- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- AS-668-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02419-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. (10.1)DV ? S-24610, 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. (10.1)DV ? S-24793, 2022 m. balandžio 21 d. raštą Nr. (10.1E)VPE ? SP5-, VSDFV 2022 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (18.2E)I-4344 ir atlyginti šių institucijų nusikalstomomis ir neteisėtomis veikomis jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (VSDFV Vilniaus skyriaus – 42 918,03 Eur; VSDFV – 85 836,06 Eur; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos – 107 295,07 Eur); 2) atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos jo gyvenamajam butui tiekimą ir panešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo; 3) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 7 dienų terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimų ribas ir esmę, detalizuoti, kokią dalį iš jo nurodytų sumų sudaro turtinė, kokią – neturtinė žala, nurodyti asmens kodą, pateikti įrodymus, kada jam buvo įteikti skundžiami sprendimai, pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, dokumentų įteikimo būdo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. liepos 22 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. (10.1)DV ? S-24610, 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. (10.1)DV ? S-24793, 2022 m. balandžio 21 d. raštą Nr. (10.1E)VPE ? SP5-, VSDFV 2022 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (18.2E)I-4344 ir atlyginti šių institucijų nusikalstomomis ir neteisėtomis veikomis jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (VSDFV Vilniaus skyriaus – 42 918,03 Eur; VSDFV – 85 836,06 Eur; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos – 107 295,07 Eur); 2) atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos jo gyvenamajam butui tiekimą ir panešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 3) sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti teisės klausimus.
Pareiškėjas 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti VSDFV Vilniaus skyriui nusikalstamai nemokėti socialinės senatvės pensijos bei įpareigoti išmokėti užlaikytas pensijos sumas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis)).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas buvo įpareigotas detalizuoti, kokią dalį iš jo nurodytų sumų sudaro turtinė, kokią – neturtinė žala, patikslintame skunde jis pakartotinai prašo: „išspręsti nusikalstamai aplaidžiomis ir neteisėtomis VSDFV Vilniaus skyriaus veikomis man padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą <...>, kuris skundo teikimo teismui dieną yra lygus 42 918,03 Eur <...>“; „išspręsti nusikalstamai aplaidžiomis ir neteisėtomis VSDFV veikomis man padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą <...>, kuris skundo teikimo teismui dieną yra lygus 85 836,06 Eur <...>“; „išspręsti nusikalstamai aplaidžiomis ir neteisėtomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikomis man padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą <...>, kuris skundo teikimo teismui dieną yra lygus 107 295,07 Eur <...>“, nurodydamas, kad turtinė ir neturtinė žala yra neatskiriamai susijusios ir lemia viena kitą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus pažymėjo, kad nors turtinė ir neturtinė žala gali būti susijusios, tačiau jų esmė ir atsiradimo pagrindas yra skirtingi, nes turtinę žalą pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas sudaro turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis) – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo patirta turtinė ir neturtinė žala kilo todėl, kad jam nebuvo mokama senatvės pensija, tai savo ruožtu nereiškia, kad šių žalų dydžiai negali būti atskirti ir pareiškėjas negali nurodyti, kokius finansinius nuostolius jis patyrė dėl negautos senatvės pensijos, ir kokia suma jis vertina savo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.
Teismas išaiškino, kad priimta nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus pateikti skundą iš naujo.
Teismas, nepriėmęs skundo, nesprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pranešti prokurorui apie skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nusikalstamai aplaidžius veiksmus sprendžiant skundo priėmimo klausimą, teikti Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkėms motyvuotą prašymą Teisėjų tarnybinės etikos ir drausmės komisijai dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nusikalstomo elgesio ir sukeltų pasekmių.
Pareiškėjas vertina, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, subjektyvi, nusikalstamai aplaidi, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, joje nurodytos skundo nepriėmimo nagrinėti priežastys neužkerta kelio procesui teisme. Turtinės ir neturtinės žalos sumų atskyrimas neprivalomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties, kuria, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, subjektyvi, nusikalstamai aplaidi, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, joje nurodytos skundo nepriėmimo nagrinėti priežastys neužkerta kelio procesui teisme, nes turtinės ir neturtinės žalos sumų atskyrimas neprivalomas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir pareikštus reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė esminius skundo trūkumus, kurie trukdė pradėti administracinę teiseną: iš skundo ir jo priedų nėra pakankamai aiškios skundo reikalavimų ribos ir esmė, nėra atskirtos turtinės ir neturtinės žalos sumos, nėra pateikti įrodymai, leidžiantis teisingai įvertinti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundas teismui turi būti paduodamas laikantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, o jei toks terminas praleistas, pareiškėjas turi teisę prašyti atnaujinti terminą, nurodydamas termino praleidimo priežastis ir pateikdamas praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas su skundu nepateikė skundžiamų raštų gavimą patvirtinančių įrodymų, todėl skundo priėmimo stadijoje nebuvo galimybės nustatyti, ar pareiškėjas nėra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas pareiškėjui teisę pagal nustatytus trūkumus patikslinti skundą, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pateikdamas patikslintą skundą, nepašalino, dėl to teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės apsiriboja užgauliu teisingumą vykdančios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos žeminimu dėl jos veiklos bei kaltinimais jai baudžiamosios veikos padarymu, kas iš esmės laikoma nepagarba teismui.
Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, jog būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pranešti prokurorui apie teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymius (ABTĮ 111 str. 1 d.), bei vertindama pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį. Teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodytu klausimu nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.