- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- A2.9.-416-404/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00294-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- M. B.
- Nukentėjusysis
- A. U.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B., gimusio 1951 m. balandžio 22 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, apie teistumą duomenų nėra, vedusio, aukštesniojo išsilavinimo, pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. balandžio 28 d., 14²⁸ val., viešoje vietoje – sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, M. B. būdamas savo sodo sklype (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais iškeikė A. U. buvusią savo sodo sklype (duomenys neskelbtini), girdint konflikte nedalyvavusiam J. L., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. jam pareikšto administracinio kaltinimo nepripažino ir nurodė, kad konfliktas su A. U. dėl sodo sklypo ribų vyksta gal septyni metai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, būdamas savo sodo sklype, liepė A. U. nesėti žirnių ginčijamoje žemėje, tačiau pastaroji pagrasino jį „pakasti“ padedant sūnui, išvadino jį „berkutu“, todėl A. U. jis pavadino „iškamša“ nevartodamas jokių keiksmažodžių, kurie nurodyti pareiškime policijai. Jų konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, privačiuose valdose, nesant pašalinių žmonių, viešoji tvarka pažeista nebuvo. A. U. sutuoktinis J. L. buvo už kokių dvidešimt penkių metrų ir nieko negirdėjo. Jo kaltė pagal pareikštą kaltinimą neįrodyta, todėl prašo bylą prieš jį nutraukti.
Iš pasiaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole matyti, kad pažeidėjas M. B. kaltės nepripažino motyvuodamas tuo, kad jokių keiksmažodžių nesakė, ginčas su kaimyne dėl žemės ribų vyksta apie 7-8 metus.
Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).
Tinkamas veikos kvalifikavimas pagal ATPK 174 str. galimas tada, kai nustatyti pažeidėjo veiką kvalifikuojantys požymiai – necenzūriniai žodžiai viešoje vietoje, įžeidžiamas kibimas ar kiti panašūs veiksmai pažeidžiantys viešėją tvarką ir žmonių rimtį.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (nutartys administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. neigia padaręs teisės pažeidimą pagal jam pareikštą administracinį kaltinimą, argumentuodamas tuo, kad jis nieko neįžeidė, nesutrikdė viešosios tvarkos ir žmonių rimties, tačiau jo kaltę įrodo kiti surinkti ir teisme ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji A. U. teisme parodė, kad įvykusio konflikto dieną ji su sutuoktiniu J. L. savo sodo sklype sodino bulves. Nešant kompostinę žemę į vagas, sodo kaimynas M. B. liepė nieko nesodinti jo žemėje, o jai atsakius, jog greit ji perrašysianti savo sodo sklypą sūnui, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, kuriuos teisme pagarsinti vengė.
Liudytojas J. L. teisme parodė, kad būdamas sode toliau nuo konflikto vietos, girdėjo kaip sodo kaimynas M. B., buvęs savo sodo sklype, prieš iškoliodamas necenzūriniais žodžiais jo sutuoktinę A. U., reiškė pretenzijas dėl neva užgrobto jo sklypo dalies, liepė nieko nesodinti jo sklype.
Pažeidėjo M. B. kaltė dėl teisės pažeidimo padarymo, numatyto ATPK 174 str., įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga – administraciniu teisės pažeidimo protokolu, A. U. pareiškimu dėl įvykdyto chuliganizmo jos atžvilgiu, J. L. ir A. U. apklausų protokolais.
Vertinant surinktus ir ištirtus įrodymus dėl M. B. pareikšto administracinio kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiosios A. U., liudytojo J. L. parodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja, todėl teismas neturi pagrindo jų parodymais netikėti ir jais remiasi.
Pažeidėjo prašymu teisme liudytoja apklaustos B. Š. parodymai nėra informatyvūs ir susiję su nagrinėjama byla, todėl teismas jais nesiremia.
Paties pažeidėjo M. B. užimta gynybos taktika nepripažinti kaltinimo vertintina siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Iš teisme duoto pažeidėjo paaiškinimo turinio matyti, kad „iškamša“ jis išvadino A. U., kas neprieštarauja nukentėjusiosios A. U. rašytame pareiškime policijai, pirminiame apklausos protokole ir teisme duotiems parodymams, jog kartu su šiuo žodžiu buvo pavartoti ir keiksmažodžiai.
Iš nutarime aptartų įrodymų matyti, kad konfliktas tarp M. B. ir A. U. kilo aiškinantis tarpusavio santykius, tačiau jis vyko viešoje vietoje - kolektyviniame sode, jo metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, kuriuos girdėjo konflikte nedalyvavęs J. L., ten bet kada galėjo atsirasti ir daugiau žmonių, taip buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.
Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, motyvai ir tikslai neturi esminės reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Surinktų ir ištirtų įrodymų visetas įrodo pažeidėjo M. B. kaltę, kad jis įvykdė nedidelį chuliganizmą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., todėl spręstinas klausimas dėl nuobaudos skyrimo.
Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31, 32 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis dėl baudos skyrimo nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir jam paskirti baudą 200 Lt (du šimtus litų).
Išaiškinti M. B., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 6030, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.).
Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės alėja 4, Plungė).
Vėliau įrodymai apie sumokėtą baudą turi būti pateikiami institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 (keturiasdešimties) dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.
Neturint galimybės sumokėti baudą, turi teisę ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.