- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- 1S-199-581/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K. (toliau - ir pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos prokuratūroje Panevėžio apylinkės prokuratūroje buvo gautas A. K. pareiškimas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl, pareiškėjo manymu, neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu atlikimo, t. y. dėl to, kad kaimynai ir kiti asmenys jį nuodija – 2014 m. ar 2015 m. jį vaišino apnuodytu maistu, buvusi draugė I. K. į jo maistą įdėjo nuodų, 2013 m. turguje buvo apnuodytas sriuba, taip pat 2012 m. dirbant viešuosius darbus (duomenys neskeltini) buvo užverstas dideliu svoriu, dėl ko patyrė sužalojimus, mano, kad tai buvo padaryta tyčia.
2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Danguolė Šermukšnienė 2018 m. liepos 23 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuodama, kad nenustatyta, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Nesutikęs su tokiu sprendimu, A. K. jį skundė prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimantas Vagrys 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu A. K. skundą atmetė, konstatuodamas, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Danguolės Šermukšnienės 2018 m. liepos 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliko jį galioti.
Šalies argumentai
4. Šį nutarimą A. K. įstatymo nustatyta tvarka skundė Panevėžio apylinkės teismo ikiteismnio tyrimo teisėjui, prašė jį panaikinti bei pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą.
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartimi A. K. skundas atmestas, konstatuojant, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
6. 2018 m. spalio 12 d. Panevėžio apygardos teisme gautas A. K. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį.
Šalies argumentai
6.1. Skunde A. K. nurodo, kad apklausos metu tyrėjai Ulytei yra pasakęs daugiau argumentų dėl jo sveikatos trikdymo, o dabar praėjus per keletą institucijų yra likę tai, kad Ž. Š. nuodija kates, bei jį patį. Prašo iš naujo atlikti tyrimą, ištirti visus nurodytus faktus ir šaldytuve laikomą apnuodytą žuvį.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmetamas.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, tyrėjos bei prokuroro nutarimus bei kitus medžiagoje esančius duomenis daro išvadą, kad naikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.
10. BPK 168 straipsnis neįpareigoja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus tuo atveju, jei nusprendžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje normoje įtvirtinta prokuroro ar pareigūno teisė nuspręsti, ar reikalinga konkrečiu atveju atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, tikslu patikslinti duomenis. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.
11. Nagrinėjamu atveju tyrėjos 2018 m. liepos 23 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrėja, priimdama tokį procesinį sprendimą, įvertino A. K. skunde išdėstytas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis ir padarė išvadą, jog nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomos kokios nors nusikalstamos veikos, o pareiškėjo argumentai dėl galimai jo atžvilgiu daromų nusikalstamų veikų grindžiami subjektyvia pareiškėjo nuomone ir samprotavimais. Analogiškas išvadas padarė ir bylos duomenų vertinimą atlikęs prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas. A. K. skunde bei pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti priešingas išvadas, negu padarė tyrėja, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.
12. Kaip matyti, procesiniame sprendime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstyti pagrįsti ir išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo procesiniuose sprendimuose nurodyti išsamūs motyvai dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai išdėstyti pareiškėjo skundų atmetimo argumentai, išvados dėl pareiškime nurodytų aplinkybių įvertinimo, su kuriomis aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir jų papildomai nebekartoja. Iš bylos dokumentų matyti, kad A. K. pareiškimas buvo tikslinamas, t. y. buvo bendrauta su (duomenys neskeltini) vyriausiąja specialiste A. V., apklausta I. K., tačiau jokių duomenų, kurie leistų įžvelgti, jog pareiškėjo atžvilgiu daromos kokios nors nusikalstamos veikos, negauta. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose visiškai teisingai nurodoma, kad šiuo atveju pareiškėjas ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtinumą grindžia ne objektyviais duomenimis, o išimtinai deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais, subjektyvia nuomone dėl tariamai jo atžvilgiu vykdomų nusikalstamų veikų, tačiau tai nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Nagrinėjamu atveju objektyvių aplinkybių, rodančių, jog galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika, nenustatyta.
13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Danguolės Šermukšnienės 2018 m. liepos 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimanto Vagrio 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimas atmesti pareiškėjo skundą bei skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėti, pagrįsti bei priimti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, juos naikinti pareiškėjo skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies1 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
atmesti A. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.