Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-11 · Administracinė byla Nr. I-1391-257/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-11
Bylos Nr.
I-1391-257/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00713-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1391-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00713-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad rašė prašymus, skundus, jog kamerose įrengtų spinteles susidėti asmeniniams daiktams. Daiktus laikant kelioniniuose krepšiuose, maišuose, jie įgauna pelėsio kvapą. Jo pateiktoje kameros fotonuotraukoje akivaizdžiai matosi pelėsis ant kameros sienos. Kameros nėra tinkamai prižiūrimos, nėra ventiliacijos. Nuotraukoje neužfiksuotos virš tualeto esančios lubos, ant kurių aiškiai matomas pelėsis, natūraliu būdu išvėdinti kameros neįmanoma. Naktinis apšvietimas neatitinka reikalavimų, kadangi yra įrengtas vidinėje kameros sienoje už metalinių strypų, o ne išorinėje. Nuotraukoje matosi, kad apšvietimas yra įmontuotas vidinėje nišoje už metalinių strypų. Pagal Europos standartus visi apšvietimo laidai privalo būti įmontuoti ne vidinėje sienoje, o išorėje.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra spintelės susidėti asmeniniams daiktams, tačiau informacija yra neteisinga. Kamerose spintelių, kur būtų galima susidėti asmenio naudojimo daiktus, nėra. Kadangi nebuvo spintelių susidėti asmeniniams daiktams, buvo pažemintas jo orumas, be to, turėjo kvėpuoti pelėsiu.

Yra pateiktos trys fotonuotraukos, neaišku, kodėl nenufotografuotos kameros lubos. Jis prašė padaryti kameros fotonuotraukas, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių nenufotografavo lubų, ant kurių taip pat aiškiai matomas pelėsis.

Prašo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, dėl higienos normų pažeidimų, dėl patirto orumo pažeminimo bei kenksmingų sąlygų iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteisti 500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 33).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 23–27) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis nustatoma pagal konkrečius pareikštus reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Kadangi pareiškėjas savo 2017-05-15 skundu reikšdamas reikalavimus pats apibrėžė skundo ribas, t. y. skunde skundžiasi tik dėl kameros Nr. 48 neatitikimo higienos normos reikalavimams, tai atsakovas pasisako tik apie skundžiamą aplinkybę pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose.

Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams

Kamera Nr. 48 pareiškėjo kalinimo metu nebuvo tikrinta dėl jos atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad nustatyta tvarka jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuoja, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Be to, minėta kamera buvo tikrinta 2016-02-22 (išvados surašytos 2016-02-25 patikrinimo akte Nr. EP-56). Nenustatyta jokių kameros pažeidimų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma (Higienos normos HN 134:2015 3 p.).

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų: kameroje Nr. 48 yra pelėsio, kameroje Nr. 48 dirbtinis naktinis apšvietimas yra įrengtas sienoje, nors turėtų būti įrengtas išorėje, taip pat nurodytoje kameroje nėra spintelės asmeniniams daiktams susidėti.

Dėl kameros Nr. 48, atitikimo higienos normų reikalavimams

Pareiškėjas posėdžio metu ir skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 48 jo laikymo metu buvo pelėsis.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. pažymos Nr. 69/06-1812 „Dėl A. L.“ (b. l. 14) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-04-24 iki 2017-04-27 kameroje Nr. 48.

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 25 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių (b. l. 16), prašydamas padaryti kameros 48 fotonuotrauką, nes kameroje yra grybelis ir byra tinkas nuo sienų. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo padaryta kameros Nr. 48 fotonuotrauka, pateikta pareiškėjui su atsakymu į jo rašytinį prašymą. Šiaulių tardymo izoliatorius, atsakydamas pareiškėjui 2017-05-10 raštu Nr. 17/01-832 (b. l. 17) nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-56 tikrinimo metu kameroje 48 trūkumų neužfiksuota. Kitų apie kameros remontą patvirtinančių duomenų nėra. Gautą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameros Nr. 48 nuotrauką pareiškėjas pateikė teismui kartu su pareiškimu (b. l. 4). Tą pačią nuotrauką teismui pateikė ir atsakovo atstovas prie atsiliepimo ir medžiagos (b. l. 22).

Atsakovo atstovas, prašydamas atmesti pareiškėjo pareiškimą, pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 25 d. patikrinimo aktą Nr. EP-56 (patikrinimas vietoje pradėtas 2016 m. vasario 22 d., b. l. 19–21), kuriame konstatuota, jog kameroje Nr. 48 vizualiai matomo pelėsio nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nuotraukoje neužfiksuotos virš tualeto esančios lubos, ant kurių aiškiai matomas pelėsis. Toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, nes pats pareiškėjas 2017 m. balandžio 25 d. rašytiniame prašyme (b. l. 16) prašė padaryti kameros 48 fotonuotrauką, pats nenurodė, kad konkrečiai būtų nufotografuotos lubos ar kuri kita kameros vieta. Gavęs nuotrauką iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pats padarė atitinkamas atžymas joje su savo prierašais bei pateikė prie pareiškimo teismui, kaip įrodymą. Jokių pretenzijų dėl padarytos fotonuotraukos nereiškė nei Šiaulių tardymo izoliatoriui, nei savo pareiškime teismui (b. l. 2) ir ja grindė savo pareiškimo reikalavimą.

Teismas, įvertinęs administracinėje byloje esančius įrodymus, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 48 yra pelėsis, kuris aiškiai matosi ne gyvenamojoje patalpoje, o ant sanitariniame mazge virš kriauklės esančių plytelių. Ši nuotrauka tiek pateikta pareiškėjo (kairėje pusėje viršuje), tiek atsakovo atstovo (nuotrauka apačioje), pateikta taip, kad nurodytoje vietoje pelėsio nesimato, nes baigiasi ties sanitarinio mazgo plytelių viršumi. Teismui pareikalavus, atsakovo atstovas per EPP sistemą pateikė kameros nurodytas fotonuotraukas, kur aiškiai matomas pelėsis. Todėl teismas laiko, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 48 yra pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas – ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Pareiškėjo fotonuotraukoje padarytos atitinkamos atžymos su prierašais, kad tai pelėsis, laikytinas ne pelėsiu, o nuo sienos iškritusiu tinku.

Pareiškėjo argumentas dėl pelėsio kameroje Nr. 48 laikytinas pagrįstu.

Dėl spintelių asmeniniams daiktams susidėti.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodė, jog kameroje Nr. 48 nėra kiekvienam asmeniui spintelės asmeniniams daiktams susidėti.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 28), 14 punktas numato, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 p.) ir spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 p.).

Tiek iš pareiškėjo, tiek iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 4, 22), tiek per EPP pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad kameroje Nr. 48 yra mažiausiai 10 sieninių lentynų daiktams susidėti ir maisto produktams laikyti, todėl toks pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl naktinio apšvietimo įrengimo

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, jog kameroje naktinis apšvietimas neatitinka reikalavimų, kadangi yra įrengtas vidinėje kameros sienoje už metalinių strypų, o ne išorinėje. Fotonuotraukoje matosi, kad apšvietimas yra įmontuotas vidinėje nišoje už metalinių strypų. Pagal Europos standartus visi apšvietimo laidai privalo būti įmontuoti ne vidinėje sienoje, o išorėje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 28), 14 punktas numato, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai (14.3 p.).

Tiek ir pareiškėjo, tiek iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 4, 22), tiek per EPP pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad kameroje Nr. 48 būtent taip ir įrengtas naktinis elektros apšvietimas, todėl toks pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nedetalizavo, pagal kokį jo nurodytą Europos standartą ir kaip turėtų būti įrengtas naktinis elektros apšvietimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei niekaip nesusiejo šio savo argumento su patirta neturtine žala.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 9–12) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu duomenų apie dvasinį sukrėtimą, pasireiškusį įvairiais psichologiniais išgyvenimais, nėra. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 61/04-1211 (b. l. 15) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-04-24 iki 2017-04-27 kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su aukščiau paminėtu prašymu dėl netinkamų laikymo sąlygų.

Pareiškėjas posėdžio metu bandė žodžiu išplėsti skundo nagrinėjimo ribas, nurodydamas tai, kad jam nebuvo duodami vaistai, kuriuos jis turi gerti kiekvieną dieną ir dėl to rašė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, taip pat dėl kitų kamerų higienos reikalavimų kitais laikotarpiais, drėgmės, ventiliacijos ir kt. Teismas nenagrinėja pareiškėjo žodžiu nurodytų naujų argumentų, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Iš administracinėje byloje esančios Alytaus pataisos namų 2017-06-14 pažymos Nr. 8-6410 (b. l. 31) matyti, kad atsakovo atsiliepimo kopija pareiškėjui įteikta 2017-06-14, jam pasirašant, tačiau per įstatyme nustatytą laiką skundas (prašymas, pareiškimas) raštu nebuvo tikslintas, o naujos aplinkybės nurodytos tik teismo posėdžio metu. Be to, atsakovo atstovas yra pateikęs atsiliepimą tik dėl pareiškėjo 2017 m. gegužės 17 d. pareiškime apibrėžtų reikalavimo ribų.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo A. L. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, būtų išskyręs jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudaręs jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip būtų bloginęs jo kalinimo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus visus pareiškėjo skunde ir atsiliepime į atsakovo atsiliepimą nurodytus argumentus, kalinimo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. kai kameroje Nr. 48 vizualiai matomas pelėsis, tačiau pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus nurodytoje kameroje buvo 3 paras, kiti pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįsti, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies, 4 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. L. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis nuo 2017-04-24 iki 2017-04-27. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė