Pareiškimo tyrimo metu nustatyta, kad minėti veiksmai buvo susiję su V. N. neteisėtais veiksmais, kurie sukėlė pavojų D. Š. sveikatai ir gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą (ROIK: 24235448560), skundą grindžia tuo, jog policijos pareigūnai priimdami nutarimą įvertino netinkamai faktines aplinkybes, t. y. D. Š. įvykio metu užstojo pareiškėjui kelią ir neleido įvažiuoti į savo kiemą, pradėjo jį įžeidinėti. Neįvertino aplinkybės, jog D. Š. tyčia pradėjo konfliktinę situaciją bei tyčiniais veiksmais išdaužė šoninį galinį pravažiuojančio pareiškėjo automobilio langą. Pareiškėjas nurodė, kad Institucija, priimdama nutarimą, neįvertino aplinkybės, jog lango išdaužimas nebuvo susijęs su aplinkybe dėl susidūrimo su automobiliu, tačiau D. Š. smūgis į langą susijęs su tikslu padaryti žalą ir atkeršyti pareiškėjui. Aprašytos pažeidimo aplinkybės tinkamai neištirtos, nes neatitinka tikrovės. Policijos pareigūnai byloje nesurinko pakankamai įrodymų dėl D. Š. chuliganiško elgesio, tinkamai neįvertino liudytojų duotų parodymų, jog D. Š. elgesys buvo agresyvus, piktybiškas ir vandališkas. Įžvelgė pareigūnų norą akivaizdžiai nutraukti administracinio nusižengimo bylą D. Š. atžvilgiu.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat kvestionavo sprendimo, kuriuo pareiškėjo vairavimas vertinamo įvykio metu buvo pripažintas chuliganišku, pagrįstumą. Taip pat teigė, kad Institucija neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas patyrė didelį stresą ir turtinę bei neturtinę žalą. Aptartas įvykis buvo nukreiptas padaryti jam turtinę žalą, šiurkščiai jį pažeminti - įžeidžiant necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akyse, o policijos pareigūnai nesiaiškino visų aplinkybių dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, bei nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Šioje byloje buvo sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 115 straipsnį. ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia; atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tik tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvykio metu jis norėjo perstatyti automobilius savo teritorijoje, tačiau su jais reikėjo išvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį, dalyvauti eisme, paaiškino kur pastatė automobilius, posėdžio metu nubraižė schemą, kurią pateikė teismui prijungti prie bylos. Priešingai nei teigia pareiškėjas skunde, iš pateiktos V. N. schemos matyti, kad būtent jis, išvažiuodamas su automobiliais į važiuojamąją kelio dalį prieš eismą, užstojo kelią transporto priemonei, kurią vairavo D. Š.. Iš bylos medžiagoje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad V. N. vairavo transporto priemonę be valstybinio numerio ženklo, pastatė ją ir persėdęs į kitą automobilį, kurio judėjimo kryptį pasuko į D. Š., o D. Š. teigė, kad buvo vos nepartrenktas. Nors teismo posėdžio metu V. N. teigė, jog jo važiavimo kryptis nebuvo nukreipta į D. Š., neigė, kad tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų D. Š. sveikatai ir gyvybei, o jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais. Teismo posėdžio metu V. N. neneigė, kad tarp jo ir D. Š. įvyko žodinis konfliktas dėl automobilių pastatymo ant kelio ir pravažiavimo pro jį. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, įvykus konfliktinei situacijai V. N. įsėdo į kelio kairėje pusėje pastatytą autobusiuką Ford Transit, užsivedė transporto priemonės variklį, susukęs vairą į dešinę (vaizdo įrašo duomenys paneigia V. N. versiją, neva jis nesuko į dešinę pusę, o važiavo tiesiai, nes tokiu atveju būtų atsitrenkęs į stovėjusį BMW automobilį), žinodamas ir aiškiai matydamas, kad šalia transporto priemonės ties dešiniu priekiniu žibintu yra D. Š., staigiai pradėjo važiuoti link jo.

Iš byloje pateiktos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarčių matyti, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5322-2024 yra padaryta išvada, jog V. N. automobilis vertinamo įvykio metu buvo vairuojamas chuliganiškai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo V. N. veiksmus vertinti kitaip nei jie buvo įvertinti įsiteisėjusiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5322-2024 ir negali konstatuoti, kad V. N. vairavimas tiriamo įvykio metu nebuvo chuliganiškas. Nei pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, nei nubraižyta schema nepaneigia įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (2024 m. gegužės 9 d. nutarimu) nustatytų faktinių įvykio aplinkybių.

Pažymėtina, kad ne tik įsiteisėjęs Institucijos nutarimas, bet ir byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina ne pareiškėjo V. N. nurodytas aplinkybes, kad jis ramiai vairavo transporto priemonę ir jokios grėsmės D. Š. nekėlė, kad pats D. Š. elgėsi neteisėtai, nes be liemenės tamsiu paros metu vaikščiojo po važiuojamąją kelio dalį, o būtent D. Š. nurodytas aplinkybes, kad jis jautė grėsmę, jog V. N. gali ant jo užvažiuoti. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, kad vykstant konfliktui tarp pareiškėjo V. N. ir D. Š. dėl galimybės pravažiuoti keliu, D. Š. pagal pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdį, kai V. N., padidinęs automobilio variklio sūkius bei susukęs vairą važiavo pro jį, turėjo pagrindą vertinti tokią situaciją kaip grėsmingą ir pavojingą. Tai, kad asmuo neturėtų vaikščioti važiuojamąja kelio dalimi, tačiau taip daro, nesudaro pagrindo transporto priemonės vairuotojui elgtis neatsakingai ir atlikti veiksmus, keliančius pėsčiajam nesaugumo jausmą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog buvo išdaužtas galinis šoninis automobilio Ford Transit stiklas ir jis buvo išdaužtas tuo metu, kai transporto priemonė judėjo pro D. Š., darytina išvada, kad toks D. Š. veiksmas, kai jis trenkė į važiuojančio automobilio stiklą, buvo spontaniškas, atliktas reaguojant į V. N. tuo metu atliekamus veiksmus (pripažintus chuliganišku vairavimu), kurie D. Š. buvo netikėti, stebinantys, o ne sąmoningas tyčinis veiksmas, kuriuo buvo siekiama sąmoningai sugadinti pareiškėjui priklausantį turtą. Teismas pareiškėjo nurodytą versiją, kad D. Š. pareiškėjo turtą sugadino sąmoningai, siekdamas atkeršyti pareiškėjui, vertina kaip neatitinkančią aukščiau aptartų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad ne tik D. Š., bet ir pats V. N. turto sugadinimo momentu aktyviai dalyvavo konflikte, atliko veiksmus, į kuriuos reagavo D. Š.. Byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog D. Š. tyčia sąmoningai išdaužė V. N. vairuojamo automobilio stiklą.

Nors pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pabrėžia chuliganišką D. Š. elgesį, nurodo, kad nesutinka su nutarime išdėstyta nuomone, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl D. Š. chuliganiško elgesio, teismas pažymi, kad šioje byloje skundžiamas nutarimas buvo priimtas vertinant pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su svetimo turto sugadinimu. D. Š. dėl savo veiksmų įvykio vietoje, kai vartojo necenzūrinius žodžius ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad D. Š. veiksmai nebuvo įvertinti kaip chuliganiškas elgesys. Priešingai, minėto nutarimo priėmimas patvirtina, kad D. Š. veiksmai buvo tinkamai įvertinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir konstatavus, jog paties D. Š. elgesys įvykio vietoje buvo netinkamas, ši aplinkybė automatiškai nevertintina kaip patvirtinanti ir D. Š. tyčią ne tik padaryti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir sugadinti svetimą pareiškėjo valdomą turtą. Priešingai, byloje surinkti ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad byloje nėra surinkta duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad D. Š. tyčia siekė sugadinti svetimą turtą.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog automobilio stiklas buvo išdaužtas, pats D. Š. šios aplinkybės neneigia. Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjo akcentuojama aplinkybe, kad išdaužti transporto priemonės stiklą nėra paprasta ir smūgis turėjo būti stiprus. Tačiau pažymėtina tai, kad smūgio stiprumas į automobilio stiklą gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, t.y. nuo tokį smūgį suduodančio asmens stiprumo, jo kūno sudėjimo ir pan., be to, smūgio poveikis stiklui gali priklausyti ir nuo paties stiklo kokybės, galimų ankstesnių jo pažeidimų, todėl įvertinus tai, kad stiklas įvykio metu buvo sudaužytas ir jau yra pakeistas, teismas sprendžia, kad atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus, siekiant nustatyti, ar stiklo sudužimą galėjo lemti ne tik pats smūgis, bet ir kokios nors kitos priežastys, nėra objektyvios galimybės. Pats stiklo sudužimo faktas negali būti vertinamas atskirai nuo kitų byloje surinktų įrodymų ir šiuo atveju aplinkybė, kad stiklas nuo smūgio sudužo negali būti vertinama kaip neginčijamai patvirtinanti asmens tyčią turtą sugadinti. Asmens kaltei konstatuoti šioje situacijoje esminę reikšmę turi ne pats stiklo sudužimo faktas, o jį sudaužiusio asmens veiksmai, jo elgesys, priežastys, dėl kurių stiklas buvo sudaužytas. Šias priežastis teismas jau įvertino.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. veiksmai išdaužiant automobilio stiklą tiriamo įvykio metu jau buvo vertinami ir sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. Š. atžvilgiu. Vienas iš motyvų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo nebuvo pradėtas, buvo tai, kad D. Š. automobilio lango stiklą išdaužė dėl neatsargumo (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartis). Teismas, vertindamas visą byloje surinktą medžiagą, neturi pagrindo daryti kitokią išvadą nei buvo padaryta sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kai buvo konstatuota, kad D. Š. veiksmai buvo ne tyčiniai, o neatsargūs.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija tinkamai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad stiklo išdaužimas buvo neatsargus atsakas į paties V. N. veiksmus, o ne sąmoningi neteisėti veiksmai, nukreipti į svetimo turto sugadinimą. Liudytojų V. S. ir V. N. parodymai patvirtina, kad D. Š. smūgio sudavimo momentu jie nematė, nes D. Š. buvo už automobilio, todėl D. Š. veiksmų vertinimui esminės reikšmės neturi. Aplinkybė, kad dėl sudaužyto transporto priemonės stiklo keitimo buvo patirtos turtinės išlaidos, nepatvirtina, kad stiklą išdaužusiam asmeniui turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Pareiga atlyginti administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti visi administracinei atsakomybei taikyti būtini požymiai ir asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti visi administracinei atsakomybei taikyti būtini požymiai, todėl negali būti sprendžiamas ir turtinės žalos atlyginimo klausimas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai bando sutapatinti jam dėl jo atžvilgiu viešoje vietoje naudotų necenzūrinių ir įžeidžiančių žodžių galimai padarytą neturtinę žalą su nuostoliais, kuriuos įmonė patyrė dėl transporto priemonės stiklo keitimo. Nutarime pagrįstai nurodyta, kad klausimas dėl vertinamo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

ANK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad D. Š. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, padarė tyčia. Neatsargus svetimo turto sugadinimas administracinės atsakomybės pagal ANK 115 straipsnį neužtraukia.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, proceso dalyvių paaiškinimais, pateiktais raštu ir pareiškėjo paaiškinimais žodžiu teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pateikti duomenys apie galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo įvertinti išsamiai ir visapusiškai, kitaip vertinti Institucijos priimtame nutarime padarytas išvadas nėra pagrindo. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nesutikti su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis dėl to, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti D. Š. administracinę atsakomybę pagal ANK 115 straipsnį.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo Institucijos, t. y. policijos pareigūnų, atlikto aplinkybių ištyrimo nagrinėjant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, aplinkybes, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija, priimdama sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 115 straipsnį, tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, objektyviai išanalizavo įrodymus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė teisinio pagrindo įpareigoti Instituciją atlikti papildomus veiksmus faktinių aplinkybių tikslinimui.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Institucija, vertindama byloje surinktus įrodymus, laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nagrinėjamu atveju būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjo V. N. skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas nepagrįstai. Vien tai, kad Institucijos priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo, neleidžia skundžiamo nutarimo naikinti kaip nepagrįsto ar neteisėto, nes Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, kurių pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15553-2024 (ROIK: 24235448560), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.